Vilniaus greitosios medicinos pagalbos kolektyve skilimas: vieni mūru stoja už stoties direktorių Rimantą Šagždavičių, viešai pareiškusį, kad Lietuvoje, panašiai kaip ir Lenkijoje, klesti lavonų biznis, o kiti sako, kad R. Šagždavičius įstaigą stumia į bankrotą. Kol kas stoties direktorius nušalintas nuo darbo. Laikinai eiti direktoriaus pareigas patikėta pavaduotojai medicinos reikalams Vandai Pumputienei. Tačiau tai padėties neišgelbėjo. Abi pusės ir toliau kovoja tarpusavyje, imasi net neleistinų veiksmų - bandyta sunaikinti telekomunikacinį mazgą. Tuomet būtų nebeveikęs telefonas 03, būtų sunaikinti visi serveryje saugomi įrašai. Taip pat pavogtas administratorės kompiuteris su monitoriumi.
Direktorius kaltina
Penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje R. Šagždavičius pareiškė, kad dalis greitosios medicinos pagalbos stoties profsąjungos narių ir jų vadovas Tadeušas Rodzas įtariami dalyvavę Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų ir Vilniaus laidojimo rūmų vadovų susitarime dėl informacijos pardavimo apie mirusius žmones, taip pat kuro, skirto greitosios pagalbos automobiliams, grobstymu. Bet tai tik nieko nestebinantys žiedeliai. Lavonais prekiauja ne tik Vilniaus, bet ir kitų miestų medikai. Būtų baisu, jei žmones į mirtį dėl tų keliasdešimt litų būtų pastūmėję patys medikai. Taip buvo Maskvoje, panašus skandalas nesibaigia ir Lenkijoje. Direktorius leido suprasti, kad panašiai galėjo būti ir Vilniuje. Pasak jo, teisėsaugininkai jau aiškinasi, kas kaltas, kad per pusantrų metų dėl Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų aplaidumo ar kompetencijos stygiaus mirė 7 žmonės. "Viename iš atvejų taip pat minimas profesinės sąjungos vadovas", - sakė R. Šagždavičius, kol vyksta ikiteisminis tyrimas nenorėjęs įvardinti kitų darbuotojų pavardžių. Anot R. Šagždavičiaus, "lavonų biznyje" dalyvavo per 10 stoties darbuotojų.
Profsąjungos nesigina
Tą pačią dieną, kai direktorius bendravo su žurnalistais, prie Vilniaus savivaldybės, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Seimo įvyko trys Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų piketai. Su plakatais į gatves išėję akcijos dalyviai reikalavo, kad Savivaldybė padengtų įstaigos skolas, nupirktų specialiosios paskirties automobilius ir atsistatydintų įstaigos direktorius. Piketą surengusios profesinės sąjungos vadovas. T. Rodzas sakė, jog R. Šagždavičiaus pateikta informacija apie kuro grobstymą, "lavonų biznį" ir aplaidumą skirta tam, kad būtų nukreiptas visuomenės dėmesys nuo sostinės Greitosios medicinos pagalbos stoties problemų. Pasak jo, įstaigos vadovas nutylėjo svarbiausia - dėl 1,5 mln. litų iššvaistymo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Profesinės sąjungos vadovas piktinosi, kad prie R. Šagždavičiaus vien už naują greitosios pagalbos interneto puslapio įsigijimą administracija išleido 31 tūkst. litų, o už jo pavadinimo pakeitimą - dar tiek pat.
Paprašytas pakomentuoti direktoriaus žodžius, kad jo atsistatydinimo siekiama dėl ikiteisminių tyrimų, T. Rodzas neneigė, kad mirus žmogui medikai pateikdavo informaciją laidojimo paslaugų tiekėjams.
Greitoji ar katafalkas?
Kuo baigiasi toks informacijos pateikimas, galima sužinoti, žvilgtelėjus pas artimiausius kaimynus. Lodzės mieste vykstantis teismas žurnalistų buvo pavadintas siaubo spektakliu. "Mirties angelais" praminti teisiamieji uždarbiavo pristatinėdami lavonus laidojimo biurams ir net specialiai marindavę žmones. Vieni pacientai buvo nužudomi suleidžiant didelę raminančiųjų dozę, dėl ko sustodavo širdis. Kitiems, kad nekiltų įtarimo dėl didelio staigių mirčių skaičiaus, medikai specialiai neišrašydavo jokių vaistų ir ciniškai patys juokaudavo, kad "netrukus bus galima plantacijoje nuimti derlių".
Greitosios medicinos pagalbos brigada už vieną lavoną iš "Juodosios rožės" laidojimo biuro gaudavo apie 1 350 litų. Pinigus dalindavosi ir su dispečeriu. Kaip sakė pirmas numarinančius vaistus pacientams pradėjęs leisti sanitaras Andžejus Novocienis, "lavonai džiugindavo visus".
Lodzės greitosios medicinos pagalbos vadovybė žinojo apie lavonų prekybą, bet į tai nereagavo, tad nebaudžiami medikai ėmėsi žudymo. Panaši praktika ir kituose Lenkijos miestuose, tik kitur kol kas apsiribojama pranešimais laidojimo biurams apie mirusius pacientus. Po patikrinimų paaiškėjo, kad daugiau kaip pusė Varšuvos greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojų pelnėsi iš informacijos pardavinėjimo. Po tokių skandalų daugelis pagyvenusių lenkų bijo važiuoti greitosios pagalbos automobiliais. Nejaugi to sulauksime ir Lietuvoje.
