Atviraujantis nuteistasis - "zonos" stebuklas?
Sužalotas kalinys - nerašytų "zonos" įstatymų auka
"Ožiai" praliejo "gaidžių" kraują
Irena ZUBRICKIENĖ
Dažnos nuteistųjų muštynės įkalinimo įstaigose - jokia paslaptis. Nuo seno sakoma, kad kalėjimas - visuomenės veidrodis: kas vyksta laisvėje, tas lygiai taip pat gyva ir už spygliuotos tvoros. Tačiau Marijampolės policijos komisariato Tardymo skyriaus pareigūnai, pradėję tirti naują muštynių "zonoje" atvejį, kai trys kaliniai peiliu ir šakute sužalojo likimo draugą, nustebo: niekada anksčiau nuteistieji nebūdavo tokie atviri ir nesiskųsdavo, neprisipažindavo, neliudydavo. Juk pagal tebegyvuojančius nerašytus "zonos" įstatymus, su teisėsaugininkais atviraujantis kalinys - mažų mažiausiai "ožio" etiketės vertas ir negerbtinas asmuo.
Ričardas T. (25 m.), du kartus teistas vaikinas, Marijampolės kolonijoje atlieka bausmę už vagystę ir svetimo turto sunaikinimą. Kolonijos administracijos patenkinamai charakterizuojamas nuteistasis priklauso vadinamajai nuskriaustųjų kastai. Bet apie tai, kad į Marijampolės koloniją jis papuolė jau turėdamas šią "etiketę", vaikinas nepasisakė savo aplinkos kaliniams. Pagal nuteistųjų tradicijas turėjo tai padaryti. Šiek tiek aukštesnės kastos atstovu save laikantis toks Vytautas Šeškauskas, sužinojęs, jog bendravo su nuskriaustuoju, akimirksniu paskelbė jam skiriąs baudą - 200 litų už neleistinas ir esą negarbingas "slėpynes". Nekartindamas ir taip nesaldžios kasdienybės "zonoje", Ričardas tuoj pat atidavė Vytautui tuo metu turėtus 100 litų. Liko skola. V. Šeškauskas pasisakė esąs supratingas, tad likusių pinigų kurį laiką palauksiąs. Kaip tik tuo metu Vytautas už drausmės pažeidimą buvo nusiųstas į baudos izoliatorių, kur praleido keliolika parų. Grįžęs į gyvenamąją "zoną", kalinys prisiminė skolą, kurią buvo pasiryžęs atsiimti jėga, ir apie būsimą "žygdarbį" pasakė keliems savo draugams. Šie - Vytautas Ažukas ir Gintaras Sereika, taip pat ką tik sugrįžę iš baudos izoliatoriaus, turėjo pretenzijų Ričardui T. - esą jis su likimo draugais nesidalino cigaretėmis ir arbata.
V. Ažukas, pravarde Spyglys, apsiginklavo savadarbiu peiliu - anot jo, suvenyrams drožinėti. Tokį pat peilį davė ir V. Šeškauskui. G. Sereika kartu ėjo kaip pagalbininkas - palaikyti auką, jeigu ši priešinsis, apžiūrėti aukos daiktus ir panašiai. Į kito būrio, kuriame gyvena Ričardas T., patalpas trijulė pateko, kaip vėliau tikino patys nuteistieji, nutaikę momentą, kai aplinką akylai privalantis stebėti kontrolierius ilgai ir nuobodžiai kalbėjosi telefonu. (Antrą valandą nakties!) Ričardas T., kaip ir kiti jo kambario kaimynai, tuo metu jau miegojo. Agresyviai nusiteikusi trijulė, nuskriaustųjų pareikalavusi išvirti arbatos, prisėdo ant Ričardo lovos. Šis, netikėtai pažadintas iš miego, privalėjo išklausyti, kuo neįtikęs "aukštesniajai klasei". Žodžio "palauk" nebuvo - baudėjai pradėjo badyti Ričardą peiliais, o kai vienam jų peilis išsprūdo, griebė šakutę ir savo auką badė ja. Egzekucija truko neilgai - norėta tik parodyti savo galią ir priminti, jog skolos savaime neišgaruoja. Tačiau išeinančių egzekutorių ausis pasivijo kolektyvinį nuskriaustųjų ryžtą "duoti į kaulus" liudijantys šūksniai. Tuomet agresyvioji trijulė sugrįžo ir dar labiau sužalojo Ričardą. Įniršę jie trenkė į žemę Ričardo televizorių, iškraustė jo spintelę ir išmėtė įvairius daiktus.
Tuo kalinių įniršis dar nesibaigė. "Spyglys" užsuko pas dar vieną jau miegojusį nuteistąjį, kolonijoje dirbantį būrio ūkvedžiu, ir, nieko nesakęs, jam ant galvos užpylė kibirą su išmatomis. Vėliau aiškino, kad šitaip nubaudė ūkvedį už tai, jog jis esą atiminėdavo iš kitų nuteistųjų pinigus, versdavo kalinius "stovėti ant zekso" (budėti, stebėti).
Pagaliau pasitenkinusi tos nakties nuotykiais, trijulė prisistatė (!) kontrolieriui ir pasisakė (!) sužalojusi Ričardą T. Šiam prireikė ne tik kolonijos medikų rimtos pagalbos - vyriškis tebegydomas Vilniuje, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Ekspertai, aptikę bene dešimt durtinių žaizdų į krūtinę, pilvą ir kitas kūno vietas, nustatė, kad nelaimėliui padarytas sunkus sužalojimas, pavojingas gyvybei.
V. Ažukui, G. Sereikai ir V. Šeškauskui iškelta baudžiamoji byla. Jau dabar žinoma, kad vyrai savo dienas už grotų prasitęsė. Pareigūnai aiškinasi, kokia buvo tikroji kruvinojo konflikto "zonoje" priežastis. Greičiausiai dabar kaltinamaisiais tapę nuteistieji, žalodami Ričardą T., norėjo šitaip apginti savo garbę - esą nesitaiksto ir nesitaikstys su žemesniosios kastos atstovais (įkalinimo įstaigose populiariau vadinamais gaidžiais). Be to, "Spyglys" prisipažino, dar būdamas tardymo izoliatoriuje, prašęs nevežti jo į Marijampolės koloniją. Gal senos skolos, gal priešais tapę likimo broliai jį baugina? Gali būti, kad šis nuteistasis muštynėmis norėjo atkreipti į save didesnį dėmesį ir tikėjosi būti perkeltas į kitą įkalinimo įstaigą. Tuo tikslu turbūt ir atviravo visi kaliniai - ne tik nukentėjusysis, bet ir kaltinamaisiais bei įvykio liudininkais tapę nuteistieji. O gal "zonoje" atsiranda pirmieji teisybės ieškotojai, drįstantys atvirauti ir taip tikėdamiesi pagaliau pakeisti seniai atgyvenusius nerašytus nelaisvės įstatymus?
2002 04 12
