Myleti priesa savo reikia del dvieju priezasciu: 1) jis to labiausiai nekencia; 2) jis - tavo pamoka.

Ilgai teko laukti straipsnio... Bet kaip visada autore orginaliai pasireiskia..
Tiesa, kad mylime ir ilgimes tu, kurie mus skaudina :( .. Privertei susimastyti . Aciu uz straipsni.

Geras straipsnis!

parašyta ir labai primena nesibaigiantį popsiuko Kučinsko ir filosofės Anilionytės konfliktą. Labai atšipęs ir per aštri. Dabar ir pagalvojau, kad Kučinskas nepernešdamas jos aštrumo ir išvarė ją Palangoje iš koncerto. Dvi valandas staipytis kai į tave žvelgia tas teisiantis aštrus protas, neišlaikysi.

matau mase, judancia saugia zemiskosios buities upe, ir vienetus, gebancius sustoti ir sutrigdyti ta vienpusi eisma. daugelis juos koneveiks, kai kas tik tylom stabteles , o trecias dekos, kad jie VIS DELTO atsirado ju kelyje:)

Hm... Manęs šis tekstas neprivertė susimąstyt apie jokius tarpusavio santykius. Aš jį supratau kaip kvietimą pabėgti iš daiktinės kasdienybės į prasmingą gyvenimą. Ir ne kitaip.

Gražus, jautrus straipsnis, verčiantis susimąstyti apie žmonių tarpusavio santykius. Teisingai pastebėta, kad ir aštrus protas kartais smarkiai rėžia, deja, ne visai ten , kur reikėtų. Gyvenime teko susidurti su taip vadinamu šventu melu. Būtent jis ir padėjo kažką ramiau išgyventi, o nuoga , aštri tiesa būtų tiesiog pražudžiusi.Tegyvuoja protas, padedantis žmogui.