Irena ZUBRICKIENĖ
Sausio mėnesį Reda M. (22 m.) Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK) pagimdė sūnelį Tadą. Jau pirmajame kūdikio gimimą liudijančiame dokumente atsirado įrašas: "įgimtas sifilis". Tačiau gimdyvei ši žinia nebuvo pribloškianti - Reda su tokiu "ženklu" pagimdė jau antrą kūdikį. Marijampolėje gerai žinomas gydytojas ginekologas Stanislovas Keršanskas sako, kad šiais laikais sifilis nėra didelė problema, tačiau tokios savo motinos pirmosios "dovanos" vis dėlto neturėtų gauti nė vienas naujagimis.
Praradusi motinystės teises
Redą M., kaip savo pacientę, gerai pažįstanti gydytoja ginekologė Vilma Vaikutienė pripažino, kad žinia apie įgimtu sifiliu paženklintą mažąjį Tadą jai buvo labai nemaloni, tačiau nebuvo netikėta. Kur kas labiau gydytoja buvo sukrėsta, kai bemaž prieš pusantrų metų ta pati Reda pagimdė savo pirmagimį Donatą, taip pat motinos "apdovanotą" įgimtu sifiliu. Tuokart pas ginekologus visiškai nesilankiusi Reda į medikus kreipėsi tik prieš pat gimdymą. Nespėjus nustatyti, kad gimdyvė serga sifiliu, ji gimdė rajono ligoninėje (moterys, kurioms sifilis būna nustatytas ankstyvuoju nėštumo periodu, paprastai siunčiamos gimdyti į KMUK). Čia ir buvo patvirtinta netikėta diagnozė Donatui. Mažylio motina Reda, išgirdusi iš medikų nemalonią žinią, nedemonstravo savo emocijų, nes, anot Vaikų teisių apsaugos skyriaus (VTAS) darbuotojų, nors ne valkata ir ne alkoholio vergė, tačiau yra "keistesnė", linkusi gyventi asocialiai. Vienišai motinai buvo paskirtas gydymas dėl sifilio, o mažasis Donatas atskirtas nuo gimdytojos ir įkurdintas kūdikių namuose, kur taip pat buvo gydomas ir stebimas. Teismo sprendimu Redai M. buvo neterminuotai apribota motinos valdžia sūnelio Donato atžvilgiu, nes buvo akivaizdu, kad reta liga apkrėstas kūdikis iš nerūpestingos gimdytojos negaus tiek dėmesio, kiek reikia sergančiajam. VTAS darbuotojų žiniomis, dabar Donatas auga sveikas, prižiūrimas, įgimto sifilio pasekmių jam kol kas nenustatyta. Berniukas bus stebimas nuolat.
Su sugyventiniu tebegyvenanti Reda, praradusi teisę auginti savo pirmagimį, ilgai nesnaudė - po kelių mėnesių vėl pastojo ir vėl tyliai bei kantriai laukė gimdymo dienos... Dabar apmaudu ne dėl to, kad antrasis įgimtu sifiliu "paženklintas" Redos kūdikis Tadas šiuo metu taip pat yra kūdikių namų globotinis. Skaudžiausia, kad jau dabar yra įtarimų, jog mažylis, ko gero, turės rimtų klausos sutrikimo. Tai - motinos perduotos ligos pasekmė.
Būtina tikrintis nėštumo metu
Gydytoja Vilma Vaikutienė, turinti keliolikos metų ginekologės darbo stažą, sakė, kad bene kasmet būna po dvi ar tris gimdyves, anksčiau, dar iki nėštumo, persirgusias sifiliu. Šios moterys būna jau išsigydžiusios ligą, su ginekologe paprastai bendrauja atvirai, noriai, tad būsimam kūdikiui pavojus nebegresia, tačiau jos vis dėlto stebimos akyliau. Anot gydytojos, tokios pacientės didelių rūpesčių nekelia. "Bomba" gresia iš nėščiųjų, kurios pastojusios visiškai nesilanko pas medikus ir, anot Vilmos Vaikutienės, "išlenda" tik tada, kai jau reikia gimdyti.
Jeigu moteris į medikus kreipiasi kaip ir būtina, pirmosiomis nėštumo savaitėmis, įgimtas sifilis būsimajam kūdikiui negresia net tada, kai pati nėščioji serga šia liga. Kiekvienai būsimai mamai, apsilankiusiai pas ginekologus, būtinai atliekami serologiniai kraujo tyrimai, pagal kuriuos būsimoji gimdyvė patikrinama dėl sifilio. Jeigu liga aptinkama anksti, ji bus išgydyta. Tiesa, mąstančios ir savo vaikų ateitimi besirūpinančios moterys tokiu atveju dažniausiai atsisako tolesnio nėštumo, nes žino, kad rizikuoja būsimo naujagimio sveikata.
Siekiant nustatyti, ar nėščiosios neužsikrėtė sifiliu vėlesniu nėštumo metu, visoms joms po kelių mėnesių pakartojamas serologinis kraujo tyrimas. Gydytoja V. Vaikutienė prisimena neseną atvejį, kai prižiūrėjo kūdikio besilaukiančią tvarkingą, rimtą, išsilavinusią moterį. Per pirmąjį kraujo tyrimą ji buvo sveika, o po antrojo paaiškėjo, kad apsikrėtusi sifiliu. Labai susirūpinusi nėščioji, keikdama prestižinę tarnybą turintį savo sutuoktinį, kuris moteriai ir parnešė netikėtą "dovaną", svarstė galimybę nutraukti nėštumą, tačiau buvo vėlu - vaisius buvo jau per didelis. Anot V. Vaikutienės, iki gimdymo moteris ir jos vaisius buvo išgydyti, nes laikėsi medikų nurodymų. Tuokart buvo gydomas ir pacientės sutuoktinis. Šiandien jiedu, gydytojos žiniomis, augina sveiką, jokių sifilio pasekmių nekamuojamą vaikelį. Tikėtina, kad ir ateityje jo nekankins problemos, kurių buvo dar būnant motinos įsčiose.
Prancūziškoji piemens liga
Medicinos žinynuose sifilis įvardijama kaip prancūziškoji meilės liga, kuri, anot XVI amžiuje sukurtos italų gydytojo Dž. Frakastoro poemos, pavadinta pirmosios aukos - piemens Sifilio - vardu. Tai lėtinė užkrečiama lytinė liga. Sifilio sukėlėjas prasiskverbia pro mažiausius odos ar gleivinės sužeidimus. Užkrato šaltinis - jau sergantis žmogus. Anot medikų, sifiliu dažniausiai užsikrečiama tiesioginiu būdu per lytinius santykius (99 procentai), labai retai - bučiuojantis (kandžiojantis). Beje, netiesioginiu būdu sifiliu galima užsikrėsti ir per ligos sukėlėjais užterštus daiktus.
Medikų teigimu, užsikrėtęs žmogus neretai net nežino, kad jau yra sifilio įkaitas. Bakterijos patenka į limfinius takus ir kraują, o vėliau - į kūno organus. Per pirmąjį ligos periodą tose vietose, per kurias pateko užkratas, atsiranda raudonų dėmelių, kurios labai primena raudonukę. Burnoje arba ant lytinių organų (kartais - ant pirštų, ant krūtų spenelių) atsiradusios opelės būna neskausmingos, todėl pačiam pastebėti ligos požymius yra sunku. Štai kodėl rekomenduojama sistemingai lankytis pas ginekologus bei odos specialistus. Medikams laiku aptikus sifilį, gydymas penicilino injekcijomis trunka vos apie mėnesį.
- Itin svarbu, kad būtų gydomas ir užsikrėtęs asmuo, ir tas, nuo kurio užsikrėtė, - priminė gydytoja V. Vaikutienė. - Dabartinis laisvanoriškumo principas medikams neretai tarsi suriša rankas. Anksčiau, dar sovietiniais laikais, buvo lengviau išgydyti sifilį, nes medikai turėjo teisę priversti užkratą platinančius asmenis pas juos lankytis ir gydytis. Padėdavo ir tuometinė milicija.
Kiek vėliau, kai jau buvo panaikintas (net uždraustas), pavadinkime, prievartos mechanizmas, kai kurie medikai dirbdavo "iš inercijos" - pareigūnų padedami susirasdavo išaiškintus ar spėjamus sifilio platintojus ir griežtai ragindavo gydytis. Antraip grasindavo paskelbti apie jų ligą darbovietėje. Tiesa, toks "metodas" galioja tik tada, kai į medikus kreipusis sifilio auka geranoriškai išvardija visus savo lytinius partnerius.
Gydomas sifilis - ne baubas
Medikai linkę priminti, kad sifilis, neatpažintas arba negydytas pirmojoje stadijoje, organizme vešėte veši. Kūną išberia dėmelėmis, rečiau - net pūlinukais. Jie neskausmingi, ligonis nekarščiuoja, todėl į medikus nesikreipia ir toliau. Antrojoje ligos stadijoje gali nuslinkti plaukai, pažeidžiami kaulai ir sąnariai, kraujagyslių sistema, kepenys, inkstai, blužnis. Negydant sifilio ir toliau (kartais tai pasireiškia per dvejus metus, o kartais prireikia net 20 metų), ligonio odoje ir gleivinėje, vidaus organuose, kauluose, smegenyse atsiranda gumbelių ir mazgų. Jie išopėja, suardo audinius. Ilgainiui dėl nervų sistemos pažeidimo prasideda nugaros smegenų džiūtis, gali ištikti paralyžius, apakimas, mirtis.
- Bet toks baubas - tai daugiau tik teorija, - sakė Marijampolėje savo privačiai medicinos klinikai vadovaujantis gydytojas ginekologas S. Keršanskas, remdamasis savo bemaž trijų dešimtmečių darbo praktika. - Taip būtų, jeigu liga būtų labai ilgai apleista, visiškai negydyta. Per kelerius metus mūsų privačioje klinikoje buvo vos keli sifilio atvejai. Pacientės buvo sėkmingai išgydytos. Neturiu duomenų, kad kuri nors iš jų būtų "padovanojusi" savo kūdikiui įgimtą sifilį. Beje, aš prieštaraučiau tiems, kas teigia, jog sifilis - tik asocialiai gyvenančių asmenų liga. Bijau būti neteisingai suprastas, bet dar nuo studijų metų atsimenu, kad "lengva" lytiniu keliu plintanti liga ne vienam vyrui buvo savotiška siekiamo įvaizdžio dalis... Šiais laikais didžiulė problema, baubas, yra ne sifilis ar lengvesnės žinomos ligos, plintančios lytiniu keliu, o mūsų gyvenamąjį amžių progresyviai ženklinanti AIDS šmėkla.
Gydytojas S. Keršanskas pripažino, kad bene prieš 30 metų sifilis buvo tik "vadovėlių liga". Medicinos dėstytojai savo studentams negalėjo parodyti "gyvo" sifilio, nes tokie ligoniai buvo retenybė. Anot S. Keršansko, tokia piliečių sveikata ir tvarka buvo vadinamųjų uždarytų sienų (itin riboto važinėjimo po užsienio šalis) dėka. Statistikai teigia, kad 1996 metais sergamumas sifiliu Lietuvoje buvo pasiekęs apogėjų - iš 100 000 gyventojų sirgo per 3 000. Nuo to laiko šie skaičiai pastebimai mažėja (kasmet - beveik trečdaliu).
Įgimtas sifilis mūsų laikais - retas atvejis (iki 1991 metų jis buvo itin retas), nes dauguma nėščiųjų pas medikus lankosi ir tiriasi, yra gydomos. Tokie ligoniukai Lietuvoje pastaraisiais metais skaičiuojami tik vienetais (2000-aisiais buvo 13). Kai kurių medicininiuose gimimo dokumentuose įrašoma: "buvo sektas dėl įgimto sifilio". Vis dėlto jeigu gimė vaikelis su tokia motinos "dovana", nereikia manyti, kad jis visą likusį gyvenimą bus paženklintas invalidas, atstumtasis.
Letos KAULINIENĖS nuotr.:
- Gydytojas ginekologas S. Keršanskas primena, kad sifilio nereikia laikyti vien asocialių asmenų liga
(nuotraukos turėtumėte sulaukti šiandien iki pietų arba ją jau gavę)
