Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Pakruojo rajono Plaučiškių kaime gyvenanti Felicija Irena Rudžianskienė įsitikinusi, kad jos sūnų Vidmantą (29 m.) rajono apylinkės prokuratūra, neatsižvelgusi į įvykio aplinkybes ir liudytojų parodymus, apkaltino sunkesniu nei turėjo būti Baudžiamojo kodekso straipsniu, o teismo pirmininkas nuteisė per griežta bausme. V. Rudžianskas buvo kaltinamas tyčiniu sunkiu savo sugyventinės Jolantos Simonaitienės (23 m.) sužalojimu ir už šį nusikaltimą gavo ketverius metus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos. Nei bylą tyrusi rajono apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė, nei vėliau teismo pirmininkas, pasak nuteistojo motinos, neatsižvelgė į keblią situaciją - vyriškis neva buvęs išprovokuotas stverti į rankas peilį. Jis, girdi, nenorėjęs sugyventinei įdurti - siekęs tik pagąsdinti. Motinos įsitikinimu, sūnus tuo momentu galėjo būti afekto būsenos ir neįstengė savo veiksmų suvaldyti. Be to, girdi, nukentėjusioji teisme aiškiai pasakė Vidmantui atleidžianti. O bene svarbiausia, anot F. I. Rudžianskienės, tai, kad kartu su ja auga Vidmanto dukrytė, kuriai dabar tėčio labai trūksta. Kodėl esą teismas negalėjo atsižvelgti į sūnaus šeimyninę padėtį ir bausmę sušvelninti?
Supyko iš pavydo?
Pasak Felicijos Irenos Rudžianskienės, jos sūnui Vidmantui labai nenusisekė gyvenime. Pirmoji jo žmona prasigėrė, su vyru išsiskyrė ir savo dukrytę Laurą pamiršo. Mergytė augo su tėčiu ir močiute (tėvo motina), kol ne per seniausiai Felicija Irena oficialiai tapo jos globėja.
Užpernai Vidmantas susidraugavo su to paties rajono Kauksnujų kaimo gyventoja Jolanta Simonaitiene ir netrukus ją parsivedė į motinos namus. Iš pradžių viskas klojosi puikiai - Jolanta patiko ir netikrai anytai, ir Vidmanto dukrelei. Ši ją pradėjo vadinti mama... Jei ne ta nelemta diena, kaip dabar svarsto F. I. Rudžianskienė, Vidmantas su Jolanta ir toliau būtų gražiai gyvenę.
Viskas prasidėjo nuo išgertuvių. Ir Vidmantas, ir jo draugė Jolanta tą dieną linksminosi tai vienoje, tai kitoje sodyboje. Kartu buvo ir daugiau Vidmanto draugų. Kiek vėliau Vidmantas motinai spės pasakyti, neva per tas išgertuves Jolanta pareiškusi "pasidulkinsianti, su kuo norėsianti ir kada norėsianti". Štai tie žodžiai esą ir išprovokavę sūnų griebtis nepamatuotų ir niekuo nepateisinamų veiksmų. Iš pradžių jis draugę ėmė mušti, tačiau kiti atgynė. Tuomet parbėgo namo, pastvėrė peilį ir, pavijęs Jolantą, dūrė į nugarą.
Po žiauraus išpuolio Vidmantas sugyventinę parsivedė namo ir, jau kiek ataušęs, pats bandė sutvarstyti nemažą žaizdą. Laimė, mačiusieji sugyventinių konfliktą iškvietė greitąją ir policiją. Medikai nukentėjėlę išvežė į ligoninę, o Vidmantas atsidūrė rajono PK areštinėje.
Jolanta Simonaitienė Pakruojo, o vėliau ir Panevėžio ligoninėse buvo gydoma beveik pusantro mėnesio. Moteriai buvo perdurtas plautis, sužaloti kiti vidaus organai. Teismo medicinos ekspertas konstatavo, kad tai sunkus, gyvybei pavojingas sužalojimas, todėl baudžiamąją bylą ėmėsi tirti rajono apylinkės prokuratūra.
Prokurorė atsisakė komentuoti teisėjo sprendimą
Bylą tyrusi ir teisme kaltinimą palaikiusi apylinkės vyr. prokurorė A. Mikalauskienė "Akistatos" korespondentei atsisakė vertinti teisėjo priimtą nuosprendį nuteistojo V. Rudžiansko atžvilgiu. Nuosprendį esą galima apskųsti aukštesnei instancijai. Tai V. Rudžianskas ir padarė. Tiesa, Šiaulių apygardos teismas jo skundą atmetė, o Aukščiausiajame Teisme ši byla bus nagrinėjama dar negreitai.
Prokurorė minėjo, jog tiek apie nukentėjėlę, tiek ir apie jos sugyventinį kaimynai atsiliepė gana prastai - kaip apie dažnai girtaudavusią, asocialiai gyvenusią porelę. Per bendro gyvenimo pusmetį V. Rudžianskas esą ne kartą ir ne du savo draugę buvo sumušęs, tačiau ši - gal iš baimės, gal vildamasi, kad vyriškis kada nors apsiramins - niekam nesiskundė, smurtą kentė tylėdama. Po paskutiniojo išpuolio moteris iš draugo namų pabėgo ir prokurorei garantavo niekada su juo nesitaikysianti.
Be to, pasak vyr. prokurorės, teismas greičiausiai atsižvelgė ir į tai, kad V. Rudžianskas buvo teisiamas jau trečią kartą.
Kaltinimą palaikiusi prokurorė už tyčinį sunkų sugyventinės sužalojimą V. Rudžianską siūlė nuteisti trejiems metams laisvės atėmimo, tačiau teisėjas skyrė metais ilgesnę bausmę.
Vidmanto Rudžiansko motinos manymu, sūnui greičiausiai buvo "pridėta" ir už tai, kad jis, dar sėdėdamas areštinėje, su kameros draugu bandė išsikasti urvą ir iš areštinės pabėgti.
Motinai geras bet koks sūnus
Kitame kaime surasta Jolanta Simonaitienė nusistebėjo, kad buvusio sugyventinio motina siekia padaryti viską, kad tik jos sūnus kuo greičiau išeitų į laisvę.
- Kai Vidmantas sugrįš, motina vėl kentės nuo jo kumščių, - svarstė Jolanta, pati ne kartą mačiusi, kaip Vidmantas skriausdavo savo motiną (nuo sūnaus rankų "švelnumo" ant veido likusius randus pripažino ir pati Vidmanto motina).
Jolanta Simonaitienė apie to vakaro įvykius papasakojo kiek kitaip. Tai Vidmantas, anot jos, buvęs labai pasileidęs - ir tąvakar su draugo sugyventine "sugriešijęs". Tai sužinojusi, Jolanta ant jo supykusi ir tyčiomis pareiškusi irgi taip, kaip jis, darysianti, su kuo panorėsianti. Tas ir įniršęs...
Moteris sakė bandžiusi nuo įtūžusio draugo pabėgti, tačiau užkliuvusi už kelmo ir pargriuvusi.
- Taip, aš teisme pasakiau, kad jam atleidžiu, - patvirtino Jolanta Simonaitienė. - Tačiau vien dėl jo mažametės dukrytės Laurutės. Ji, galima sakyti, neturi mamytės, o tėvui papuolus į kalėjimą, prarastų ir šį. Gaila vaiko - ji tėvą myli.
Paties Vidmanto Jolanta sakė nė kiek nesigailinti. Galybę kartų, girdi, ją girtas buvęs sumušęs, suspardęs, net smaugęs, kliuvę ir Jolantos draugei... Tokius kaip Vidmantas, Jolantos manymu, reikėtų bausti visu griežtumu.
