Iki šiol niekam nėra žinoma, kas buvo iniciatorius priimant potvarkį nutraukti ar iš dalies sumažinti dirbantiems pensininkams pensijų mokėjimą. Vyriausybėje bei Seime tokių ir su padidinamuoju stiklu bus sunku surasti. Atrodo, kad toks įstatymas išdygo kur nors grybų auginimo šiltnamyje.
Ir ne tik šis gėdingas žingsnis liko be konkretaus atsakymo. Paimkime tuos bankų, bankelių, įmonių, bendrovių bankrotus. Visur nukentėjo tik paprasti žmonės. Galbūt tik vieninteliam tuometiniam Vyriausybės vadovu buvusiam Šleževičiui pasisekė. Jam (ne kaip aukštaūgiui, bet kaip aukštam pareigūnui) buvo "priverstinai" priskaičiuojamos keleriopai didesnės palūkanos. Prieš pat banko išgrobstymą jam atidavė šimtines tūkstančių litų. Bandžiusiems tai įrodyti teisininkams kaip piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi buvo parodyta trijų pirštų kombinacija.
Tokia šiandieninė mūsų gyvenimo tikrovė. O keisčiausia tai, kad dėl tokių faktų nėra kam ieškoti nusikaltėlių ir užbaigti vieną masiškiausių vagysčių ir apgavysčių bylų.
Respublikos Konstitucinis Teismas nustatė, kad valdžios veiksmai, kuriais buvo pažeistos dirbančiųjų pensininkų teisės, yra neteisėti, nes prieštarauja Konstitucijai. Tokiu būdu pensininkus nuskriaudęs įstatymas laikomas niekiniu, neteisėtu nuo jo priėmimo dienos, kurio vykdymas yra kriminalinis nusikaltimas.
Nuskriaustiesiems pensininkams siūloma teisybės ieškoti teismuose. Teismams čia nėra ką veikti, todėl dirbantiems ir dirbusiems pensininkams neteisėtai išskaičiuoti (atimti) pinigai turi būti sugrąžinti tokia pat tvarka, kokia buvo atimti.
Šį kartą reikia surasti visus tos sumaišties kaltininkus ir jiems taikyti tokias bausmes, kurias Baudžiamasis kodeksas numato už grupines vagystes.
Jurgis Ambrazaitis, Jonava
