Jau penkerius metus Irenai siūlau savo ranką ir širdį, bet ji atsisako už manęs tekėti, nors neabejoju, jog ji mane myli. Priežastis man juokinga, o jai atrodo labai rimta.
Kai buvau labai jaunas, trumpą laiką santuokoje gyvenau su Irenos vyresniąja seserimi Marija. Dabar ji su kitu vyru ir jųdviejų vaikais gyvena kitame Lietuvos pakrašty. Tuomet, jaunystėje, mane buvo įsimylėjusios abi seserys. Jos susitarė, jog kurią pats išsirinksiu, ta ir taps mano žmona, bet aš apie tai nieko nežinojau. Tada išsirinkau vyresniąją, Mariją, o Irena taip ir neištekėjo. Pasigimdė vaikelį, kaip žmonės sako, "pačiai sau".
Kai išsiskyriau su Marija ir ji išvažiavo, su Irena bendravom ir toliau, kaip giminaičiai. Tačiau greitai supratau, kad be Irenos man daugiau nieko nereikia. Mes suartėjom ir galiu prisipažinti atvirai: aš niekuomet nebuvau toks laimingas. Tada ir pasiūliau jai oficialiai įregistruoti mūsų santuoką. Buvau įsitikinęs, kad ji sutiks, juolab kad mano buvusi žmona, sužinojusi apie mudviejų su Irena romaną, labai apsidžiaugė ir patarė sesei nekvailioti, "griebti tokį gerą vyruką, kol kokia kita nepagriebė". Irena "užsiožiavo", jai kažkodėl atrodo, kad jei ji sutiks už manęs tekėti, tai išeis taip, kad ji, kaip jaunystėje, gaus tai, kas liko nuo vyresniosios sesers.
Niekad nepamiršiu, kaip ji man pasakė: "Taip išeina, jog aš surenku trupinius nuo turtuolių stalo. Ne, aš taip nenoriu!" Tądien mudu susibarėm. Kaipgi taip išeina: ji ne mane kaip žmogų vertina, o varžosi su seserimi. Aš tesu tik žaisliukas? Atrodytų, suaugusi moteris, jau paaugusio vaiko motina, o tokius kvailus žaidimus žaidžia. Ilgai purkštavau, o paskui susitaikiau ir paprašiau, kad ji mestų iš galvos tas nesąmones. O Irena ir vėl prašo neskubinti jos su vedybomis, motyvuodama tuo, jog jai reikia susivokti savo mintyse ir jausmuose.
Stengiuosi būti jautrus ir dėmesingas savo mylimos moters vidiniams išgyvenimams, tačiau kartais visa tai taip suerzina. Juk mums jau ne po 16 metų. Gal tai savotiškas kerštas už tai, kad kitados pasirinkau ne ją, o vyresniąją seserį? Bet ko tada ji siekia tokiu elgesiu? Kaip išspręsti šią problemą? Mat bijau, kad vis prašant tapti mano žmona, Irena nenusigręžtų nuo manęs visiškai.
Leonas P., Marijampolė
Psichologo komentaras
Gali būti, jog Irenos meilei įtakos turėjo jos sesers meilė jums. Mergaitės visuomet stengiasi pamėgdžioti vyresnes seseris. Paskui dažnai nutinka taip, kad jaunėlės užauga, pasijunta esančios suaugusios ir savarankiškos ir nori viską daryti savaip, t. y. vadovautis savo protu (tiek renkantis drabužius, tiek draugus ir mylimuosius). Jei šiuo atveju yra kaip tik taip, gali būti, kad jūsų mylimosios jausmai nuo tada, kai mylėjo jus be atsako, tiesiog perdegė.