Televizijos laidoje "Komanda" vyksta gaudynės. Laidą įdėmiai stebi ponas Tadas su savo trejetu atžalų. Kaukia sirenos, mirkčioja signaliniai žiburėliai, žviegia stabdžiai. Visai kaip aštraus siužeto kino filmuose.
- Vėl "mentai" savo sugebėjimus demonstruoja, - pašaipiai mesteli vyriausia atžala.
- Tešlagalviai, - su panieka drebia penkiolikmetė, vešli, su dviem nemažais gumbais atžala.
- Nuvairuoja tik asilų mašinas, - patogiai įsitaisęs fotelyje, išdidžiai pareiškia šeimos galva. - Naujasis mūsų "mersas" jau antri metai...
- Tėte! - suspinga jauniausias, šešiametis, atžala, - jie gi mūsų "mersą" "nufirfino"!
- Nebliauk man į ausį ir netrukdyk žiūrėti, - sudraudžia jį penkiolikmetė.
Tą akimirką bėgliai nepadaro posūkio ir nusikočioja nuo gana aukšto kriaušio.
- Bliamba, chebrai nepasisekė, - su kartėliu konstatuoja vyriausia atžala.
- Va, net špyga ant užpakalinio stiklo nupiešta, visai kaip mūsų, - su abejone balse ištaria jauniausia atžala. - Tik ši dabar kapitaliai sudaužyta, - priduria palingavusi galvute.
Tuo metu suskamba šeimos galvos mobilusis telefonas. Šeimos galva atsiliepia ir skuba prie lango.
- Nebėra-a!? Ne-į-ti-kė-ti-na! Kaip jie sugebėjo net tris signalizacijas užčiaupti!
- Tėte, vadinasi, nuo šios dienos ir mes tapom asilais, - atsidusęs liūdnai ištaria jauniausioji atžala.
Jonas Šepetys, Panevėžys
