Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Dėl jaunutės šviesiaplaukės Evelinos Šarkaitės mirties šią savaitę verkia ne tik Kavoliškyje, maždaug už trijų kilometrų nuo Rokiškio, gyvenanti jos tėvų Dalios bei Arvydo Šarkų šeima, sesutė Kristina, seneliai, giminės, kaimynai, klasės draugai. Verkia ne tik visas Degenių, kuriame įvyko tragedija, kaimas, bet ir artimiausių apylinkių gyventojai. Ko gero, ne mažiau sielvartauja ir baisaus įvykio kaltininko, to paties Rokiškio rajono, Beržonių kaimo, gyventojo Daliaus Mikšio (30 m.) artimieji... Deja, ašaros mergaitės, to ką tik nuostabiai prasiskleidusio jaunystės žiedo, jau nebeprikels. Liks tik didžiulis skausmas, baisi neviltis ir karti neapykanta...
Trumpa viešnagė
Arvydo Šarkos tėvai gyvena nuošaliame Salagalio kaime, maždaug už 18 kilometrų nuo Kavoliškio. Praėjusį sekmadienį pas juos apsilankęs sūnus su žmona ir dviem dukromis - devyniolikmete Kristina ir dvejais metais jaunesne Evelina - padėjo suvežti šieną, nudirbti kitus darbus ir vakarop susiruošė namo. Evelina nusprendė likti dar dienai kitai - darbščios anūkės rankos senelių ūkyje buvo labai reikalingos. Mergaitė žadėjo grįžti namo galbūt jau kitą dieną... Šią vasarą Evelina liko nakvoti pas senelius pirmą kartą.
Anūkė išvyko ieškoti dingusio senelio
Pirmadienį po pietų Evelinos senelis, aštuntąjį dešimtmetį įpusėjęs Jonas Šarka, išėjo grybauti. Tomis dienomis gerokai prilijo, buvo šilta, todėl aplinkiniai miškeliai viliojo gėrybėmis. Sodybos šeimininkas gerokai užtruko - praėjo maždaug keturios valandos, o jis namuose vis nesirodė. Pasitarusi su močiute Evelina paskambino tėveliui. Išgirdęs, jog negrįžta tėvas, Arvydas Šarka taip pat sunerimo, mat jau kurį laiką senolis skundėsi skausmais kairiajame petyje (tai galėjo būti sunkios ligos simptomai) ir galbūt žmogų ištiko bėda. Dėl to Arvydas paprašė dukters paieškoti senelio pas kaimo žmones ir nurodė sodybas, kurias reikėtų aplankyti. Evelina pasiėmė savo mobilųjį telefoną (jį išlošė dalyvaudama radijo stoties M-1 organizuotame žaidime), sėdo ant dviračio ir išvažiavo. Buvo maždaug pusė aštuntos vakaro. Laikas bėgo, tačiau nei Arvydas Šarka, nei kiti namiškiai nesulaukė jokių žinių. Vyriškis maždaug kas dešimt minučių skambino dukrai, tačiau ši neatsiliepė. Iš pradžių jis manė, jog Evelina galbūt telefoną paliko namuose, tačiau vėliau visas šias viltis sugriovė motina - ji patikino, jog anūkė tikrai išsivežė mobilųjį... Tylėjo ir sodyboje esantis telefonas. Arvydui į širdį smelkėsi vis didesnis nerimas. Tuo metu namo galiausiai parsirado J. Šarka ir sužinojo, jog dingo jo ieškoti išėjusi anūkė. Garbaus amžiaus tėvai buvo taip susikrimtę, jog dar kartą paskambinęs sūnus Arvydas negalėjo su jais susikalbėti. Dėl to jis paskambino kaimynystėje gyvenančiai Birutei Pašakarnienei, kuri nuėjo į senolių Šarkų sodybą ir viską išsiaiškino. Moteris pranešė, jog senasis Šarka iš tiesų grįžęs namo - nesirodanti tiktai Evelina...
Įtariamasis bastūnas - su juodom dėmėm
Pasitarę Šarkos nusprendė ilgiau nelaukti. Arvydas liko namuose, o jo žmona Dalia išsikvietė taksi ir kartu su dukra Kristina išvažiavo į uošviją. Skausmo iškankinta moteris vėliau pasakos, jog dukters ieškojo vos ne kiekvienoje sodyboje, klausinėjo žmones, tačiau niekas jos nebuvo matęs ir nieko paguodžiančio negalėjo pasakyti. Dalia ne kartą pravažiavo negyvenamą sodybą, kurioje, kaip netrukus paaiškės, ir buvo nužudyta mergaitė, tačiau jai net nekilo mintis čia sustoti. Žinia, jog dingo Šarkų anūkė Evelina, greitai pasklido po kaimą. Žmonės pasakojo matę, jog neseniai čia slampinėjo už kelių kilometrų nuo Salagalio gyvenantis Dalius Mikšys. Tai patvirtino ir K. Šarkienė, kuri sakė, jog jaunas vyras buvo atėjęs į jos sodybą ir prašė paskolinti pinigų. Kiti šį bastūną matė sėdintį kitoje sodyboje ant laiptų. Sužinojęs apie tai A. Šarka labai susinervino. Šis vyrukas jam kėlė Įtarimą, mat jo praeitis buvo gerokai sutepta. Arvydas buvo girdėjęs, jog prieš keliolika metų D. Mikšys užpuolė vieną nepilnametę ir kėsinosi ją išžaginti. Šį faktą patvirtino nukentėjėlės motina R. G. Moteris "Akistatai" pasakojo, jog tąsyk dukrą D. Mikšys užpuolė miške grįžtančią dviračiu iš močiutės. Jis nusitempė mergaitę į mišką, sumušė, bandė išprievartauti, tačiau, laimei, tuo metu pro šalį važiavo viena kaimo gyventoja. Jai įtarimą sukėlė pakelėje numestas dviratis, išsibarstę obuoliai. Tik šios moters dėka mergaitė buvo ištraukta iš užpuoliko nagų. Nors vėliau nuskriaustosios kreipėsi į policiją, tačiau baudžiamoji byla D. Mikšiui nebuvo iškelta... Sunerimęs A. Šarką telefonu paliepė žmonai nuvažiuoti būtent į šio vyro namus. Kartu su kaimyne bei vyro motina, kuri žinojo šio vyro gyvenamąją vietą, Dalia apsilankė įtariamojo namuose, tačiau jo nerado. D. Mikšio motina paaiškino, jog sūnaus nėra, vakarop jis išėjo ir dar negrįžo. Tada nieko kito nebeliko, tik skambinti policijai...
Įtariamasis - medikų automobilyje
Praėjo dar maždaug valanda. Dalia atvažiuojančio vyro ir policijos laukė kelyje. Jie pasirodė beveik vienu metu. Nežinios kamuojamas Arvydas skubino pareigūnus, teiravosi, ar šie neatsivežė pėdsekio šuns - esą jis padėtų greitai atsekti dukters pėdsakus. Policininkai klausinėjo, ar dingusioji turėjo kokių draugų, nuogąstavo, jog greitai sutems... Nors tėvai suprato, kad tokia apklausa būtina, tačiau visa tai juos gerokai nervino, jiems norėjosi kuo greičiau surasti dukrelę... Kuomet keli pareigūnai apžiūrinėjo kažkokias vėžes, Dalia pamatė keliu atvažiuojantį greitosios pagalbos automobilį. Moteris paprašė prie savo tarnybinio automobilio vairo likusio policininko jį sustabdyti - jos širdį nusmelkė nuojauta, jog galbūt medikai veža Eveliną, tačiau šis paprieštaravo - esą kam stabdyti greitąją, kuri veža ligonį. Vis dėlto moteris buvo atkakli, pati susistabdė automobilį, juolab jog pažino jo ekipažo narius (moteris dirba viešojoje įstaigoje Rokiškio pirminės sveikatos priežiūros centre). Pasidomėjusi, ką šie vežantys, Dalia sužinojo, jog automobilyje guli kažkoks apsinuodijęs girtas vyras. Arvydo Šarkos nuojauta buvo dar stipresnė. Jis taip pat ėmė klausinėti, koks ligonis gabenamas. Vos išgirdęs Mikšio pavardę vyriškis pripuolė prie ligonio ir šaukte iššaukė: "Sakyk, kur tu ją padėjai?!". Šį klausimą jam teko kartoti kelis sykius. D. Mikšys neaiškiai burbuliuodamas išstenėjo kelias frazes, kuriose buvo galima suprasti tiktai padrikus žodžius: "Šakės, šakės... sodyba už Mikalausko, su šlagbaumu...". To Arvydui Šarkai pakako. Tą akimirką jis suprato, kur reikia ieškoti dingusios dukters... Išgirdę tokias greitosios pagalbos automobiliu gabenamo vyro kalbas, policininkai jam skubiai užsegė antrankius. Gailestis ligoniui greitai dingo, juolab jog jį lydėjusi felčerė patikino, kad skrandis jam išplautas ir gyvybei pavojus nebegresia...
Liko tik senelio dviratis
Mylimos dukters Evelinos bejausmį kūną A. Šarka atrado už minėtos negyvenamos sodybos ūkinio pastato. Nors iš paskos atskubėję tos pačios greitosios pagalbos medikai buvo pasiruošę suteikti pagalbą nukentėjėlei, ji buvo jau nebereikalinga. Per pirminę apžiūrą ant mirusios mergaitės kūno ekspertai aptiko įvairių sužalojimų. Itin stipriai buvo sudaužyta galva. Spėjama, jog žudikas Eveliną daužė plytgaliu... Į kitą negyvenamos sodybos pastatą buvo atremtas senelio dviratis, kuriuo lemtingon paieškon išvyko anūkė. Ant bagažinės buvo prispaustos basutės...
Dukros išsaugoti nepavyko
Šiemet 11 klasių Rokiškio "Romuvos" gimnazijoje baigusiai Evelinai vasario 11-ąją sukako 17 metų. Ji svajojo studijuoti mediciną. Skausmo palaužti tėvai ir sesutė Kristina pasakojo, jog Evelina buvo nuostabi mergaitė, turėjo įvairių sugebėjimų: gerai mokėsi, grojo keliais instrumentais (Evelina baigė "Fotono" fizikų bei muzikos mokyklas), turėjo puikius darbo kompiuteriu įgūdžius, gerai mokėjo anglų kalbą, todėl mielai susirašinėjo su žmonėmis iš daugelio pasaulio šalių... Neseniai Evelina pradėjo ieškoti giminių Brazilijoje - tik jos dėka buvo paskelbta jų paieška. Matydamas, kaip gražėja ir tampa dailia moterimi jo dukra, Arvydas Šarka stengėsi ją apsaugoti nuo pavojų - nenorėjo leisti linksmintis su draugais, kuomet atrodė, kad tie pasilinksminimai gali turėti neigiamų pasekmių. Deja, niekuo nekaltos mergaitės gyvybę staiga pasiglemžė nevaldomu žvėrimi tapęs trisdešimtmetis. Netekties skausmo iškankintas tėvas negalėjo suvokti, kodėl taip žiauriai su Evelina pasielgė jo klasės draugo brolis... Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriuje dirbantis vyriškis tikino, jog dabar jam įtariamasis D. Mikšys - ne žmogus, o tuščia vieta.
Padaręs juodą darbą bandė nusinuodyti...
Vėliau paaiškėjo, kad nuolatinio darbo neturintis, savo motinos ūkyje dirbantis Dalius Mikšys tą dieną iš namų išėjo gerokai po pietų, apie 17 valandą. Jo motina tvirtino, jog sūnus buvo tik šiek tiek išgėręs. Vyriškis bastėsi po aplinkinius kaimus, kol nusižiūrėjo savo auką. Dėl ko reikėjo žudyti niekuo nekaltą septyniolikmetę, lieka didžiulė mįslė. Vėliau įtariamojo motina pasakos, jog Dalius grįžo namo apie 9 valandą vakaro. Buvo kažko susirūpinęs, nekalbus, paskubomis atsigėrė vandens ir netrukus išėjo, pasakęs, jog eina parsistumti dviratį. Tik jam išėjus moteris pastebėjo, jog iš priebučio dingo kolorado vabalams naikinti skirtas chemikalų buteliukas. Vėliau vyriškis šį buteliuką ištuštino ir pasijutęs blogai kreipėsi į seserį, kad iškviestų greitąją pagalbą. Galima manyti, jog D. Mikšys bandė nuodytis... Apie tai, ką padarė Dalius, artimieji išgirdo tą pačią naktį, kuomet į namus atvyko policininkai paimti jam drabužių... Motina prisimins, jog pastaruoju metu sūnus buvo labai nervingas, naktimis nemiegodavo, skundėsi sveikata ir vis žadėjo eiti pas nervų daktarą. Tačiau taip ir neprisiruošė. Jis esą ne kartą sakęs, jog buvo žmogus, o dabar - "durnius"... Su tuo, ką padarė Dalius, negali susitaikyti nei jo motina, nei brolis, nei sesuo, nei kiti artimi žmonės. Rokiškyje gyvenantis D. Mikšio brolis, kitą dieną iš ligoninės parvežęs motiną (jai prireikė medikų pagalbos), guodėsi, jog Dalius per akimirką sugriovė ne tik savo, bet ir visų namiškių gyvenimą. Susirinkę artimieji kalbėjo, jog jiems dabar bus sunku gyventi. Ir nesvarbu, kuo baigsis šis procesas (juk neatmetama galimybė, kad D. Mikšys gali būti nepakaltinamas). Ikiteisminį šio įvykio tyrimą kontroliuojantys Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros pareigūnai kreipėsi į teismą dėl įtariamojo suėmimo. Jis jau prisipažino nužudęs septyniolikmetę.
