Irena ZUBRICKIENĖ
Iki gyvos galvos įkalinti žudikai tebėra mirtinai pavojingi aplinkiniams net ir būdami izoliuoti. Tai įrodė daugiau nei 11 metų laisvės nebematantys, jos nebematysiantys ir todėl mirtininkais praminti Aidas Kazlauskas (38 m.) ir Gražvydas Jurkšaitis (31 m.), praėjusių metų balandžio 24-osios rytą pasikėsinę nužudyti tokio pat likimo mirtininką Arūną Vaidelį (44 m.). Kauno apygardos teisme buvo išnagrinėta ši kraupi dvikojų žvėrių istorija. Net labiausiai patyrę teisininkai pasakytų: tokių ciniškų teisiamųjų sutinkama nedažnai.
Užsidirbę pačią didžiausią bausmę
Kadaise Radviliškyje gimęs Aidas Kazlauskas, nusikaltėlio keliu per gyvenimą patraukęs nuo savo nepilnametystės laikų, 1995-aisiais Šiaulių apygardos teisme buvo paskelbtas esąs itin pavojingas recidyvistas ir nuteistas mirties bausme už nužudymą. Po kelių mėnesių mirtininkas, padvelkus šiltesniems politikos vėjams, išgirdo dar vieną, švelnesnę, nutartį - kad kalės iki gyvos galvos.
Tais pačiais metais toks pats likimas ištiko ir Gražvydą Jurkšaitį. Tik šis, tuomet 19 metų vaikinas, Aneliškių kaimo (Tauragės r.) gyventojas, kalinio kasdienybės patirties dar neturėjo. Jis pirmą kartą brūžino teisiamųjų suolą Klaipėdos apygardos teisme, kai buvo teisiamas už nužudymą, padarytą itin žiauriai, slepiant kitą nusikaltimą - pasikėsinimą išžaginti mažametę.
Abu mirtininkai, atsidūrę belangėje, susibičiuliavo. Abu - nevedę, abu - bedarbiai, ragavę tik vidurinėje mokykloje dėstomų mokslų.
Praėjusiais metais Aidas, Gražvydas ir Arūnas bausmės dienas leido Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje (Kaišiadorių r.) kaip naujakuriai. Mat anksčiau nuteistieji iki gyvos galvos kalėdavo tik Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, vienvietėse kamerose. 2003-iaisiais šalyje buvo pakeista tvarka, rodės, nuteistųjų naudai: gerai besielgiantys vadinamieji mirtininkai, 10 metų praleidę kalėjime, įgavo teisę būti perkraustyti į Pravieniškes. Čia 2004-iaisiais buvo reorganizuotos ir moderniai suremontuotos patalpos - "geriems mirtininkams" įrengtas atskiras sektorius, leidžiantis kasdien matytis ir bendrauti nuteistiesiems iki gyvos galvos. Pirmieji gyventojai čia buvo įkurdinti 2004-ųjų birželį. Liepą čia iš Lukiškių buvo atgabentas praeityje 4 kartus teistas kaunietis A. Vaidelis, už nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis laisvės nematantis nuo 1994-ųjų, o po kelių mėnesių - ir A. Kazlauskas bei G. Jurkšaitis. Pastaruoju metu vadinamųjų mirtininkų Pravieniškėse buvo 10 (tiek pat čia kali ir šiuo metu).
Kruvinos skerdynės prausykloje
Per 10 metų vienutėse pripratę gyventi Aidas ir Gražvydas, kaip dabar jau nustatyta teisme, nebemokėjo gyventi geresnėmis sąlygomis Pravieniškėse ir "kankinosi" vos kelis mėnesius. Anot Aido Kazlausko, jis iš anksto suplanavo, kaip galėtų sugrįžti į Lukiškių kalėjimą. Mirtininkas viską apgalvojo ir pasirinko auką - A. Vaidelį. Kodėl būtent jį, net ir paskelbus nuosprendį liko neatskleista.
Praėjusių metų balandžio 24-osios rytą Aidas ir Gražvydas buvo savo gyvenamojo sektoriaus prausykloje. Jie kaip žvėrys tykojo aukos: Aidas buvo atsinešęs samtį, kuriuo tikėjosi kirsti per galvą A. Vaideliui ir jį apsvaiginti, turėjo peilį, kuriuo planavo nelaimėlį mirtinai subadyti, ir virvelę, reikalingą aukai galutinai pasmaugti.
Kai į tualetą atėjo Arūnas Vaidelis, prieš tai ramiai sprendęs kryžiažodžius, Aidas ir Gražvydas iškart jį užpuolė. Žudikai viską darė pagal savo planą. Jie tik nebuvo apskaičiavę savo ir aukos galimybių - netikėjo, kad Arūnas bus toks atsparus ir kantrus. Nuo smūgių į užpulto kauniečio galvą nulūžo samtis, tad žudikai daužė auką samčio kotu. Po to pasistvėrė duše buvusią lazdą - po kelių smūgių šioji taip pat lūžo. Fiziškai stipresnis Arūnas laikėsi tvirtai - aktyviai priešinosi užpuolikams ir stengėsi išsinerti iš drabužių, kad sužvėrėjusiems smurtautojams būtų sunkiau jį laikyti. Vienu momentu kaunietis, jau badomas peiliu, sugebėjo pasiekti ir atsukti dušo rankeną: pasipylė vanduo ir žudikams buvo ne tik slidu patiems judėti, bet ir sunkiau vienoje vietoje laikyti sprūstančią bei spurdančią savo auką.
- Vaidelį badžiau peiliu daugiausia į galvą ir taikiau į veidą. Kažkokioje knygoje buvau skaitęs, kad peiliu įdūrus į akį, pasiekiamos smegenys ir nužudoma greitai, - teisme ciniškai kalbėjo Aidas Kazlauskas.
A. Vaideliui iš tiesų buvo pataikyta peiliu į akį, iš kurios pradėjo bėgti kraujas. Vyras sunkiai matė aplinką, tačiau vis tiek aktyviai priešinosi. Prasčiau pradėjo matyti ir A. Kazlauskas, nes Arūnui pavyko numušti jam nuo akių akinius.
Nelygios grumtynės baigėsi tuo, kad beveik nuogas ir labai žiauriai į įvairias kūno vietas sužalotas bei kruvinas A. Vaidelis sugebėjo pasprukti iš prausyklos ir bėgdamas šaukėsi pagalbos.
Kaltę pripažino tik vienas
A. Vaidelio šūksnius pirmiausia išgirdo sargybos bokštelyje budėjęs prižiūrėtojas. Akimirksniu buvo perduotas pavojaus signalas kitiems dirbantiesiems. Kai keli jų atbėgo prie prausyklos, Aidas Kazlauskas joje buvo likęs vienas. Vyras įžūliai išrėžė, ką padaręs, ir demonstratyviai pasidavė - numetė peilį bei ištiesė rankas, kad jos būtų surakinamos antrankiais.
Tuo metu kiti pareigūnai ir medikai rūpinosi nukentėjusiuoju Arūnu. Vyras, lydimas apsaugos, buvo išgabentas į Kauno medicinos universiteto klinikas, iš kurių netrukus buvo pervežtas į Vilniuje esančią Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Arūno gyvybė buvo išsaugota. Šiuo metu vyras toliau atlieka jam skirtą bausmę iki gyvos galvos.
Aidas Kazlauskas, kaip ir buvo siekęs, po minėto nusikaltimo atsidūrė Lukiškėse. Netrukus į tardymo izoliatorių buvo išgabentas ir Gražvydas Jurkšaitis, nors visą laiką, net ir teisme, jis savo kaltę kategoriškai neigė. Vyras tikino esąs apkalbėtas prižiūrėtojų. Jis tvirtino, kad tą rytą buvo kartu su Aidu prausykloje, tačiau neilgai. Kai į tualetą atėjo Arūnas ir jį užpuolė Aidas, Gražvydas esą paliko besigrumiančius likimo brolius ir išėjo. Aiškindamas, kodėl ant jo drabužių likę A. Vaidelio kraujo pėdsakų, Gražvydas tikino, kad greičiausiai susitepė drabužius, kai buvo netyčia prisilietęs prie Aido, po kruvinų grumtynių sugrįžusio į gyvenamąją kamerą. Bet byloje nebuvo užfiksuotų tokių aplinkybių: niekas iš įvykio liudytojų net neužsiminė, kad Aidas kruvinais drabužiais būtų pasirodęs kameroje. Juk jį pareigūnai sulaikė prausykloje, nespėjusį niekur išeiti po egzekucijos.
Teismas patikėjo A. Vaidelio liudijimu, kad jį daužė ir badė abu kaltinamieji. Šio vyro parodymai buvo nuoseklūs ir iki teismo, ir teisme. Be to, ir keli kiti nuteistieji liudijo matę, kaip prausykloje A. Vaidelį gaudė, tampė ir mušė dviese. Vienas liudininkas teisme kiek pakeitė savo parodymus - teigė tik girdėjęs grumtynių garsus, o žmonių nematęs.
Galutinė bausmė nepadidėjo
Trijų teisėjų kolegija nusprendė abiem kaltinamiesiems dėl pasikėsinimo nužudyti likimo draugą skirti vienodas 12 metų laisvės atėmimo bausmes, kurias jie turės atlikti kalėjime. Subendrinus šią bausmę su ankstesniąja, ir Aidas Kazlauskas, ir Gražvydas Jurkšaitis palikti kalėti iki gyvos galvos. Išeitų, kad pačia griežčiausia bausme, kokia tik yra galima Lietuvoje (mirties bausmė Lietuvoje buvo panaikinta 1998 m.), nubausti mirtininkai turi laisvas rankas toliau žaloti ir žudyti, esant jiems palankioms aplinkybėms, nes didesnė bausmė jiems jau negresia...
Gana įžūliai teismo salėje elgęsis Aidas Kazlauskas, anksčiau teistas jau 5 kartus, atvirai ir net, rodės, didžiuodamasis dėstė, kad gyventi laisvėje jis nebenorėtų. Dar pridūrė: jeigu kada nors vis dėlto atsidurtų laisvėje - būtinai žudytų. Nuteistasis ciniškai palygino save su medžiotoju - neva esąs nė kiek ne žiauresnis už jį, žudantį beginklį žvėrį. Vyras netgi užsiminė, kad ir jam, ko gero, esą būtų garbinga turėti nužudytojo, galinčio kautis ir apsiginti, galvą kaip sėkmingos medžioklės trofėjų...
Per plauką mirties išvengęs Arūnas Vaidelis teisme teigė jau atleidęs savo egzekutoriams ir jokio ieškinio nepareiškė.
Nuosprendžiu buvo priteistas civilinis ieškinys Kauno teritorinei ligonių kasai už A. Vaidelio gydymą - solidariai iš A. Kazlausko ir G. Jurkšaičio - per 3000 litų.
Beje, artimųjų, palaikančių teisiamuosius, norinčių su jais bent pasimatyti, skelbiant nuosprendį, teismo salėje nebuvo matyti - mirtininkai buvo vieniši kaip laukiniai žvėrys.
Nuosprendžiu nepatenkintas G. Jurkšaitis neslėpė, kad ir toliau rašys ne vieną skundą, jog galiausiai būtų įrodyta ir pripažinta jo tiesa.
Kalėjimų departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje kali apie 80 vyrų, už pačius sunkiausius nusikaltimus nuteistų visą savo likusį gyvenimą praleisti už grotų.
