Esame ne kartą rašę apie labai grėsmingą ligą - erkinį encefalitą, tad šįkart panagrinėkime, kas tai yra Laimo liga. Kauno infekcinių ligų klinikos gydytojos medicinos daktarės Auksės Mickienės teigimu, Laimo liga - tai erkių pernešama liga, kurią sukelia bakterijos - taip vadinamos spirohetos. Jos priklauso tai pačiai bakterijų šeimai, kaip ir sifilio sukėlėjai. Dėl to šios ligos, o tiksliau - jų eiga, yra labai panašios. Laimo liga, skirtingai nuo erkinio encefalito, yra sukelta bakterijos, o ne viruso. Ir jeigu erkinis encefalitas neturi specifinio gydymo, tai Laimo liga labai efektyviai gydoma antibiotikais. Kitas skirtumas yra tai, kad Laimo liga užsikrečiama tik per erkės įkandimą, bet ne per nevirintą pieną. Taigi, išgėrus užkrėsto karvės ar ožkos pieno, šia liga tikrai nesusirgsime.
Žmonės patys nustato sau ligą
Gydytojos teigimu, apie Laimo ligą - kaip apie labai grėsmingą susirgimą, dirbtinai išpūstas burbulas. Ji apgaubta kažkokia mistika, kadangi pažeidžia daugelį organizmo sistemų - nervus, sąnarius, širdį, odą. Todėl žmogui atrodo, jog jeigu kažkada buvo įsisiurbusi erkė, o dabar jis jaučia kažkokių nusiskundimų, susijusių su minėtomis sistemomis, tai reiškia, jog jis serga Laimo liga. Tai labai neteisingas supratimas. Paprastai tokie žmonės skuba daryti savo kraujo tyrimus, ieškodami antikūnių prieš Laimo ligą. Dažniausiai tie antikūniai randami - ir žmogus padaro išvadą, jog serga Laimo liga...
Ši liga egzistavo šimtmečius. Atskiri jos sindromai mokslinėje literatūroje buvo aprašyti jau prieš 100 metų. Tiktai jos sukėlėjos - borelijos arba spirohetos buvo atrastos 1982 metais. Tada ir paaiškėjo, kas visus tuos sindromus, kurie buvo žinomi labai seniai, sukelia. Šiaip visas bakterijas galima išauginti įvairiose terpėse. Tokia yra įprastinė bakterinių ligų diagnostika (paėmus tiriamąją medžiagą iš jos išauginamas sukėlėjas), o su Laimo liga yra kitaip, nes ją sukeliančios baterijos yra labai lepios, jos auga labai ilgai ir joms reikalingos labai specifinės terpės. Galimybė, kad jos išaugs, yra labai maža. Dėl to Laimo liga nustatoma ne atrandant patį sukėlėją, o antikūnius, t. y. žmogaus reakciją į tą sukėlėją. Tame ir yra visa blogybė, nes kai randamas pats mikrobas - liga visiškai aiški, o antikūnis rodo, kad tas žmogus tiktai buvo su tuo mikrobu susidūręs. Taigi, esmė tame, jog jeigu erkė buvo užkrėsta ir į žmogaus organizmą įnešė borelijas, tai tiktai du ar vienas žmogus iš dešimties gali susirgti Laimo liga. Visiems kitiems nieko neatsitinka. Antikūnių radimas rodo, kad žmogus buvo susidūręs su ta bakterija, bet dar nereiškia, kad jis serga. Pavyzdžiui, šimtui kauniečių, kurie niekada nesirgo Laimo liga, ištyrus kraują, maždaug 20-čiai žmonių galima rasti antikūnius. Tai rodo, kad sukėlėjai cirkuliuoja, nors tie žmonės visiškai neserga. Blogiausia ir yra tai, jog žmonės, prisirinkę informacijos apie tam tikrus simptomus ir jų kraujyje atradus antikūnius, reikalauja gydyti tariamą Laimo ligą.
Ligos požymiai labai konkretūs
Norint išvengti bereikalingos baimės ir nerimo, reikia žinoti, jog Laimo liga turi objektyvius požymius. Neužtenka vien nusiskundimų. Ir nereikia manyti, jog jeigu skauda sąnarius, vadinasi - tai jau Laimo ligos požymis. Jeigu įtariama, jog yra pažeisti sąnariai (paprastai pažeidžiami stambieji - kelio, čiurnos, alkūnės) - jie turi būti karšti, raudoni, skausmingi, sutinę... Tai rodo, jog tikrai yra uždegimas. Nervų sistemos pažeidimas pasireiškia labai stipriais skausmais, tarsi būtų radikulitas. Gali skaudėti juosmenį, nugarą arba pečių juostą. Jie nepraeina nuo analgetikų ar priešuždegiminių vaistų. Nervų sistemos pažeidimui dar labai būdingas veido paralyžius. Gali suparalyžiuoti vieną arba abi veido puses. Tai jau iš tiesų labai objektyvus Laimo ligos požymis. Tokiais atvejais padarius juosmeninę punkciją ir paėmus smegenų skystį bei radus uždegiminius pakitimus (jei žmogus serga neuroze ar kitais susirgimais - to nebūtų), jau galima drąsiai tvirtinti, kad jis serga Laimo liga. Jei yra pažeista širdis, atsiranda širdies blokados, žmogus gali jausti kažkokį silpnumą, tačiau vien to neužtenka - reikia atlikti tyrimą. Visi šie pakitimai matomi kardiogramoje. Taigi, šių trijų paminėtųjų sistemų pažeidimai reiškia, jog jau yra išsivysčiusi antroji Laimo ligos stadija. Antroji stadija išsivysto nuo užsikrėtimo praėjus keletui savaičių ar keliems mėnesiams. Ši stadija pasireiškia daugiau vasarą ar rudenį (Laimo liga yra sezoninė). Trečioji stadija - kuomet pažeidžiamos tos pačios žmogaus organizmo sistemos. Dabar liga jau turi ypatingus požymius. Pavyzdžiui, jeigu pažeisti nervai - Laimo liga būna panaši į išsėtinę sklerozę. Žmogui pradeda tirpti ir pintis kojos, jie nebegali paeiti, negali nusišlapinti arba nelaikyti šlapimo, sutrinka regėjimas... Jei paliesti sąnariai - jie būna ne tik skausmingi, bet ir deformuojasi, ir t.t. Na, o dabar grįžkime atgal ir išsiaiškinkime, kokia gi yra pirmoji Laimo ligos stadija... Gydymas trunka tik 14 dienų
Pirmoji stadija yra pati paprasčiausia ir lengviausia, nes tuomet pažeidžiama tiktai oda. Toje vietoje, kur "įsisega" erkė - atsiranda raudona dėmė (ji vadinama migruojančia eritema). Žmogus gali ir nepastabėti, kad buvo įsisiurbusi erkė, o tiktai vėliau pamatyti dėmę. Ji turi būti didesnė nei 5 cm diametro - jos nei skauda, nei ji karščiuoja, tačiau kasdien vis didėja, plečiasi. Ši Laimo ligos stadija yra pati dažniausia ir sudaro 80 procentų visų minėtos ligos formų. Eritema atsiranda praėjus keletui dienų ar keletui savaičių po įkandimo ir yra lengviausiai nustatoma. Kiekvienas infektologas ar net bendrosios praktikos gydytojas ją atpažįsta - tokiais atvejais jokių tyrimų daryti nereikia. Liga pasireiškia tuo, kad suleistos bakterijos sukelia odos uždegimą. Klaidingai elgiasi žmonės, kurie bando savo kraujyje ieškoti antikūnių. Iš to pelnosi atliekantys tyrimus - neretai jie siūlo tuos tyrimus kartoti... O tokiais atvejais pakanka skirti gydymą antibiotikais. Per 14 dienų gydymo kursą visi sukėlėjai yra sunaikinami. Beje, apie 20-čiai procentų užkrėstųjų šių požymių gali ir nebūti, nes jiems sukėlėjai nueina tiesiai į kraują ir pažeidžia anksčiau minėtas organizmo sistemas. Tai reiškia, jog tarsi prašokama pirmoji Laimo ligos stadija. Dėl to gydytojai turi žinoti objektyvius antrosios Laimo ligos stadijos požymius. Kaip jau buvo kalbėta, jie nėra neapčiuopiami, migloti, o labai aiškūs ir konkretūs.
Reikėtų dar priminti, jog labai dažnai eritema išnyksta vos pradėjus gerti antibiotikus (po 5-7 dienų). Tačiau tai nereiškia, jog reikia nutraukti gydymą - antibiotikus reikia gerti 14 dienų ir po to šią ligą pamiršti. Blogiausia tai, kad ši liga, priešingai nei erkinis encefalitas, nepalieka imuniteto. Jeigu užsikrėtusi erkė vėl įsisiurbs ir užkrės, dar tą pačią vasarą žmogus gali susirgti iš naujo...
Apleisto gydymo pasekmės sunkios
Vis dėlto Laimo ligos bijoti nereikia, nes ir antroji jos stadija yra puikiai išgydoma. Paprastai esant širdies ar sąnarių pakitimas antibiotikai yra geriami, o esant širdies pakitimams - leidžiami. Gydymas trunka apie 3 savaites. Nervų pažeidimai dažniausiai gydomi ligoninėse, o kitų organizmo sistemų pakitimus galima gydytis ambulatoriškai. Dėl to ligoninėse tokių ligonių būna mažai.
Vienintelė bloga yra trečioji Laimo ligos stadija, nes ji išsivysto ne dėl pačių mikrobų, o dėl paties žmogaus kažkokios iškreiptos imuninės reakcijos. Todėl netgi manoma, jog genetiškai nulemta, kuriems žmonėms liga pereis į trečiąją stadiją. Jeigu taip atsitinka, jog eritemos (pirmosios stadijos) žmogus nepastebėjo, antroji stadija taip pat nebuvo gydyta, geros prognozės tikėtis negalima. Tokiais atvejais skiriami antibiotikai, gydymas trunka apie mėnesį, tačiau tenka pripažinti, jog tik apie 70 procentų tokių ligonių visiškai pasveiksta. Dėl to dažniausiai po gydymo žmogaus būklė tiktai pagerėja, bet jis pasveiksta nevisiškai. Pasekmės būna sunkios, žmogus gali tapti invalidu. Vis dėlto tokie susirgimai pasitaiko ypač retai. Beje, nei Lietuvoje, nei apskritai istorijoje neužfiksuotas nė vienas mirtinas šios ligos atvejis.
Kas lemia, kokią organizmo sistemą paliečia Laimo liga? Tai priklauso nuo sukėlėjų. Pavyzdžiu, Amerikoje, žmonėms pažeidžiami sąnariai, o Europoje yra visokių rūšių spirohetų. Manoma, jog labiausiai paplitusios tos, kurios pažeidžia nervų sistemą.
Kuo ilgiau įsisiurbusi erkė, tuo blogiau
Gydytojos A. Mickienės teigimu, jeigu kiekvienais metais Kauno infekcinėje klinikinėje ligoninėje būna apie 10-12 antrosios stadijos ligonių su nervų sistemos pažeidimais, tai tiktai 1-2 per metus - trečiosios stadijos... Beje, Laimo ligai turi reikšmės tai, kiek laiko erkė būna įsisiurbusi. Kuo ilgiau ji būna įsisegusi, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus užsikrės. Didžiausia rizika yra tada, jeigu erkė išbuvo daugiau nei dvi paras. Taigi, pastebėjus erkę, reikia kuo greičiau ja atsikratyti. Mat, jeigu erkinio encefalito virusas gyvena erkės seilių liaukose ir yra perduodamas tą pačią akimirką, kai erkė įsisiurbia, Laimo ligos sukėlėjai gyvena erkės žarnyne, todėl jų perdavimui reikalingas laikas. Dar labai svarbu tai, kad erkių nereikia tirti ir bereikalingai švaistyti pinigus. Nors ištirti erkes nėra sunku, bakterija matoma per mikroskopą, tačiau jeigu ir randamos bakterijos, dar nereiškia, kad erkė jau spėjo jas suleisti į žmogaus organizmą. Na, o jeigu ir perdavė, tai iš dešimties žmonių suserga tik vienas ar du... Taigi, pastebėjus įsisiurbusią erkę, nereikia skubėti gerti antibiotikų, o belieka tiesiog laukti pasirodant raudonos dėmės. Tik tada pradėti gydymą. Beje, niekad nebūna, kad Laimo ligos sukėlėjai iškart pažeistų visas žmogaus organizmo sistemas. Paprastai jie pažeidžia tiktai vieną.
Norint apsisaugoti nuo šios ligos, reikėtų vengti "susidūrimų" su erkėmis - į gamtą eiti apsirengus šviesiais drabužiais (ant jų lengviau pastebėti erkes), dažniau apsižiūrėti save (ankstyvas erkių surinkimas labai efektyvus ligos išvengimo būdas), galima apsipurkšti arba pasitepti įvairiomis apsauginėmis priemonėmis. Dar reikėtų priminti vieną svarbų dalyką, jog vakcinos prieš Laimo ligą (priešingai, nei prieš erkinį encefalitą) nėra, taigi, jokie skiepai nepadės. Tiesa, tokie skiepai buvo sukurti Amerikoje, tačiau jie pasirodė menkai efektyvūs, todėl buvo nuspręsta jų atsisakyti.
(R. PEČELIŪNIENĖ)
