Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Rytą atėjusi į darbą Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centro direktorė Janina Žilėnienė sužinojo, kad vėlų vakarą čion atvežtas septynmetis Daugailių seniūnijos gyventojas Aleksandras Ivanauskas. Mažametis pasimetė su girtaujančiais tėvais, todėl, bijodamas naktį eiti namo, pasibeldė į nepažįstamo dėdės duris. Geras žmogus visą dieną nevalgiusį vaiką pamaitino ir iškvietė policiją, kuri berniuką ir atvežė į paramos centrą.
Pakalbintas centro darbuotojų, Aleksandras atvirai išpasakojo, kokia sunki padėtis jo šeimoje. Tėvas ir motina, girdi, ištisai "pijokauja", o išgėrę - mušasi. Berniukas prisipažino ir pats jau ragavęs svaigalų - tėvas davęs! Alus patikęs, o "šnapsas" buvęs per stiprus.
Guvus ir nuotaikingas berniukas bemat susirado draugų.
Kitą dieną Aleksandras, matyt, jau pradėjo ilgėtis namų. Centro direktorei užsiminė norįs nuvažiuoti ir pasižiūrėti, ką veikia tėvai. Jei "pijokauja" - grįšiąs atgal. Vaikas veltui ilgesingai dairėsi į centro kiemą - jo taip laukiama mamytė, nors ir buvo informuota, kur esąs jos sūnus, taip ir nepasirodė.
Į Vaikų socialinės paramos ir ugdymo centrą Danutė Ivanauskaitė (33 m.) atvyko tik po dviejų parų. Pamušta akimi, pagiringa. Moteris iškart puolė į ašaras - labai, girdi, išgyvenanti, kad taip negražiai su Aleksandru "gavęsi". Girdi, ji su sugyventiniu Petru Gudelevičiumi, Aleksandro tėvu, dirbę pas ūkininką, o po darbo užsukę pas draugus išgerti. Sūnus lakstęs kieme - jo pasigedę tik naktį. Paieškoję aplink, neradę - tai ir patraukę namų link.
Nei motinai, nei tėvui neatėjo į galvą dėl dingusio sūnaus kreiptis į policiją. Abu manė, kad vaikas "kaip nors pats namo sugrįš". O kai kitą dieną sužinojo, jog pasiklydęs berniukas Vaikų paramos centre, nusiramino galutinai ir ne iškart suskubo jį aplankyti.
- Daugiau taip nebus, tik grąžinkit vaiką, - lengvai žarstė pažadus rajono Vaikų teisių apsaugos tarnybai seniai pažįstama Danutė Ivanauskaitė, praradusi jau dvi vyresnes dukreles - dešimtmetę Daivutę augina Rokiškio rajone gyvenanti močiutė, o metais jaunesnė Diana prieš aštuonerius metus pateko į Panevėžio kūdikių namus. Mergytė greičiausiai įvaikinta arba turi globėjus - motina "tiksliai nežino". Kaip ir niekaip negali prisiminti, kokiame kaime Rokiškio rajone gyvena vyriausioji dukra...
Kaip ir buvo tikėtasi, Danutė Ivanauskaitė ašaras rodė tol, kol sužinojo, kad kol kas iš jos niekas nesiruošia atimti nei sūnaus, nei motinystės teisių. Kodėl tai motinai labai svarbu? Ogi už invalidą sūnų ir jo priežiūrą (!?) motina gauna beveik 400 litų pašalpą, kurios netektų, jei vaiką imtųsi globoti valdiška įstaiga.
Su sūnumi Aleksandru motina teiškentė fojė vos penkias minutes! Berniukas Liko Vaikų socialinės paramos ir ugdymo centre...
Piktinasi menka valstybės parama
Utenos rajono vaikų teisių apsaugos tarnybai buvo pranešta, jog apleistame Užpalių fermų komplekse jau kelios dienos glaudžiasi iš Anykščių rajono atvykusi motina ir penki vaikai. Kur juos visus veši, jei ne į paramos centrą!
- Neturėjau kur gyventi, tai ir apsistojau fermoje, - neslėpė Genovaitė Kaspariūnienė (42 m.).
Kartu su motina buvo laikinai įsikūrę jos vaikai: keturiolikmetė Ramunė, vienuolikametis Nerijus, penkiametis Mindaugas ir dvejų metukų Gintarė. Kiti keturi vaikai, pasak Genovaitės, jau suaugę, gyvena savarankiškai, tad su jais vargo nėra.
Dar viena kartu su Kaspariūnienės šeima fermose apsigyvenusi paauglė, vardu Sabina, - iš kitos šeimos. Tėvas ir motina, pasak mergaitės, ištisai geria, tad ji ir išvažiavusi su Kaspariūniene. Ne, tvirtino, tėvai jos tikrai nepasiges.
Lėto būdo G. Kaspariūnienė pasiguodė į Utenos rajoną su gausia šeimyna "laimės ieškoti" atsibasčiusi vien dėl to, kad Anykščių rajone, Daujočiuose, kur glaudėsi iki tol, jos niekas nerėmė materialiai. Nei pašalpų, girdi, už vaikus mokėjo, nei būstą suteikė.
Pasisekimu tarp moterų atvirai besidžiaugiantis dabartinis Genovaitės sugyventinis Romas pasigyrė turįs Užpaliuose baigiamą statyti dviejų aukštų namą, tačiau esą priimti gyventi galėtų tik Genovaitę ir "vyresnes mergaites" - kitiems sugyventinės vaikams vietos, deja, neatsirastų.
Valdiškuose globos namuose prieglobstį gavo ir visi G. Kaspariūnienės vaikai, ir Sabina. G. Kaspariūnienė ir jos sugyventinis, piktindamiesi, kad valstybė neišgali daugiavaikei šeimai nupirkti sodybos, išvažiavo "ieškoti gyvenamojo ploto". Jį suradę, žadėjo iš centro pasiimti ir vaikus...
