Š. m. spalio 3 dienos "Akistatoje" korespondentės straipsnyje "Teisme - pamoka vyrams" buvo nagrinėjamas atvejis, kai atsakovas Sidabra vengė savo tėviškų pareigų ieškovės Vilijos dukters atžvilgiu.
Straipsnyje jaučiama, kad korespondentė Irena Zubrickienė šį atvejį nušvietė vienašališkai, palaikydama V. Vaitulevičiūtės pusę. Aš nenoriu ginti Sidabros ir jo poelgių. Jo elgesys yra tikrai amoralus.
Tačiau yra ir kita medalio pusė, kurią vengė paliesti korespondentė, matyt, pykstanti ant vyrų, tad nutariau tai padaryti aš. Apsvarstykime ir vienišos motinos Vilijos Vaitulevičiūtės elgesį, pagalvokime ir apie jos "moralumą". Vieniša 42 metų moteris, protinga, įgijusi specialųjį pedagoginį išsilavinimą ir, matyt, turinti nemenką gyvenimo patirtį, suviliojo 48 metų vyrą. Jai nusispjauti, kad jis turi žmoną. Jai nesvarbu, kad jos elgesys gali išardyti šeimą. Tačiau ji girtą vyrą priglaudžia pas save. Vienas filosofas pasakė, kad blogas tas žmogus, kuris kuria savo laimę kito nelaimės sąskaita. Tokį poelgį (klaidą) moksleivei būtų galima atleisti, o Vilija juk ne gimnazistė. Ir, be abejo, sulaukusi tokio amžiaus žinojo visas apsisaugojimo nuo nėštumo priemones.
Tad ko gi ji siekė? Ko tikėjosi iš santykių su meilužiu? Prisiminkime, kad Sidabra yra sėdėjęs "rimtų tarnybų kėdėse". Dirbęs Kelių policijoje, savivaldybėje, vadovavęs Autobusų parkui. Jo pajamos tikriausiai buvo nemenkos. Tad kodėl gi nepasinaudoti įstatymu, kad už vaiką, gimusį iš dviejų, materialiai atsakingi yra abu? Per visą savo gyvenimą nesugebėjusi "susižvejoti" vyro ji pačiupo į savo "tinklą" Sidabrą. Todėl ji tiksliai žinojo, kas jos kūdikio tėvas. Rezultatas - 250 litų kas mėnesį beveik iki pensijos. Gerai sugalvota. Tai ne dėl pavardės suteikimo.
Kodėl aš ėmiausi tušinuko? Todėl, kad šis atvejis - ne vienintelis, man žinomi keli atvejai, kai "drąsios ir gudrios" moterys taip susikūrė naudą iš geras pajamas gaunančių silpnavalių vyriškių (chirurgų, verslininkų, direktorių). Taigi tas korespondentės rašinys - ne pamoka vyrams, o galbūt pamokymas vienišoms moterims, kaip pagerinti savo materialinę padėtį. Gal dėl to ir VTAS pastebi, kad tokių civilinių bylų daugėja.
Sidabros šeima, žinoma, dėl to gal ir nenukentės. Žmona išlaiko vyrą, abu sūnūs savarankiški. Bet man žinomas atvejis, kada vieniša moteris tokiu būdu išsireikalavo alimentus iš vedusio šeimos galvos, turinčio tris mažamečius vaikus, todėl išskaičiuojami alimentai nesantuokiniam vaikui sudaro šeimai rimtų materialinių problemų. O kenčia santuokiniai vaikai.
Toks įstatymas, leidžiantis gauti alimentus vienišai moteriai iš santuokoje esančio kito vyro, atsirado atkurtoje Lietuvos Respublikoje.
Analogiškas įstatymas buvo ir prieškarinėje Tarybų Sąjungoje, bet kai juo ėmė naudotis "gudrios vienišos" moterys, kai buvo išieškomi alimentai iš dideles algas gaunančių kariškių bei partinių darbuotojų, jis buvo pakeistas.
Yra dar ir kita kategorija "vienišų moterų", kurios faktiškai gyvendamos santuokoje gimdo vaikus nenurodydamos tėvo pavardės. Tai taip pat suteikia galimybę gauti pašalpas, bet jau valstybės sąskaita. Taigi čia apgaudinėjama jau valstybė.
Valentinas Randis, Kaunas