Mokslininkai, naudodamiesi NASA zondu robotu, tiksliai nustatė visatos amžių, kuris yra 13,7 mlrd. metų, ir žvaigždžių atsiradimo laiką.
Astronomai dešimtmečius tikslino šiuos skaičius, tačiau kosminis aparatas, kuris šiuo metu yra maždaug už 1,6 mln. km nuo Žemės, galėjo pateikti tikslesnius duomenis, antradienį (02.11) paskelbė NASA tyrėjai.
Žvaigždės pradėjo šviesti 200 mln. metų po hipotetinio Didžiojo Sprogimo, skelbdami misijos rezultatus sakė mokslininkai, kurie aiškinosi, kokia visata buvo tada, kai dar nebuvo žvaigždžių ir galaktikų, nieko, tik vos pastebimi temperatūros skirtumai.
Šie temperatūros skirtumai sudarė tik milijoninę laipsnio dalį, bet to pakako, kad atsirastų daugybė karštų ir šaltų taškų, iš kurių atsirado santalkos, galiausiai virtusios visais žinomais visatos objektais.
Misijos, kuri pavadinta Wilkinsono mikrobangų anizotopijos tyrimu (WMAP), metu buvo aiškinamasi, kaip atrodė Visata vos 380 tūkst. metų po Didžiojo Sprogimo, po kurio, kaip mano astronomai, ir atsirado visata. Tai žvilgsnis į ankstyvesnius laikus, kurių negalėjo įžvelgti net kosminė observatorija "Hubble".
WMAP perdavė viso dangaus skliauto vaizdus, kuriuose "karštos" sritys pažymėtos geltona ir raudona spalvomis, o "šaltos" - mėlyna ir turkio.
"Reuters"-BNS
