Pasak naujos BSE kilmės teorijos, kempinlige užsikrėtė ne žmogus nuo karvės, bet atvirkščiai – galvijas nuo žmogaus.
Galvijų kempinligė, dar vadinama galvijų spongiformine encefalopatija, arba sutrumpintai BSE, yra nepagydoma smegenų liga, prieš ketvirtį amžiaus pirmąkart pastebėta Didžiojoje Britanijoje. Ji priklauso vadinamųjų prionų ligų grupei, kaip ir Creutzfeldto-Jakobo liga. Sergant tokiomis ligomis, dėl ne visada aiškių priežasčių kintant proteinams, atsiranda neurologinių sutrikimų. Kartais tokius pokyčius lemia įgimti pakitę proteinus koduojantys genai, tačiau esama ir užkrečiamų tokios kilmės ligų. Pastaruoju metu daug atgarsio sukėlė menkai žinoma Creutzfeldto-Jakobo ligos atmaina žmonių kempinligė, nuo kurios vien didžiojoje Britanijoje mirė 150 žmonių. Manoma, kad jie užsikrėtė valgydami kempinlige sirgusių galvijų mėsą.
Paprastai sakoma, kad galvijų kempinligės epidemijos Didžiojoje Britanijoje priežastis – užkrėsti pašarai, kurių sudedamoji dalis – kaulų milteliai. Sakoma, kad tikriausiai į tokius pramoniniu būdu gaminamus pašarus pateko BSE sirgusios karvės kaulų. Bet kaip toji karvė susirgo kempinlige? Viena teorija sako, kad ligą paskatino genetiniai pokyčiai gyvulio organizme. Kita teigia, kad karvės užsikrėtė nuo avių, sergančių kaituliu, o šios – nuo laukinių gyvūnų, pavyzdžiui, antilopių. Bet nė viena teorija įtikinamai nepaaiškina, kaip ir kodėl kilo BSE epidemija.
Alanas ir Nancy Colchesteriai iš Kento ir Edinburgo universitetų iškėlė dar vieną ligos kilmės hipotezę. Jie mano, kad ne žmogus užsikrėtė nuo galvijo, o atvirkščiai – karvės ėdė pašarus, kurių sudėtyje galėjo būti ir žmonių kaulų. Ano amžiaus septintąjį ir aštuntąjį dešimtmetį į Didžiąją Britaniją dideliais kiekiais importuoti pašarams ir trąšoms skirti kaulų milteliai iš Indijos. Kaip žinia, ten laidojimo papročiai kitokie negu Europoje. Gali būti, kad kaulų tiekėjai pardavinėjo ir žmonių kaulus, kurie pateko į didžiausią tuo metu kaulų miltelių importuotoją Britaniją. Taip galėtume paaiškinti, kodėl labiausiai nuo BSE nukentėjo būtent ši valstybė. Colchesteriai primena, kad Prancūzijoje ir Belgijoje septintojo dešimtmečio pabaigoje, o Didžiojoje Britanijoje prieš ketverius metus Indijos kaulų eksportuotojams buvo iškeltos kelios bylos už žmonių kaulų pardavinėjimą.
Mokslininkai spėja, kad Indijoje nuo žmogaus kempinligės kasmet miršta apie pusantro šimto žmonių. Tačiau Indijos Nacionalinio Psichikos sveikatos ir neurologijos instituto atstovai teigia, kad tokie duomenys neatspindi tikrosios padėties. Per pastaruosius 37 metus Indijoje užregistruoti tik 85 žmogaus kempinligės atvejai. Be to, ligoninėse mirusių žmonių palaikai ne plukdomi upe, kaip teigia europiečiai, o kremuojami arba laidojami kapinėse. Colchesteriai nesiginčija, kad jų teorija yra tik nepatikrinta hipotezė. Mokslininkai siūlo pamėginti užkrėsti galvijus žmogaus prionais ir stebėti atsirandančius simptomus. Be to, iki šiol kai kurios šalys įsiveža gyvulių kaulų produktus ir nėra jokios garantijos, kad jie nemaišomi su žmonių kaulais. Pasak mokslininkų, laikas pagaliau išspręsti ir šią problemą.
Pagal užsienio spaudą parengė Gintaras Aleknonis
www.lrt.lt
Mokslininkai ieško naujų kamieninių ląstelių gavimo būdų
Klonavimas atveria naujas galimybes medikams, bet nuolat iškyla sunkiai sprendžiamų etinių problemų. Mokslininkai ieško metodo, kaip gauti reikalingas ląsteles ne iš žmogaus gyvybės užuomazgų - embrionų. Kamieninės ląstelės yra tokios ląstelės, iš kurių gali išsirutulioti įvairių rūšių ląstelės. Optimistai teigia, kad ateityje medikai galės atauginti ligos ar nelaimingo atsitikimo sunaikintus audinius ar net organus. Tai reikštų tikrą perversmą medicinoje. Kol kas dažniausiai eksperimentuojama su žmogaus gyvybės užuomazgų ląstelėmis, bet ieškoma ir kitokių metodų.
Harvardo universiteto mokslininkai, vadovaujami Kevino Egano, pamėgino sujungti suaugusio žmogaus somatinę ląstelę su embriono kamienine ląstele, - rašoma „Science“ žurnale. Toks junginys paskatina subrendusią ląstelę pakeisti savo genetinę prigimtį ir tapti šaltiniu ląstelių, turinčių žmogaus embriono kamieninių ląstelių ypatybių. Iš tokių eksperimentinių ląstelių gali išsirutulioti įvairios kitos ląstelės. Tačiau mokslininkai teigia, kad toks eksperimentas teikia vilčių, bet dar nereiškia revoliucijos medicinoje. Reikia pašalinti svarbias kliūtis.
Visų pirma Harvardo universiteto mokslininkų gautos ląstelės yra anomalios – kadangi jose yra ir subrendusių somatinių ląstelių chromosomos, ir embriono kamieninių ląstelių chromosomos, taigi vienu rinkiniu per daug. Kadangi subrendusios ląstelės imamos iš gydymo reikalingo žmogaus organizmo, o tai reiškia, kad naujai auginami audiniai nebus atmesti. Tad reikia galvoti, kaip pašalinti embriono kamieninės ląstelės chromosomas. Čikagos Reprodukcinės genetikos instituto mokslininkai, vadovaujami Yuri Verlinsky, neabejoja, kad įmanoma pašalinti embriono kamieninių ląstelių chromosomas.
Prieš ketverius metus Jungtinėse Amerikos Valstijoje uždrausta klonuoti naujus embrionus, bet leista toliau tęsti darbus su maždaug šešiasdešimt iki 2001 m. rugpjūčio jau klonuotų embrionų kamieninių ląstelių linijų. Rugsėjį Amerikos Senatas turėtų balsuoti dėl tolesnių kamieninių ląstelių tyrimų finansavimo. Manoma, kad daktaro Egano eksperimentai, suteikiantys vilčių, kad gydymas klonavimo tikslais įmanomas, nekuriant ir nenaikinant naujų embrionų, paskatins politikus atsižvelgti į kamieninių ląstelių tyrimų svarbą ir jų taikymo gydymo tikslais perspektyvas.
Pagal užsienio spaudą parengė Gintaras Aleknonis
www.lrt.lt
