Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Kalėdų Senelį išvijo... karštis
Nors sniegas virto šlabdriba ir laukų keliukai greitai pasidengė plonu leduku, permainingi žiemos orai nesukliudė "Akistatos" Kalėdų Seneliui pasiekti nuošaliame Kamenkos kaimelyje (Lazdijų raj.) gyvenantį Juozą Šušinską ir nemažą būrelį jo vaikų - pradinių klasių moksleivius Kristiną, Juozuką ir Ramunę, šeštoje klasėje besimokančią Svajūnę bei prieš metus mirusios sugyventinės Ritos Šerpenskienės septyniolikmetę dukrą iš pirmosios santuokos Inetą. Vėliau mažieji prisipažino, jog "tikras" Kalėdų Senelis jų namuose apsilankė pirmą kartą... Beje, netikėtas, greičiau tik sapnuose laukiamas svečias nebuvo labai priekabus, nepyko, kad nedrąsūs, baikščiai besižvalgantys mažamečiai drovėjosi artimiau su juo pabendrauti. Kadangi turėjo kitų reikalų, skubiai ištraukęs iš maišo dovanėles, už kurias tik pati mažiausioji, Kristina, padeklamavo eilėraštuką, ir išdalinęs jas vaikams (beje, nebuvo pamirštas ir pats sodybos šeimininkas), Senelis suskubo išeiti. Kuo greičiau atsisveikinti su šiais namais jį vertė ir beveik iki raudonumo prikūrenta krosnis... J. Sušinskas šypsodamasis aiškino, jog malkų negaili, visą žiemą namuose bus taip šilta...
"Judam, krutam, ir tiek..."
Apie šį 49 metų vyrą, auginantį keturis savo vaikus bei mirusios sugyventinės dukrą, jau rašėme. Ar daug kas pasikeitė šeimos gyvenime per pusmetį? Šeimos galva Juozas, paklaustas, kaip sekasi, atsako trumpai:"Judam, krutam, ir tiek"... Dejuoti jis nelinkęs, nors iki šiol taip ir nepavyko įgyvendinti svajonės - nusipirkti karvės, kuri šeimai labai reikalinga. Kitados žadėjęs paremti, meras savo pažado taip ir neištesėjo. Na, o sutaupyti maždaug du tūkstančius litų, kuomet neturi nuolatinio darbo (vasarą visi vaikai uždarbiavo, tačiau pinigų reikėjo mokyklinėms prekėms, drabužiams, avalynei), nėra taip paprasta. Gal todėl, kad nėra karvės, liko nesuremontuotas tvartas. Šį rimtą darbą Juozas atidėjo ateinančiai vasarai. Užtat jau kelios savaitės gardelyje kriuksi net trys paršiukai, kuriems vaikai sugalvojo gražius vardus. Na, o kitąmet galbūt pavyks nusipirkti avį ir pradėti verstis avininkyste.
Juozas iki šiol niekur nedirba. Tiesa, Lazdijų darbo birža buvo siūliusi darbą kepykloje, tačiau vyriškis jo atsisakė.
- Reikėtų apie pusę aštuonių išvažiuoti, grįžčiau šeštą - kas vaikams valgyti padarys, krosnį iškūrens? - į klausimą, kodėl atsisakė darbo, atsakė šeimos galva... Vyriškis laukia pavasario, kuomet padaugės įvairių darbų ir bus galima užsidirbti talkinant kaimynams, kitiems kaimo gyventojams... Paklaustas, ar nemano, jog namams reikalinga šeimininkė, o jam pačiam - žmona, Juozas atsako, jog dabar sunku susirasti moterį, nors apskritai jų pilna.
- Pirmiausia reikėtų prie savo namų atvežti "bačką" pilstuko - kaipmat prisistatytų visas būrys, - ne be šypsenos kalba neoficialus našlys. - Mėgstančių išgerti moterų netrūksta, tiktai iš jų mažai naudos...
Tėvas bijo nelaimių
Žiema šiai gausiai šeimai - pats sunkiausias metų laikas. Dvi vyresniosios mergaitės - Ineta ir Svajūnė - jau septintą valandą ryto išeina į mokyklą, o po pusvalandžio keliasi ir mažieji. Visiems jiems tenka įveikti maždaug trijų kilometrų kelią iki Verstaminų pagrindinės mokyklos. Vaikai jau patys išmynę takelį per laukus. Tačiau Juozas Sušinskas gerokai sunerimsta, kai vaikai vėluoja grįžti namo. Mat juos, kaip ir visus kitus bendraamžius, lyg magnetas traukia ledu pasidengusios balos, tvenkiniai. Dar vienas labai nemalonus išbandymas - ligos. Gerai, kad kol kas nė vienas iš vaikų rimtai nesirgo, tačiau Juozas neskuba džiaugtis, juk ilga žiema - dar prieš akis. Tiktai Ineta šypsodamasi paaiškina, jog sukarščiavus broliui ar sesutėms tuoj pat išverda liepžiedžių arba aviečių arbatos, duoda medaus. Tiesa, šiemetinės medaus atsargos jau išlaižytos, todėl teks apsieiti be jo...
Vaikai džiugina mokytojus
Kristinos ir Juozuko mokytoja Irena Radvilavičienė su džiaugsmu dalijosi mintimis apie savo auklėtinius. Pedagogė gerai pažįsta šią šeimą ir vaikams neturi jokių priekaištų. Į pamokas jie ateina švarūs, tvarkingai aprengti, atlikę namų darbus. Namuose motinos pareigas atliekanti Ineta yra tikrai nepaprastai rūpestinga. Kaip tik jos dėka jaunesniosios sesutės ir broliukas neišsiskiria iš kitų tvarkingų vaikų būrio. Pedagogei pasakius, jog reikia pratybų ar piešimo sąsiuvinio, už keleto dienų vaikai jau viską turi. Jie dažnai mini tėvelio vardą - esą jis nupirkęs tą ar kitą daiktą... Mokytojai iki šiol iš atminties neišblėsta matytas vaizdas, kuomet nešini dideliais krepšiais, viena Lazdijų gatve ėjo Juozas Sušinskas su Ineta. Jie atrodė tokie rimti, susikaupę. Mokytoja net susigraudino... Maloniausia I. Radvilavičienei tai, jog mažieji kol kas nepraleido nė vienos pamokos, noriai mokosi. Skiriasi tik vaikų charakteriai. Mažiausioji, Kristina, - labai drąsi, nebijanti savo minčių reikšti mergaitė, o jos brolis Juozukas - daug ramesnis, tylesnis, o Ramunė - itin uždara. Kartais šios mergaitės negali prakalbinti net jos mokytoja Ona Motiejūnienė.
Ineta - mamos vaidmenyje
Inetai kitą pavasarį sukaks aštuoniolika metų. Tai ji namuose vadovauja visiems darbams, skalbia, tvarkosi, prausia vaikus, padeda patėviui šeimininkauti virtuvėje. Dailiai nuaugusi septyniolikmetė likus kelioms dienoms iki didžiųjų metų švenčių jau buvo gerai išstudijavusi valgių gaminimo knygą. Ji tikino norinti paruošti skanių valgių Kūčių vakarienei, Kalėdoms, netgi žadėjo iškepti pyragą. Juozas Sušinskas, apimtas šventinės nuotaikos, tyliai prasitarė, jog į jų namus turėtų ateiti dar vienas Kalėdų Senelis. Vyriškis jau buvo pasirūpinęs, kad jo maišas nebūtų tuščias.
Svarbiausia išmokyti vaikus
Nors Juozas Sušinskas prisipažino nesąs abstinentas, tačiau tikino alkoholiu nepiktnaudžiaująs. Svarbiausia jo gyvenime vaikai - būtent jiems vyriškis stengiasi skirti visą dėmesį, pasirūpinti, kad nebūtų alkani, kad šiltai gyventų. Vyriškis nedvejodamas rudenį ekskursijon į Vilnių bei Trakus išleido Inetą su Svajūne, kiekvienai už kelionę nepagailėjęs po 20 litų. Paskui savo įspūdžius Ineta aprašė rajoniniame laikraštyje. Galbūt darbšti ir rimtų ketinimų turinti mergaitė kada nors taps žurnaliste... Juozas vaikus spaudžia prie mokslų, nes puikiai suvokia, ką šiais laikais reiškia išsilavinimas. Nors vaikams prasidėjo atostogos, tėvas žadėjo su jais keletą dienų praleisti miške - juk dabar pats laikas ruošti malkas kitai žiemai. Belieka tikėtis, jog ir kitąmet šiuose namuose bus šilta ir jauku...
