Naujasis Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valerijus Simulikas tikina neketinąs sekti savo pirmtako Rolando Pavilionio pavyzdžiu ir nesikišiąs į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos veiklą. Tuo pačiu V. Simulikas žada LRT vadovams savo paramą sprendžiant nacionalinio transliuotojo finansavimo problemas.
Pirmadienį V. Simulikas susitiko su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generaliniu direktoriumi Kęstučiu Petrauskiu bei LRT tarybos pirmininku Romu Pakalniu.
K. Petrauskis sakė informavęs V. Simuliką apie tai, jog nuo 2001 metų LRT praktiškai likvidavo visas skolas. Iš prieš kelerius metus buvusių 25 mln. Lt skolų šiuo metu, anot K. Petrauskio, beliko apie 3 mln. Lt.
Tačiau tuo pačiu K. Petrauskis sakė pranešęs naujajam Seimo komiteto vadovui, kad LRT finansavimas iki šiol yra nepakankamas.
"Per metus iš valstybės biudžeto mes gauname 36 mln. litų. Ši suma skiriama dviem televizijos ir dviem radijo programoms. Tuo tarpu, palyginimui, kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje vien tik televizijai iš biudžeto skiriama po 40 mln. litų. Patys taupyti jau neturime iš ko, restruktūrizacija baigta, daug žmonių buvo atleista ir čia jau taupymo negali būti", - Eltai pirmadienį sakė K. Petrauskis.
Be to, anot K. Petrauskio, nacionaliniam transliuotojui ypač "skausmingi" kai kurie pakeisti mokesčių įstatymai. Vienas tokių pernai pakeistas pridėtinės vertės mokesčio įstatymas.
"LRT technika, darbo vietos, pastatai per daugelį metų buvo smarkiai nugyventi. Į visa tai buvo praktiškai neinvestuojama. Dabar reikia viską atnaujinti. Bet šiuo metu kuo daugiau mes investuojame, tuo daugiau mes sumokame PVM mokesčių. Nes nuo 2002 metų pakeitus PVM mokesčio įstatymą mes nesusigrąžiname PVM mokesčio", - teigė K. Petrauskis.
Anot LRT vadovo, praėjusiais metais LRT sumokėjo per 4 mln. Lt PVM. Tuo tarpu, pasak K. Petrauskio, "šias mokesčiams išleistas lėšas būtų geriau investuoti į naują techniką, kurios LRT labai trūksta".
Be to, K. Petrauskis skandalinga vadino situaciją, kai Vyriausybė priimtais nutarimais nurodo nacionaliniam transliuotojui imtis naujų veiklų, o lėšų iš biudžeto tam neskiria. Vienas tokių - praėjusiais metais priimtas Vyriausybės nutarimas nurodo, kad LRT programos turi padengti 100 procentų šalies teritorijos. Visos priemonės šiam nutarimui vykdyti, pasak K. Petrauskio, kainuotų apie 800 tūkstančių Lt. Tačiau Vyriausybė papildomų lėšų tam neskiria ir nurodo, kad transliacijų šimtaprocentinę aprėptį LRT turinti įvykdyti "iš savų resursų".
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto naujasis pirmininkas V. Simulikas pripažino, jog "iš tiesų yra keletas Vyriausybės nutarimų, nepagrįstų pinigais".Pasak V. Simuliko, jo vadovaujamas komitetas bandysiąs prašyti Vyriausybės, kad iš jos rezervų ar perskirstant šių metų biudžetą konkrečių nutarimų vykdymui būtų skirtos papildomos lėšos.
V. Simulikas taip pat žadėjo LRT vadovams išsiaiškinti sunkumus nacionaliniam transliuotojui keliančias kai kurių mokesčių įstatymų pataisas.
Jau pirmadienį V. Simulikas sakė susitiksiąs su Seimo Pirmininku Artūru Paulausku ir perduosiąs jam LRT vadovų prašymą, kad Seimas kuo greičiau paskirtų du atstovus į LRT tarybą. Šiuo metu taryboje yra 10 narių, o turi būti - 12.
ELTA