Nuo šių metų liepos 1 dienos įsigalios naujasis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas. Kaip teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, bus naujai įvertinama žmogaus negalia ir jam atsiveriančios galimybės. Neįgalus žmogus galės rinktis, ką nori ir sugeba daryti. Nuo šiol nebus vartojama sąvoka "invalidas" - ją pakeis "neįgalusis".
Invalidumo grupes pakeis darbingumo lygis
Naujajame įstatyme numatyta, jog dabar darbingo amžiaus žmonėms (nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus) bus nustatoma ne invalidumo grupė, o darbingumo lygis. Bus akcentuojama ne tai, kiek darbingumo žmogus yra praradęs, o tai, kiek jo yra išlikę. Darbingumo lygis bus nustatomas įvertinus ne tik žmogaus sveikatos būklę, bet ir jo sugebėjimus, susijusius su galimybe atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją bei dirbti kitus darbus, kurie profesinės kvalifikacijos nereikalauja. Žmogaus darbingumo lygis bus vertinamas balais. Jeigu jam bus nustatytas 0-25 procentai darbingumo, jis bus laikomas nedarbingu. 30-55 procentai darbingumo reikš, jog asmuo darbingas iš dalies. Darbingu bus laikomas toks žmogus, kurio darbingumo procentas bus didesnis nei 60. Yra atvejų, kai neįgalusis gali būti pripažintas nedarbingu, tačiau net ir tokios būklės gali dirbti - turi profesiją, darbui palankias aplinkybes, yra nusiteikęs persikvalifikuoti ir dirbti. Į tai bus kreipiamas ypatingas dėmesys.
Vaikų neįgalumas - trijų lygių
Vaikams iki 18 metų bus nustatomas neįgalumo lygis, kuris bus skirstomas į tris lygius pagal negalios sunkumą - sunkų, vidutinį ir lengvą. Vienas svarbiausių dalykų kiekvienam vaikui - kad jis turėtų pačias geriausias galimybes vystytis ir mokytis. Todėl nustatant neįgalumo faktą bus vertinama ne tik vaiko sveikatos būklė, bet ir ugdymo galimybė, savarankiškumas kasdieninėje aplinkoje, jos įtaka vaiko gyvenimui ir kiti svarbūs aspektai. Vaikų neįgalumo, o suaugusiųjų darbingumo lygį nustatys nuo liepos 1 dienos pradėjusi veikti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kaip ir anksčiau, tėvams reikės kreiptis į bendrosios praktikos (šeimos) gydytojus, vaikų ligų gydytojus ar specialistus, kurie nustatys bei įvertins vaiko sveikatos būklę ir parengs medicininius dokumentus. Vaikams iki 18 metų, kuriems jau buvo nustatytas invalidumas, iki nustatyto invalidumo termino pabaigos neįgalumo lygis bus nustatomas, jei to pageidaus tėvai ar kiti įstatyminiai atstovai. Pasibaigus nustatytam invalidumo terminui ir dėl to pakartotinai tikrinant vaikų iki 18 metų sveikatos būklę, bus privaloma nustatyti neįgalumo lygį. Kol bus nustatytas neįgalumo lygis, bus mokamos ne mažesnės nei iki 2005 metų birželio 30 dienos galiojusiuose teisės aktuose numatytos išmokos (pensijos, pašalpos ir kompensacijos) ir bus suteikiama teisė naudotis ne mažesnėmis garantijomis.
Pereinamasis laikotarpis
Visiems darbingo amžiaus žmonėms (nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus), kuriems jau buvo nustatyta invalidumo grupė, bus numatytas pereinamasis laikotarpis - nuo šių metų liepos 1 iki 2007 metų birželio 30 dienos. Šį laikotarpį, kol nebus nustatytas darbingumo lygis, jie bus prilyginami neįgaliesiems, kurie naujojo įstatymo tvarka pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, pagal jų turimus invalidumo pažymėjimus. Jeigu darbingo amžiaus žmogui invalidumo grupė yra nustatyta terminuotam laikotarpiui, pasibaigus terminui jis turės kreiptis privaloma tvarka dėl darbingumo lygio nustatymo. Turintieji nustatytą invalidumo grupę neterminuotam laikotarpiui taip pat galės kreiptis dėl darbingumo lygio nustatymo, tačiau tai daryti jiems nebus privaloma. Tokie neįgalieji ir toliau gaus iki šiol gautas išmokas.
Darbingumo netekimo pensijos
Gali kilti klausimas, kokio dydžio išmokos, kurios bus vadinamos darbingumo netekimo pensijomis, bus mokamos tam tikro darbingumo lygio žmonėms? Atsakymas labai paprastas - tai priklausys nuo nustatyto darbingumo lygio. Nedarbingi, tai yra turintieji ne daugiau kaip 25 procentus darbingumo, gaus tokias išmokas, kokias dabar gauna pirmosios grupės invalidai, nuo 30 iki 40 procentų darbingumo - antrosios grupės invalidai, o nuo 45 iki 55 procentų - trečiosios grupės invalidai.
Dalyvavimas profesinės reabilitacijos programoje
Darbingumo netekimo pensija bus skiriama tik tuo atveju, jeigu žmogus, kuris nori, kad jam būtų nustatytas darbingumo lygis, bus dalyvavęs profesinės reabilitacijos programoje. Žmogui, po traumos arba ligos atėjusiam į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą nustatyti savo darbingumo lygio, pagal tam tikrus kriterijus bus įvertinamas poreikis profesinės reabilitacijos paslaugoms. Kol jis dalyvaus profesinės reabilitacijos programoje, jam bus mokama pašalpa. Maksimalus profesinės reabilitacijos pašalpos mokėjimo laikas - 6 mėnesiai, tačiau minėta programa galės būti tęsiama ir toliau. Pasibaigus šiai programai bus nustatomas žmogaus darbingumo lygis. Jeigu dėl sunkių organizmo funkcinių sutrikimų profesinė reabilitacija nebus galima arba dėl žmogaus amžiaus bei kitų kriterijų ji būtų netikslinga, darbingumo lygis bus nustatomas ir žmogui nedalyvaujant profesinės reabilitacijos programoje. Nustačius darbingumo lygį, žmogui su negalia bus pradedama mokėti darbingumo netekimo pensija. Jeigu asmeniui invalidumo grupė yra nustatyta terminuotai, pasibaigus jos terminui jam reikės kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kuri nuspręs, ar šiam asmeniui reikalinga profesinė reabilitacija. Jei paaiškės, kad profesinė reabilitacija būtų netikslinga, bus nustatomas darbingumo lygis.
Ginčus spręs nepriklausoma komisija
Kadangi bus sprendžiami žmogui labai jautrūs klausimai, gali kilti įvairių nesusipratimų, visuomet atsiras nepatenkintųjų nustatytu darbingumo lygiu. Dėl to kiekvienas žmogus galės kreiptis į Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir apskųsti jo atžvilgiu priimtą sprendimą. Tai bus nauja ir nepriklausoma tarnyba, visiškai nesusijusi su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba.
Specialieji poreikiai bus tenkinami
Senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems žmonėms, kuriems pagal ankstesnę tvarką jau buvo nustatytas invalidumas, iki nustatyto invalidumo termino pabaigos bus mokamos ne mažesnės nei iki 2005 metų birželio 30 dienos galiojusios išmokos (pensijos, pašalpos, kompensacijos). Jie taip pat turės teisę naudotis ne mažesnėmis garantijomis ir lengvatomis bei nepraras teisės į specialiųjų poreikių tenkinimą. Pasibaigus minėtam invalidumo terminui, darbingumo lygis nebus nustatomas. Tada senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims bus apskaičiuota senatvės pensija, kuri bus ne mažesnė nei gauta invalidumo pensija.
Iki naujojo įstatymo priėmimo specialieji poreikiai buvo teikiami, tačiau nebuvo sukurta vieninga sistema. Dabar žmonėms su negalia bus suteiktos platesnės specialiųjų poreikių galimybės. Siekiant užtikrinti lygias visų neįgaliųjų teises ir galimybes įvairiose gyvenimo srityse, specialieji poreikiai bus nustatomi ir tenkinami visiems žmonėms su negalia, nepriklausomai nuo jų amžiaus, darbingumo ar neįgalumo lygio. Kas tie specialieji poreikiai? Visų pirma tai įvairios techninės pagalbos priemonės - kompensacinė technika, specialūs baldai, prietaisai (skaitymo, rašymo, telefono ryšio priemonės ir t. t.). Specialiesiems poreikiams priskiriamos ir finansinės pagalbos priemonės (ne pensijos, o tikslinės išmokos - piniginė parama, tikslinės kompensacijos ir išmokos bei lengvatos) bei socialinės paslaugos - stacionarios, bendruomeninės, pagalba namuose, slaugos ir t. t. Dėl specialiųjų poreikių nustatymo asmenims reikėtų kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybes. Bazinius specialiuosius poreikius nustatys Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba. Dėl kitų specialiųjų poreikių nustatymo žmogus su negalia turės kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas, savivaldybes, medicininės profesinės reabilitacijos centrus bei kitas institucijas priklausomai nuo poreikių.
