Aldona LIEPIENĖ
Mintijos planetos, kaip ir Žemės, gyventojai augino vaikus, rūpinosi pastoge, maistu ir drabužiais. Jie taip pat mėgo linksmintis, puoštis ir pramogauti. Tik Mintijos planetos gyventojų oda buvo ypatinga. Ji nuolat keisdavosi. Keisdavosi nuo baltos spalvos iki tamsiai pilkos, net purvinai pilkos ir dėmėtos. Kiekvieno gyventojo odos baltumas ar pilkumas priklausė nuo jo minčių. Jeigu mintys buvo gėrį linkinčios, meile spinduliuojančios, užuojautos kupinos, oda šviesdavo, baldavo. Tačiau šviesiaminčiai-šviesiaodžiai, o ypač su sniego baltumo oda, mažai kada išlikdavo ilgiau. Grynų baltaodžių buvo tik vienetai.
Gyventojų, kuriuos kankino pavydas, kurie didžiavosi prieš kitus, kurie kitus už ką nors niekino, oda tapdavo pilka. Juodaminčių, kurie norėdavo ką nors apgauti ar atimti, sumušti ar užmušti, oda tapdavo pilkai dėmėta. Tokiais atvejais net pilkaodžiai šalinosi ir bėgo nuo dėmėtųjų.
Ir susibūrė juodaminčiai dėmėtaodžiai Mintijos gyventojai į vienminčių grupę, ir pradėjo galvoti, kaip paslėpti mintis. Sugalvojo! Jie atrodys kaip baltamičiai, nes grimuosis veidus balta spalva. Mūvės baltas pirštines sakydami, kad tai nauja mada.
Mada visagalė. Mada patiko ir daugumai pilkaminčių. Jie taip pat pradėjo grimuotis ir mūvėti baltas pirštines... Nebeatskirsi.
Kai Mintijos planeta įskriejo į Abejonių žvaigždyną, mirė Valdovas. Jis vaikų neturėjo. Reikėjo išsirinkti naują. Senoji patarėjų taryba išleido įsakymą, kad visi Mintijos planetos gyventojai iki naujojo Valdovo išrinkimo nusigrimuotų veidus baltai ir mūvėtų baltas pirštines. Visi pakluso, nes daugumai tai patiko. Prasidėjo didysis rinkimų šurmulys. Buvo siūlomi ir siūlėsi!
Pagaliau išrinktas naujasis Mintijos planetos Valdovas. Jis išleido pirmąjį savo įsakymą: visi minitijiečiai privalo grimuotis pilkai ir mūvėti pilkas pirštines.