„Klaipėdos“ atliktas eksperimentas parodė, kad už 135 litus galima nusipirkti tiek maisto produktų, kad mėnesį nemirtum badu. Būtent tokią sumą valstybė priskiria remtinoms pajamoms. Tačiau net ir skrupulingai taupant, prie tų varganų litų pridedamos 121 lito valstybės pašalpos kažin ar pakaktų būstui, drabužiams, transportui, vaistams, higienos ir kitoms būtiniausioms prekėms.

Skursdami už daugmaž 250 litų per mėnesį gyvena apie 16 procentų Lietuvos gyventojų. Tačiau šie garbės ES valstybei nedarantys skaičiai vakar Trišalei tarybai nesutrukdė atmesti pasiūlymą padidinti minimalią algą 100 litų. Nuolatiniai nepritekliai ir taupymas verčia pykti ant valdžios. Klaipėdietė Virginija Knietienė siūlo pradėti pasninką socialinės apsaugos ir darbo ministrei Vilijai Blinkevičiūtei.

Vos tilpo į krepšį

Produktai, kuriuos dienraščio žurnalistams prekybos centre „Norfa“ išrinko pardavėjos, vos tilpo į prekybinį vežimėlį ir kainavo lygiai 135 litus. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad tiek maisto vienam žmogui mėnesiui užtektų. Miltai, aliejus, kruopos, daržovės, vaisiai, padažai, duonos gaminiai, pieno produktai, faršas, dešra, silkė, šaldyta žuvis, prieskoniai, riešutai, kava, saldumynai.

Parduotuvės direktorė Daiva Žukauskienė dienraščiui sakė, kad jai tiek maisto užtektų, jei nepasitaikytų švenčių, neužsuktų svečiai. Kruopų, miltų ir aliejaus galbūt net liktų kitam mėnesiui. Vis dėlto klaipėdietė prisipažino, kad sunkiai įsivaizduoja gyvenimą ant skurdo ribos.

REKLAMA

„Nei pramogauti, keliauti, į teatrą nueiti negali, o ką jau kalbėti apie vitaminus ar vaistus ligos atveju? Nežinau, kaip žmonės išgyvena. Gerai, jei dar butas nuosavas ir ligos nepuola,“ - svarstė D.Žukauskienė.

Kai moteris dar ėmė galvoti apie sąskaitas už komunalinius patarnavimus, skalbimo miltelius, dantų pastą, keliones autobusu į polikliniką, ji prisipažino, kad realybėje, o ne eksperimentuodama, į produktų krepšelį būtų įdėjusi mažiau saldumynų, vaisių ir pinigų sutaupiusi maisto sąskaita.

Remia vargšus

Valstybė remia tas šeimas, kuriose pajamos vienam žmogui nesiekia 135 litų per mėnesį. Minimalaus gyvenimo lygio - 125 litų suma žymi ypač gilaus skurdo ribą. Jei skurstantis ir kai kuriuos reikalavimus atitinkantis žmogus kreipsis į Socialinės paramos centrą, prie 135 litų valstybė jam pridės dar 121,5 lito. 256 litų per mėnesį pajamas turintis Lietuvos pilietis vis tiek būtų vadinamas skurdžiumi. Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais paprasta Lietuvos šeima vieno savo nario poreikiams galėjo skirti vidutiniškai 457 litus per mėnesį.

Moka tūkstančiams

Klaipėdiečiams kasmet išmokama dešimtys milijonų litų pašalpų.

Kaip dienraščiui sakė Klaipėdos socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė, valstybės paramą kasmet gauna 20 tūkstančių klaipėdiečių šeimų. Apie 2-2,5 tūkstančio šeimų iš tikrųjų nuolat skursta.

D.Stankaitienės manymu, parama skurstantiems yra „minimaliai minimali“, tačiau kol kas valstybė nėra tokia turtinga, kad galėtų padėti daugiau. Direktorė prisipažino, kad jai sunku įsivaizduoti, kaip tokie žmonės išgyvena.

Algos nepadidino

Jei vakar Trišalė taryba būtų priėmusi sprendimą dėl minimalios mėnesio algos didinimo nuo 500 iki 600 litų, gyvenimas bent kiek būtų palengvėjęs daugiavaikei klaipėdiečių Knietų šeimai. Iš produktų už 100 litų V.Knietienė pietus ir vakarienę dešimčiai burnų gali virti savaitę.

Kol Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai diskutuos, kada į minimalų atlyginimą gaunančių žmonių kišenę įdėti papildomus litus, apie kiekvieną centą galvojantys klaipėdiečiai sutiks tik labai kuklias lietuviškas Kalėdas.

REKLAMA

10 burnų - 1000 litų

Algirdas Knieta dirba staliumi ir uždirba minimumą - 500 litų. Aštuonių vaikų susilaukusiai šeimai per mėnesį tenka išgyventi už daugmaž tūkstantį litų. Šiemet ištekėjo dvi Knietų dukterys. Viena jau susilaukė savo dukros. Namuose liko dar dvi dukros, keturi sūnūs. Šeima prižiūri ir aštuoniasdešimtmetę senutę. Kasdien 4 kambarių bute susirenka 9 žmonės.

Šeimos galva „Klaipėdai“ sakė, kad labai dažnai prie stalo susėda ir valgyti nori dešimt burnų. Tenka dalytis.

„Suskaičiuokite, po kiek mums kiekvienam išeina. Po 100 litų, jei apvalintume. Kai žiemą už butą atiduodame 300 litų, diržus dar labiau susiveržiame“, - neslėpė A.Knieta.

Peikė ministrę

V.Knietienė „Klaipėdai“ prisipažino, kad netiki socialinės apsaugos ir darbo ministre Vilija Blinkevičiūte.

„Ką gali apie šeimos gyvenimą suprasti ministrė, kuri nei šeimos turėjo, nei vaikų augino? Iš knygų prisiskaitė? Ir apskritai, ką valdininkai gali mums pasiūlyti, kai net neįsivaizduoja, už kokius varganus litus tenka šeimą išmaitinti, aprengti, vaikus į mokslus išleisti?“ - karščiavosi moteris.

Kai kurias šeimas pradžiuginusi socialinė reforma, kai valstybė už vaikus moka po 50 litų, Knietoms tik pakenkė. Anksčiau, kaip daugiavaikė šeima, jie gaudavo 275 litus per mėnesį pašalpos, dabar už 4 nepilnamečius vaikus tegauna 200 litų.

Moka pagal formules

V.Knietienė piktinosi, kad pašalpos ir parama šeimoms apskaičiuojama neteisingai. Jei namuose gyvena dirbantys vaikai, jų pajamos skaičiuojamos kaip šeimos. Netgi studijuojančių vaikų stipendijos suskaičiuojamos. Klaipėdiečių šeimoje pajamos nedidelės - minimali vyro alga, dalis močiutės pensijos, sūnaus algos dalis, dalis besimokančių vaikų stipendijų.

Valdininkai suskaičiuoja visus grynus pinigus, padalija visiems šeimos nariams ir mato, kad kompensacijos už šildymą, vandenį jiems nebereikia. Priklauso tik menkos pašalpos.

Moteris negali suprasti, kodėl valdininkai negali įsigilinti į situaciją, o pašalpas skaičiuoja tik remdamiesi formulėmis.

REKLAMA

„Ta valdžia kažkokią abrakadabrą su mumis žaidžia. Viena ranka duoda, kita ranka pagalvoję tuoj pat atima“, - nesuprato reformų moteris.

Vienintelis dalykas, kurį iš valstybės gauna Knietų vaikai, - nemokami pietūs mokykloje. Prieš rugsėjo 1-ąją vaikai gavo ir po 50 litų taloną mokyklinėms prekėms. Taupiai gyventi įpratusi motina stebėjosi, kodėl Klaipėdoje talonai buvo skiriami apsipirkinėti tose parduotuvėse, kur ir pasirinkimas mažesnis, ir prekės brangesnės.

Vaikai nebadauja

Į klausimą, kaip devyniems žmonėms įmanoma išgyventi už tūkstantį litų, V.Knietienė ilgai ieškojo atsakymo.

„Ką čia papasakosi, pamatyti turėtumėte. Man atrodo, kad kitaip ir nebemokėčiau“, - sakė ji.

V.Knietienė taupiai gamina, pasiruošia atsargų žiemai, perka tik pigius, bet kokybiškus produktus. Blynus kepa, verda košes, ruošia daug daržovių prie mėsos.

Kadangi šalia namų netoli miesto centro yra ir trijų arų sklypas, nemažai daržovių jie užsiaugina patys. Kartą per metus jos vyras gauna trijų mėnesių sausų produktų rinkinį iš Socialinės paramos centro.

Drabužių šeima perka retai - per tiek metų jų prisikaupė, vaikai išauga, palieka jaunesniems.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų