Nepaisant intensyvaus Vatikano ir religinių lobistų spaudimo, naujojoje Europos Sąjungos (ES) konstitucijoje Dievas ar krikščionybė nebus minimi. Konstitucijos projekto preambulėje, kuriai pritarė Konvento dėl Europos ateities prezidiumas, teduodama nuoroda į "Europos kultūrinį, religinį ir humanistinį paveldą".
Rengiant projektą, dėl religijos įtraukimo į konstituciją virė karštas mūšis tarp krikščionių demokratų ir Europos bažnyčių, iš vienos pusės, ir pasaulietinių pažiūrų politikų, pirmiausia kairiųjų atstovų, iš kitos pusės, sutikusių geriausiu atveju pripažinti bendras dvasines tradicijas. Popiežius Jonas Paulius II ragino preambulėje, kurią parengė praktikuojantis katalikas buvęs Prancūzijos prezidentas Valeri Žiskaras d'Estenas (Valery Giscard d'Estaing), aiškiai paminėti krikščionybę.
Kritikų teigimu, tai būtų įžeidę milijonus musulmonų, žydų ir kitų religinių bendruomenių atstovų, gyvenančius Europoje.
Vatikanas ankstesnę formuluotę, kurioje buvo kalbama tik apie "valstybėms narėms bendras vertybes", pavadino "visiškai netinkančia".
Dabartiniame konstitucijos preambulės tekste kalbama apie "Graikijos ir Romos civilizacijas" ir XVIII amžiaus Šviečiamąjį amžių. "Jie visuomenėje įtvirtino žmogaus kaip pagrindinės vertybės, jo neliečiamų ir neatimamų teisių bei pagarbos įstatymui sampratą", - sakoma projekte.
Ateinančiomis savaitėmis Konventas dar svarstys konstitucijos projektą, kurį turi baigti rengti vėliausiai birželio 20 dieną, kai Graikijoje į dviejų dienų viršūnių susitikimą susirinks ES valstybių ir Vyriausybių vadovai. Jie tars galutinį žodį dėl pagrindinio ES įstatymo.
Reuters-ELTA
