Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Vienoje Kauno ligoninių Alytaus rajono gyventojai Editai buvo atlikta skubi operacija. Kitą dieną ligonę atvažiavo aplankyti sesuo. Kai abi jos palatoje šnekučiavosi, vidun įėjo Editą operavęs gydytojas. Sužinojęs, kad atvykusi artima ligonės giminaitė, chirurgas ją pasivėdėjo koridoriumi ir tiesiai šviesiai išrėžė: "Tokia operacija, kokia buvo atlikta jūsų seseriai - 400, o ne 200 litų". (200 litų, dar prieš patekdama į operacinę, daktarui į kišenę buvo įkišusi pati ligonė.) Išgirdusi tokius gydytojo priekaištus, moteris be galo sutriko, pasijuto taip, tarsi ji ir jos ligota sesuo būtų apkaltintos sukčiavimu ar net vagyste. Visa laimė, kad ji piniginėje turėjo šiek tiek daugiau nei 200 litų - užteko ir chirurgui "skolą" atiduoti, ir kelionei į namus...
Toks kauniečio gydytojo poelgis - pats tikriausias turto prievartavimas, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tačiau kaime gyvenanti Editos sesuo nusprendė dėl to nesiskųsti nei prokuratūrai, nei Sveikatos apsaugos ministerijai. Su daktarų klanu, girdi, neverta pradėti bylinėtis - vis tiek nieko nelaimėsi. Tačiau ir ji, ir Kaune gydyta sesuo Edita patikino daugiau, nors ir būsiančios prie mirties, į Kauno gydymo įstaigas nevažiuosiančios...
Norisi tikėti, jog aprašytasis gydytojo poelgis - tik skaudus atsitiktinumas, kad didžioji dauguma medikų - tiek Kaune, tiek kitose šalies gydymo įstaigose - savo pareigas atlieka sąžiningai ir rūpestingai, dirba atsakingai, neskirdami, ar ligonis už sugrąžintą sveikatą atsidėkos buteliu brangaus gėrimo, ar dolerių prikištu vokeliu, ar tik šiltais padėkos žodžiais. Kad žmonės iš paskutiniųjų stengiasi gydytojams atsilyginti - irgi niekam ne paslaptis. Tačiau anksčiau gydytojui skirta dovanėlė buvo lyg ir netoleruotina, įteikiama prieš tai apsidarius, ar kas nemato (kad tik mielam daktariukui nesudarytum papildomų nepatogumų), o dabar "simbolinės dovanos" gydytojui, arba, tiesiai sakant, kyšiai, įteisinti įstatymu! Naujai priimto LR Civilinio kodekso šeštosios knygos (Prievolių teisė) 6.470 straipsnio 4 punktas skelbia: "Draudžiama priimti dovanas sveikatos priežiūros, gydymo ar socialinės globos įstaigų vadovams ir kitiems darbuotojams iš šiose įstaigose besigydančių ar išlaikomų asmenų bei jų artimų giminaičių, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio sumos". Tiksliau sakant, pagal įstatymą ligoniui leidžiama pamaloninti gydantį gydytoją daiktu (dovana), ne brangesniu kaip 125 litai (1 MGL). Dar tiksliau: jei gydytojas priims iš ligonio, sakysim, molinį ar medinį suvenyrą, kaštuojantį 124 litus - viskas tvarkoje, tačiau jei tas suvenyras kainuos 126 litus - tokia dovana jau bus įvardinta kaip kyšis ir už tai, jei viskas iškils viešumon, teks atsakyti ir kyšio ėmėjui, ir jo davėjui!
Turėjo omenyje gėles?
Lietuvos Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Virgilijaus Valančiaus žodžiais, į kodeksą įtraukdami punktą apie galimybę medikams teikti simbolines dovanas, Civilinio kodekso šeštosios knygos sudarymo darbo grupės nariai greičiausiai turėjo omenyje ne ką kita, o... gėles. Šiais laikais, pasak teisėjo, yra ištaigingų gėlių puokščių, kainuojančių šimtą ir daugiau litų. Todėl, kad būtų rastas kompromisas tarp ligonių noro atsidėkoti gydytojui ir teisinio draudimo medikui tą padėką priimti, teisininko nuomone, ir buvo surašytas konkretus punktas, nustatantis ir tokių dovanų vertės "lubas".
- Nemanau, kad, remdamiesi tokiomis Civilinio kodekso nuostatomis, ligoniai turėtų medikams nešti pinigus ar daiktus, kurie gydytojams taptų tarsi priedu prie gaunamo atlyginimo, - svarstė Virgilijus Valančius.
Jis pabrėžė, jog gana dažnai, kurdami teisės normas, teisininkai susiduria su problema: kaip parašyti trumpai, bet konkrečiai, kad vėliau neprireiktų papildomų aiškinimų, komentarų.
Teisėjas neneigė medikams įteikęs gėlių už artimųjų gydymą - pats sakė dar nebuvęs susidūręs su rimtesnėmis sveikatos problemomis. O jei, neduok Dieve, užgriūtų sunki liga? Ar teisėjas nepabūgtų į gydymo įstaigą važiuoti su apytušte pinigine kišenėje? "Net nežinau, kaip tokiu atveju pasielgčiau", - konkrečiai nebuvo atsakyta.
Tik gėles, atsidėkodama gydytojui, įteiktų ir Zarasų rajono apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė Rėda Rimeikienė.
- Kiekvienas darbuotojas privalo tinkamai atlikti savo darbą, už tai gauna atlyginimą, - svarstė pareigūnė. - Tai kodėl medikams turi būti daromos išimtys?
Pasak prokurorės, iš jos, nedideliame rajono centre visų neblogai pažįstamos, medikai gal net ir menkos dovanėlės nepriimtų, tačiau tai esą nereiškia, kad apskritai šios profesijos atstovai dovanomis nesusigundo.
Gali ir namą padovanoti
Kaunietis advokatas Ričardas Girdziušas stebisi tokia CK nuostata, jog gydytojui leidžiama teikti simbolines dovanas, kurių vertė - iki 125 litų.
- Kiekvienas žmogus turi teisę su savo turtu elgtis taip, kaip jis pats nori, - svarstė advokatas. - Jei ligonis yra pakankamai turtingas, jį išgydžiusiam daktarui atsidėkodamas gali ir namą padovanoti.
Kas kita, pasak advokato, kai gydytojas pats ima reikalauti atlygio, arba, negavęs jokios dovanos, į ligonį žiūri abejingai, nerodo jam reikiamo dėmesio.
- Tai jau nepriimtina, - reziumavo R. Girdziušas.
Vilniaus universiteto profesorė Aušrinė Pavilionienė tokias kodekso nuostatas vertina kritiškai. Jos nuomone, tai kvepia korupcija.
- Lygiai taip pat būtų galima įteisinti "simbolinę dovaną" pedagogams už vaiko mokymą, biurokratams - už vieno ar kito popierėlio parašymą, ir taip toliau! - ironizavo profesorė. - Juk ne vien gydytojai gauna mažą atlyginimą - juo negali pasigirti nei menininkai, nei mokslininkai!
Profesorė A. Pavilionienė prisipažino, kad jai kol kas nereikėjo gydytojams atsilyginti materialinėmis vertybėmis - pakakdavę padėkoti nuoširdžiu žodžiu. Tačiau tai visų pirma esą nulėmusios plačios pažintys, o ne humaniškiausia laikomos profesijos atstovo atsidavimas darbui, šventas atsakomybės ir pareigos jausmas.
Medikų atlyginimai - valstybės gėda
Monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas per nelengvą savo gyvenimą su medikais turėjo reikalų daugybę kartų.
- Gydžiausi visose Vilniaus ligoninėse, taip pat ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, - kalbėjo garbusis dvasiškis. - Tačiau nieku gyvu negalėčiau pasakyti, kad mūsiškiai daktarai būtų nors kiek prastesni, mažiau kvalifikuotesni už užsieniečius. Jei reikėtų pasirinkti, nedvejodamas rinkčiausi lietuvius medikus.
Tačiau lietuvių ir užsieniečių gydytojų bei aptarnaujančio medicininio personalo atlyginimai, pasak monsinjoro, skiriasi kaip diena nuo nakties.
- Jei Amerikoje medikai - milijonieriai, o Lietuvoje - tiesiog skurdeivos, - nerimavo K. Vasiliauskas. - O pasižiūrėkime, kiek jie dirba! Nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro zuja gydymo įstaigose, prireikus ir naktį keliami iš lovos. Mediko profesija - labiausiai pasiaukojanti, pati kilniausia iš visų profesijų.
Taip, pasak monsinjoro, mūsų valstybė išgyvena sunkius laikus, tačiau vis tiek turėtų skubiai ieškoti galimybių visiems medicinos srities darbuotojams mokėti žymiai didesnius atlyginimus. Kaip dešimtimis tūkstančių litų mokama kai kuriems valstybės tarnautojams, valdininkams, kurie, deja, kartais nepateisina lūkesčių, neaišku, ar dėl nežinojimo, kvalifikacijos stokos, ar sąmoningai, siekdami naudos sau, pridaro valstybei brangiai atsieinančių klaidų.
Tai, kad į naująjį Civilinį kodeksą įtraukta nuostata apie galimybę bent simboline dovana atsidėkoti gydytojams, monsinjoras K. Vasiliauskas nelaiko teisininkų klaida. Priešingai, džiaugiasi, jog pasveikę ligoniai galės juos gydžiusiems ir slaugiusiems medikams nors šiek tiek atsidėkoti.
Tiesa, monsinjoras griežtai pasmerktų tuos gydytojus, kurie drįstų iš ligonio reikalauti atlygio už gydymą, atliktą operaciją ar suteiktą kitokią medicininę pagalbą.
- Tai jau nusikaltimas, - tvirtino monsinjoras K. Vasiliauskas.
"Jei tokia norma įteisinta, jos reikia laikytis"
Taip apie naujojo Civilinio kodekso nuostatą simbolinių dovanų gydytojams teikimo klausimu sakė mananti Panevėžio respublikinės ligoninės Akušerinio skyriaus vedėja Regina Genovaitė Valikonytė.
- Šis klausimas mūsuose "sukasi" dar nuo tarybinių laikų, tačiau visiškai neaktualus normaliai išsivysčiusiose pasaulio šalyse, - mintimis dalijosi skyriaus vedėja.
Anot gydytojos R. G. Valikonytės, mūsų šalyje medikų atlyginimas - vos siekiantis ar net mažesnis už vidutinį darbo užmokestį, o atsakomybė - didžiulė. Tad jei ligonis atsidėkodamas už rūpestingą gydymą įteikia medikui kokią dovanėlę ar gėlių, nejau tai smerktina? Juk esą ne vien medikams žmonės stengiasi atsilyginti - ir kitų profesijų atstovams, valdininkams ir t. t.
Kaunietis gydytojas, nenorėjęs skelbti savo pavardės ir darbovietės, į straipsnyje gvildenamą problemą siūlė žiūrėti atlaidžiau. Girdi, sąžiningas, dorai ir atsakingai savo pareigas atliekantis gydytojas niekada neskirstys ligonių į susimokėjusius ir nesusimokėjusius - juos prižiūrės vienodai, nepriklausomai nuo to, ar buvo kuo nors pamalonintas, ar ne. Tačiau nepaisančių etikos ir dorovės normų, kaip esą ir tarp kitų profesijų atstovų, taip pat ir tarp medikų, yra, buvo ir bus. Tokiais gydytojais, anot pašnekovo, reikėtų nedelsiant atsikratyti, nes jie užtraukia tamsią dėmę ant visų medikų.
Kita vertus, pasak kauniečio gydytojo, nereikėtų kurti tokių teisės normų, jei sunkus ir atsakingas gydytojo darbas būtų atitinkamai vertinamas, gerai apmokamas. Kur esą matyta, jei dešimt metų Medicinos akademijoje studijavusio gydytojo atlyginimas - 400 litų! Juk, be visa kita, gydytojas negali apsimauti apskurusių džinsų ar avėti nušleivotus batus; gydytojas turi nuolat šviestis, tobulėti, o medicininė literatūra labai brangiai kainuoja; galų gale jis turi kažkur gyventi, išlaikyti šeimą. Tad įstatymu įteisintos simbolinės dovanėlės, anot pašnekovo, kitų profesijų atstovų neturėtų labai skaudinti. Juo labiau kad jas teikti neprivalu...
