Tuo metu, kai JAV kareiviai tik ruošiasi karinei operacijai Irake, stambiausios naftos bendrovės jau pradėjo karą dėl Irako naftos. Kaip rašo prancūzų dienraštis "Le Monde", dvi naftos telkinius Kuveite plėtojančios JAV naftos milžinės "ExxonMobil" ir "ChevronTexaco" rengiasi "įsiveržimui" į Iraką. Tačiau joms teks atsižvelgti į rimtą konkurenciją, kurią sudaro Maskvos ir Paryžiaus aljansas.
Prancūzijos naftos instituto (IFP) duomenimis, Irake telkiniuose yra apie 112 milijardų barelių naftos, įskaitant ir 35 milijardus barelių, parengtų gavybai. Prie šių atsargų pridedamos atsargos prie sienų su Saudo Arabija ir Jordanija, kurios, IFP duomenimis, sudaro nuo 60 iki 200 milijardų barelių naftos.
Norint plėtoti šias atsargas, Irakui būtina rasti apie 30-40 milijardų JAV dolerių. Būtent todėl Irako valdžia, nepaisydama embargo, bando visais įmanomas būdais pritraukti naujų investuotojų.
"Deutsche Bank" ekspertų duomenimis, sutartis su Irako valdžia dėl naftos gavybos pasirašė 20 bendrovių. Sąrašo pirmose vietose yra šešios Rusijos bendrovės, po kurių seka konkurentai iš Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Ispanijos, Indonezijos, Malaizijos, Alžyro, Turkijos, Kinijos, Vietnamo, Japonijos ir Australijos.
Rusijos bendrovė "LUKoil" ir Prancūzijos "TotalFinaElf" tikisi gauti teises į ketvirtį naftos, kurią ketinama išgauti Irako telkiniuose.
Po Irako ir Irano karo pabaigos 1988 metais "TotalFinaElf" pavyko tapti pagrindine Bagdado partnere. Prancūzijos bendrovė sutelkė visą dėmesį į Bin-Umaro ir Madžnuno telkinius, esančius šalia Basros miesto netoli vienintelio Irako jūrinio terminalo Persijos įlankoje.
1992 metais, po karo Persijos įlankoje "TotalFinaElf" pradėjo derybas su Iraku, siekdama pasirašyti sutartį, kurį įsigaliotų po embargo atšaukimo. Ši sutartis buvo parengta jau 1995 metais, tačiau jos pasirašymas buvo atidėtas Irako iniciatyva.
1999 metais sutartį su Iraku pavyko pasirašyti ir "LUKoil", kuri dalyvauja Vakarų Kurnos telkinio plėtojimo darbuose. Tačiau sausį Irakas nutraukė šią sutartį. "Per trejus metus Rusijos bendrovė neinvestavo į projektą nė vieno JAV dolerio, tuo tarpu kai turėjo investuoti apie 200 milijonų JAV dolerių", - pareiškė laikinasis Irako naftos ministras Samiras Abdelis Azizas an Nedžmas (Samir Abdel Aziz an-Nejm).
"Deutsche Bank" ekspertai pažymi, jog šiuo metu "vyksta rimtas politinis žaidimas" ir tikrasis Irako susitarimų su naftos bendrovėmis tikslas greičiau politinis nei ekonominis. "Irakas pririšo prie savęs Prancūziją, Rusiją ir Kiniją patraukliomis sutartimis, siekdamas turėti įtakos penkiems JTO Saugumo Tarybos nariams",- sakoma banko ataskaitoje.
ELTA
