Neįtikėtina istorija

Važiuoja kartą vyras namo savo žiguliais pilną bagažinę kopūstų prisikrovęs - žmona paprašė užsukti į parduotuvę ir nupirkti kopūstų raugimui. Jau netoli namų mato - šalikelėje mergina stovi, balsuoja. Verta nuodėmės: mini sijonėlis, grakšti, kojos lyg ištekintos, šviesios garbanėlės - žodžiu, tarsi saldainiukas. Sustojo. "Na, - galvoja, - pavėžėsiu, kur pageidaus". Įsėdo ji į automobilį, koją ant kojos užsikėlė, pusiau šonu pasisuko ir šypsosi. "Kurgi važiuosime, gražuole?" - klausia vyras. Mergina ramiausiai atsako klausimu į klausimą: "O ką gali pasiūlyti?" Vyruką tai šiek tiek suglumino, keistas karštis perbėgo kūnu ir stabtelėjo žemiau juostos. "Tai bent!" - pagalvojo. "Tada važiuojam pas mane! - sako. - Į garažą!" "Važiuojam!" - greitai sutinka keleivė. Atvažiavo į garažą, vyras negaili naujai pažįstamai dėmesio, stengiasi būti kiek galima galantiškesnis. "Aš, - sako, - atnešiu ko nors išgerti ir užkąsti. Jūs nieko prieš?" "Tiktai už!" - linksi mergina. "Tada aš akimirksniu sulakstysiu. Kitoj gatvės pusėj kaip tik yra parduotuvė. Tik dėl viso pikto, kad niekas nieko neįtartų, užrakinsiu jus garaže". "Jokių problemų!" Reikia pasakyti, kad garažas nebuvo elektrifikuotas ir šviesos šaltiniu galėjo būti arba atidarytos garažo durys, arba degtukai. Garažo durys buvo užrakinamos tik iš išorės. Taigi vyras nupirko gėrimų, šio to užkąsti ir džiūgaudamas, mintyse jau regėdamas švelnų ir geidulingą merginos glėbį, nė nepastebėjo atskubančio automobilio. Trumpiau tariant - avarija. Skaudi avarija - vyrą sužalojo kone mirtinai. Sąmonę reanimacijos palatoje jis atgavo tik po dviejų savaičių... Ir pirmoji mintis buvo - kaip ten, garaže? Pirmasis prašymas - atneškite telefono aparatą. Skambina savo draugui. Trumpai nupasakoja situaciją ir prašo, kad šis išlaisvintų "belaisvę". "Nueik į mano namus ir paprašyk, kad žmona duotų atsarginius garažo raktus, neva reikia garaže elektrą įvesti. Išlaisvink merginą ir atsiprašyk už mane". Kadangi nukentėjėlio žmona į vyro "automobilinius" reikalus nesikišo ir nė nežinojo, kaip tas garažas atsirakina, tad ten visai ir nebuvo nuėjusi per tą laiką. O mergina visas dvi savaites "gyveno" garaže... Iš pradžių ji ramiai laukė (gal pusvalandį), paskui pradėjo blaškytis tamsoje. Per dvi savaites ji puikiausiai ištyrinėjo garažą ir orientavosi jame ne blogiau nei grafas Montekristas Ifo pilies kameroje. Ji mėgino prisišaukti pagalbos, mėgino kaip nors atidaryti duris, bet viskas veltui... Kažkokiu gelžgaliu ji atidarė automobilio bagažinę ir rado ten kopūstus. Jie ir buvo merginai vienintelis maisto ir vandens šaltinis. Nusilpusi iš įširdusi mergina tuo pačiu gelžgaliu apdaužė automobilį ir viską, ką buvo galima sudaužyti. Vos išgirdusi spynoje sutraškant raktą, mergina griebė į rankas laužtuvėlį ir kai tik prasivėrus durims pamatė įeinantį vyrą, tvojo jam tuo laužtuvėliu iš visų jėgų per galvą. Garažo savininko draugas (netekęs sąmonės) pateko į Traumatologijos skyrių. Pats visos šios istorijos kaltininkas taip pat vėl neteko sąmonės, tik šį kartą nuo žmonos rankos...