Šį ketvirtadienį (10.17) minimomis 25-osiomis Jono Pauliaus II išrinkimo popiežiumi metinėmis džiaugiasi ne visi katalikai. Jonas Paulius II - tikriausiai viena iškiliausių asmenybių per 2 tūkst. Romos katalikų Bažnyčios gyvavimo metų - susilaukė visuotinio tikinčiųjų, ne katalikų ir pasauliečių pripažinimo už savo dinamišką moralinį vadovavimą.
Tačiau bažnytiniai tradicionalistai ir pažangiojo sparno atstovai garsiai abejoja, ar jo užsispyręs konservatyvumas nepadarė meškos paslaugos milijardui pasaulio katalikų.
Dėl lenko popiežiaus įspūdingos asmenybės atsakyti vienareikšmiškai į šį klausimą yra sunku. Net kritikai dažnai žavisi daugeliu jo savybių, tačiau vis tiek nepabūgsta smerkti jo kaip doktrinos despoto ar net "Korano bučiuotojo".
"Už modernaus šio pontifikato fasado slepiasi labai reakcingas veidas", - tvirtina Prancūzijoje leidžiamo mėnraščio "Golias" vyriausiasis redaktorius Christianas Terras (Kristianas Tera).
Bažnyčios liberalai kaltina Joną Paulių II torpedavus Antrosios Vatikano tarybos, vykusios 1962-1965 metais, reformas, o tradicionalistai priekaištauja dėl, anot jų, per daug plataus jų įgyvendinimo. Atvirų popiežiaus kritikų, kaip atrodo, nėra labai daug iš dalies todėl, kad Vatikanas užgniaužė neortodoksinius teologinius debatus, uždrausdamas kritiškiems mąstytojams dėstyti ir publikuotis be oficialaus pritarimo.
Pasiteiravus, ar didelės yra oponentų stovyklos, Los Andželo kardinolas Rogeris Mahoney (Rodžeris Mahonis) atsakė: "Apskritai paėmus, tikriausiai penki procentai Bažnyčios narių priklauso kraštutiniam dešiniajam sparnui ir apie penkis procentus - kraštutiniam kairiajam sparnui. Visi kiti yra kažkur viduryje".
Labiau pastebimi kritikai yra pažangieji arba liberalai, iš kurių dauguma yra vidutinio amžiaus katalikai iš išsivysčiusių pasaulio šalių, apgailestaujantys dėl Jono Pauliaus II griežto konservatizmo gimimų kontrolės, moterų teisių ir kitose srityse.
"Katalikų Bažnyčiai šis pontifikatas, nepaisant kai kurių teigiamų aspektų, buvo tikra katastrofa", - šią savaitę rašė šveicarų teologas ir liberalių kritikų stovyklos atstovas Hansas Kuengas (Hansas Kengas). Anot teologo, kuriam Vatikanas 1979 metais uždraudė dėstyti, popiežius elgiasi neteisingai, atsisakydamas panaikinti celibatą, leisti įšventinti moteris ar sušvelninti Bažnyčios griežtą lytinę moralę. "Nesiduokime suklaidinami didelių minių per popiežiaus šv. mišias, - jis rašė savaitraštyje "Sonntagszeitung". - Per šį pontifikatą milijonai tikinčiųjų nusigręžė nuo Bažnyčios arba perėjo į vidinę emigraciją".
Anot Austrijoje ir Vokietijoje praėjusiame dešimtmetyje susiformavusio judėjimo "Mes esame Bažnyčia", atsistatydinęs popiežius įrodytų savo išmintį ir pasitarnautų Bažnyčiai. "Šis popiežius įvykdė savo pagrindinę užduotį - atvedė Bažnyčią į trečiąjį tūkstantmetį, - sako judėjimo atstovas Christianas Weisneris (Kristianas Veisneris). - Dabar mes matome, kad daugelį sprendimų perėmė Romos kurija".
Katalikės feministės savo ruožtu kritikuoja Joną Paulių II už tai, kad jis bando užgniaužti bet kokias kalbas apie vyrų dominavimą Bažnyčioje, o kai kurie išsivysčiusių šalių katalikai dėl kunigų pedofilų skandalų ypač pasipiktino popiežiumi, nors jis nėra tiesiogiai susijęs su toli nuo Romos kilusiais ir vietos vadovybės nuslėpti mėgintais skandalais.
“Reuters”-ELTA
