Remigijus RAINYS
Jau skaičiuojamos paskutinės besibaigiančių metų dienos, ir visų grandžių teisėsaugos pareigūnai visuomenę užvers skaičiukais ir procentais apie praėjusiais metais užregistruotus nusikaltimus ar eismo nelaimes. Be abejo, viename ar kitame šalies regione šie duomenys, palyginus su praėjusiais metais, bus didesni ar mažesni, tačiau bendra šalies teisėsaugos panorama keisis nedaug. Vis dar nesaugu gyventi tiek kaime, tiek mieste. Jei nuošaliuose vienkiemiuose ir rajonų miesteliuose nužudymų kiek sumažėjo, tai, sutrumpėjus dienai, pas ten gyvenančius senukus vis dar užsuka plėšikai. Pastebėta, jog ir sulaikytų įtariamųjų amžius jaunėja, tad netrukus šalies visuomenei teks sugrįžti prie nepilnamečių nusikaltėlių problemos. Įstatymų leidėjai, nepilnamečių reikalų tarnybos ir net žurnalistų etikos sargai mažuosius nenaudėlius globoja tarsi perekšlės vištos savo viščiukus, tad jie pajuto savo kone visišką nebaudžiamumą. Ir jei toliau beatodairiškai perkėlinėsime į mūsų įstatymdavystę visus Europos Sąjungos standartus, tai jau dabar tėveliai ir mamytės gali pradėti taupyti pinigėlius brangiai apmokamiems advokatams, nes vos telefonu skambinti pramokę jų pypliai netruks vaikų teisių apsaugos tarnybai apskųsti kiekvieną pliaukštelėjimą žemiau juostos. Kai jau baisu garsiai pripažinti, kad žmonija nėra išradusi geresnės nesuvaldomų nepilnamečių auklėjimo priemonės kaip smagi beržinė rykštė, nereikėtų stebėtis, jog mažieji gaujomis slampinėja naktimis, atiminėja iš savo bendraamžių mobiliuosius telefonus ar, nusitvėrę kokį gelžgalį bei peilį, eina žudyti, plėšti ar prievartauti, būdami tikri, jog liks nenubausti.
Motinas dar pažįsta...
Kaimo vietovėse jaunajai kartai gana sunku surasti teigiamų pavyzdžių, nes daugelio šeimų vaikai žino tik motiną, nes tėvo rolę vaidina dažnai besikeičiantys sugyventiniai. Degradavę gimdytojai neretai eilinius tarpusavio ginčus sprendžia peiliais ar kitais po ranka pakliuvusiais daiktais, todėl ir šiemet apie buitinius nužudymus girdėjome kone kasdien, jau neminint kūno sužalojimų ar smurto prieš namiškius. Pradėti net keli ikiteisminiai tyrimai dėl naujagimių mirties, nes įtariam, jog jų atsikratė papildomų rūpesčių nenorėjusios motinos ar tėvai. Pora nedidelių miestelių dailiosios lyties atstovių taip nugrimzdo į alkoholizmo liūną, kad net nepastebėjo, kad jų sutuoktiniai jau paliko šią ašarų pakalnę ir "gyveno" su jais tol, kol negyvėlių dvoko jau nebegalėjo iškęsti kaimynai.
Nuo mobiliojo telefono iki milijoninio "palikimo"
Didžiuosiuose šalies miestuose toliau siautė plėšikai, butų bei automobilių vagys. Madingomis tapo žaibiškos vagystės, kai, išdaužius parduotuvės vitriną, nusikaltėliai pagrobdavo joje sudėtus kompiuterius, laikrodžius ar kitus vertingus daiktus ir be pėdsakų pradingdavo dar prieš atvykstant saugos firmų darbuotojams. Nors pastarieji giriasi, kad į savo saugomus objektus atvyksta per vieną ar pusantros minutės, tačiau vagišiai veikia dar operatyviau. Pagaliau sulaikytas tik Kaunui būdingus nusikaltimus daręs įtariamasis, kuris senamiestyje iš moterų vairuojamų automobilių, jiems stabtelėjus prie šviesoforų, atsidarydavo šalia vairuotojų esančias dureles ir grobdavo ant sėdynių gulinčias rankines. Ne tik uostamiestyje meilės ištroškę vyrai naktinių plaštakių pavaišinti klofelinu, atsipeikėję pasigenda savo turto ar pinigų. Atrodo, reikia būti aklam ir kurčiam, kad nebūtum girdėjęs perspėjimo apie telefoninius sukčius, tačiau tai viename, tai kitame mieste ar miestelyje patiklūs tėvai ar seneliai gelbsti "avarijon pakliuvusius ar į muštynes įsivėlusius" sūnus ar vaikaičius ir savo rankomis atiduoda sukčiams juodai dienai pasidėtas santaupas. Nejaugi vyresnio amžiaus žmonės iš savo atžalų tikisi vien šunybių, kad taip noriai puola juos "išpirkinėti"? Savo patiklumu lietuviai pagarsėjo ir Afrikoje, nes net Nigerijoje gyvenantys sukčiai pradėjo siųsti laiškus, kuriuose praneša apie milijoninius palikimus, ir bando išvilioti pinigų.
"Gaidjurginiai" nori būti nepakaltinami
Finišo tiesiąją jau pasiekė garsioji Klaipėdos "gaidjurginių" byla. Klaipėdiškiai Sigitas Gaidjurgis, Arminas Graužinis, Marius Marijošius, Artūras Damkus, Renatas Šadeikis bei buvęs Panevėžio "tulpinių" lyderis Virginijus Baltušis kaltinami 17 nužudymų, 9 sprogdinimais ir kitais sunkiais nusikaltimais. Teismo gailestingumo gali tikėtis tik su teisėsauga bendradarbiavęs ir apie savo bendrų 1996 - 1998 metais padarytus nedorus darbelius papasakojęs Renatas Šadeikis. Kiti bandė suktis kaip išmanydami: Virginijus Baltušis krėtė nesąmones teismo posėdžių metu ir visokiais būdais stengėsi tapti nepakaltinamu. Tačiau psichiatrijos ekspertai net po pakartotinės ekspertizės pripažino, kad jis sveikas. Pas psichiatrus prašėsi ir gaujos vadeiva Sigitas Gaidjurgis, tačiau teisėjai jam tokios galimybės nesuteikė. Generalinės prokuratūros pareigūnai tik šiemet baigė tirti baudžiamąją bylą, kurioje nuosprendžius iki gyvos galvos "kolekcionuojanti" Panevėžio "tulpinių" gauja kaltinama daugiau nei šimtu nusikaltimų. Ši byla į teismą turėtų iškeliauti jau kitų metų vasario mėnesį. Vienas iš "tulpinių" vadeivų Algimantas Vertelka, pravarde "Pinča", su savo sėbrais: Giedriumi Liubartu, Egidijumi Bučiu, Andriumi Andriušaičiu ir per specialią policijos operaciją nukautu Romualdu Čeponiu, įtariami įvykdę daugiau nei 30 žmogžudysčių. Tarp banditams inkriminuojamų kaltinimų - didelį rezonansą įgavę buvusio "Mažeikių naftos" direktoriaus Gedimino Kiesaus, jo sūnaus Valdo bei vairuotojo Alfonso Galmino, verslininkų Juliaus ir Danutės Džiuvių, policijos komisaro Sergejaus Piskunovo ir prokurorės Vidos Kazlauskaitės bei su pačiais "tulpiniais" siejamų Sauliaus Janonio bei Valdo Kavaliausko nužudymų epizodai. Tarp komisaro ir prokurorės nužudymų vykdytojų buvo ir dabar su "gaidjurginiais" eilinio nuosprendžio laukiantis Virginijus Baltušis.
"Senelio pasakos" kelia siaubą Kauno berniukams
Policijos generalinis komisaras pažadėjo, jog atkreips dėmesį į neišaiškintus Kaune įvykdytus rezonansinius nusikaltimus, ir, atrodo, savo žodį ištesėjo. Juodi debesys vėl susitelkė virš "daktarų" grupuotės lyderio Henriko Daktaro galvos, kuris, pradėjus "čiulbėti" Kauno nusikalstamo pasaulio veteranui Jonui Bielskiui, pravarde Senelis, vėl mažiausiai trims mėnesiams nukeliavo už grotų. Mainais už informaciją, Senelis policijos priežiūroje vėl gali mėgautis laisvės teikiamais malonumais ir, atrodo, sėkmingai "skandina" ne tik savo geriausią bičiulį Ariką Pastuškovą. J. Bielskio "atsiminimų" dėka aiškėja maždaug prieš dešimtmetį Kaune įvykdyti sunkūs nusikaltimai. Kauno miesto tarybos posėdžiuose vis dar tuščia jaunųjų "daktarų" atstovo Enriko Daktaro vieta. Jaunasis miesto tarybos narys atlieka teismo jam pakirtą 6-erių metų laisvės atėmimo bausmę už narkotikų ir netikrų JAV dolerių siuntimą į Jungtines Valstijas, tad per šią kadenciją savo deputatinių pareigų atlikti jau nebesuspės.
Blaiviam vairuoti nepadoru
Kol valdžios nuskriausti policijos pareigūnai, rengdami tylias protesto akcijas, vis dar nepraranda vilties, jog atgaus neišmokėtus pinigus, apsukrūs jų kolegos iš eismo priežiūros tarnybos nenori trauktis iš pakrūmių. Toks "slaptas patruliavimas" gerokai pelningesnis nei viešas stypsojimas pavojingiausiuose kelio ruožuose, tik kažin ar pareigūnus ten įstengs nuvaryti net galimybė specialiais aparačiukais nustatinėti jų būvimo vietas. Todėl, atrodo, jog ir šiemet autoavarijose žuvusių ir sužeistų žmonių skaičiumi Lietuva užims vieną iš pirmųjų vietų Europos Sąjungoje. Ne ką tepadeda ir pastaruoju metu gerokai padažnėję reidai, kurių metu masiškai tikrinamas vairuotojų blaivumas. Nors daugelis žino, kad tokie netikėti patikrinimai dažniausiai vykdomi pirmadienių rytais, tačiau kaskart įkliūva po keliasdešimt "tik alaus" išgėrusių vairuotojų mėgėjų ir po keliolika keleivius vežančių profesionalų. Atrodo, jog blaiviam vairuoti mūsuose jau tampa nepadoru.
