Albertas ONIŪNAS
Jei kam nors šautų galvon kurti nukentėjusiųjų nuo Specialiųjų tyrimų tarnybos provokacijų klubą, tai, ko gero, tokio klubo narių skaičius būtų išties nemažas. Žmonių, kuriems STT agentai arba jų slaptieji bendradarbiai primygtinai siūlo pinigus, sąrašas ilgėja. Vieni atsilaiko pagundai, kiti pasiduoda ir paima. Neseniai rašėme apie komisarą kriminalistą iš Tauragės, kuriam buvo primygtinai brukami pinigai. Komisaras tų pinigų nepaėmė ir baudžiamosios bylos išvengė - STT patyrė pralaimėjimą. Dar viena šios tarnybos nesėkmė - Mažeikiuose. Čia STT užverbuoti vyrukai bruko 2 000 litų kyšį KAM teritorinės gynybos štabo viršininkui Vytautui Giniotui. Vargais negalais įbruko tuos pinigus ir kapitonas V. Giniotas buvo sulaikytas. Tačiau po kurio laiko ir Mažeikių apylinkės, ir Šiaulių apygardos teismai karininką išteisino ir pripažino tapus nešvarios STT provokacijos auka...
Tariamo kyšininko būstas - kuklus
Vytautui Giniotui - 42 metai. Baigęs hidromelioracijos technikumą, Šiaulių pedagoginį institutą. Dziudo sporto meistras, treneris, jau daug metų treniruoja vaikus. Dirbo mokytoju, mokyklos direktoriaus pavaduotoju. 1990 metais atėjo į atsikuriančias Lietuvos sienos apsaugos struktūras. Akmenės pasienio užkardoje dirbo budėtoju, Buknaičių posto viršininku, Mažeikių teritorinės gynybos štabo vadu. Turi kapitono laipsnį. Baigė Lenkijos Vroclavo karo mokyklos bataliono vadų kursus. Apdovanotas Sausio 13-osios medaliu, Kariuomenės savanorių kūrėjų medaliu. Per pastaruosius penkerius metus namuose išbuvo tik pusę šio laiko - dėl kursų ir kitokių tarnybinių dalykų. Gal dėl to išsiskyrė su žmona. Gyvena tarnybiniame dviejų kambarių bute, kurio viename kambaryje visai nėra baldų, kitame - tik būtiniausi, ir tie pasiskolinti iš darbovietės. Švelniai tariant, į kyšininko būstą visai nepanašu...
Dantys ir automobilis
Praėjusių metų birželio 26 dieną Mažeikių rajono Teritorinės gynybos štabo viršininkui V. Giniotui į kabinetą telefonu paskambino toks Vytautas Kryževičius, prieš kelerius metus dirbęs štabe budėtojo padėjėju, ir pasiprašė priimamas. V. Giniotas sutiko ir netrukus buvęs pavaldinys jau sėdėjo vado kabinete. Čia buvo ir daugiau žmonių. V. Kryževičius papasakojo V. Giniotui, kad yra toks geras vaikis - Nerijus Kontenis. Jis baigė gimnaziją, tačiau nenori tarnauti armijoje. V. Giniotas nusistebėjo - jei geras vaikis, tai kodėl nenori tarnauti? Ir paaiškino, kad yra alternatyva: tarnauti savanorių pajėgose. Ten režimas liberalesnis, užsiėmimai vyksta kartą per mėnesį, tačiau toji tarnyba, vietoje vienerių metų tikrosios, trunka trejus metus. V. Kryževičius tuojau pat ėmė kalbėti, kad N. Kontenio teta yra stomatologė ir galinti sudėti dantis, o dėdė - nupirkti automobilį. Žodžiu, su V. Giniotu už paslaugą būsią deramai atsiskaityta. V. Giniotas kalbėjo, kad tarnyba savanorių pajėgose yra visiškai legali alternatyva privalomai karinei tarnybai ir jokie atsiskaitymai čia nereikalingi. Buvo sutarta, kad N. Kontenis ateis pats. Ir atėjo - V. Kryževičius atsivedė. Alaus atsinešė, siūlė V. Giniotui ragauti. Jau tada karininkas pasijuto nekaip - pokalbis išėjo kažkoks nenatūralus ir tas alus kabinete atrodė labai jau ne vietoje. Kaip vėliau paaiškėjo, tiek V. Kryževičius, tiek ir N. Kontenis per šiuos pirmuosius pokalbius jau buvo apsikaišioję STT įduotais diktofonais ir mikrofonais.
Policijos pasikviesti nespėjo
V. Kryževičius pasikvietė V. Giniotą į koridorių ir paklausė - gal nereikėtų tų visų trejų metų savanoriu būti ir apskritai kokie čia atsiskaitymai? V. Giniotas patikino, kad jokių atsiskaitymų nėra, nieko nereikia - viskas bus gerai. Toliau veiksmas tęsėsi liepos 3-5 dienomis. Pas V. Giniotą jau ėjo vienas N. Kontenis. Jis vis klausinėjo, gal galima išvengti sveikatos patikrinimo, gal galima tarnauti trumpiau nei trejus metus. Ir vis kalbėjo apie atsiskaitymą. Situacija darėsi jau daugiau nei keista, todėl V. Giniotas paskambino savo pažįstamam Šiaulių tardymo izoliatoriaus Operatyvinio skyriaus viršininkui R. Povilaičiui ir paklausė, ką daryti - primygtinai siūlomas kyšis. Operatyvininkas patarė apie tai pranešti policijai ir savo štabo budėtojui - rengtis kyšio davėjo sulaikymui. V. Giniotas savo štabo budėtoją įspėjo, kad reikės sulaikyti kyšio davėją ir pranešti policijai. Tačiau konkrečių nurodymų, ką daryti, nedavė. Tai ir buvo klaida. N. Kontenis eilinį kartą V. Ginioto kabinete pasiūlė pinigus perskaičiuoti ir V. Giniotas juos paėmė. N. Kontenis tą pačią akimirką nėrė į koridorių, nespėjus imti vytis, o iš ten užgriuvo trys civiliai su STT pažymėjimais. V. Giniotui buvo uždėti antrankiai. Šoką patyręs karininkas iš pradžių bandė aiškinti ketinęs sulaikyti kyšio davėją, o paskui visai kvailai leptelėjo tuos pinigus tiesiog pasiskolinęs. STT agentams tokios šnekos buvo kaip balzamas ant žaizdos - visų už rankos pagautų kyšininkų paaiškinimai vienodi kaip du vandens lašai, esą pinigai skolinti.
"Suvalgytas"
Kadangi V. Giniotas nesigynė paėmęs pinigus, kameros jis išvengė ir po apklausos buvo paleistas į namus. Po kelių dienų kariuomenės vado įsakymu V. Giniotas buvo nušalintas nuo pareigų. Beje, kyšio ėmimas nebuvo vienintelis kaltinimas, pateiktas V. Giniotui. Per sulaikymą atliekant kratą jo kabinete, buvo rasti trys koviniai šoviniai. Iš viso jų buvo trys dešimtys, tačiau likusieji - pragręžti ir skirti tik mokymui, šaudyti netinkami. Dėl tų trijų pateiktas kaltinimas neteisėtu šaudmenų laikymu. Formaliai lyg ir viskas teisėta, tačiau dažnai teismų vadovai akcentuoja, kad įstatymas turi būti taikomas remiantis ir sveiko proto logika. Kiek čia sveiko proto kaltinant kadrinį karininką trijų šovinių nelegaliu laikymu - sunku suprasti.
Jau parengtinio tardymo pradžioje, lengviau atsikvėpęs po patirto šoko, V. Giniotas suprato, kad jo sulaikymui seniai ir kruopščiai ruoštasi. Dar birželio mėnesį jis pastebėjo paskui sekiojantį automobilį. Mažeikiai - nedidelis miestas, todėl STT operatyvininkų automobilį sekamasis pastebėjo net keletą kartų. Tačiau didelės reikšmės tam nesuteikė - pagalvojo, gal vaidenasi, kas gi čia sekti galėtų? Taip pat V. Giniotui draugai išaiškino, kad tas Vytautas Kryževičius, kaip manoma, dar nuo tarybinių laikų yra milicijos slaptasis bendradarbis. Tačiau kodėl STT taikiniu buvo pasirinktas būtent V. Giniotas? Jis pats mano, kad vienąsyk perėjo kelią vienam buvusių Akmenės policijos vadovų, vėliau vienos bendrovės juristui Š. Po vieno smulkaus, tačiau emocingo kivirčo tasai Š. pažadėjo V. Giniotą "suvalgyti". O kadangi buvo seniai ir gerai pažįstamas su STT Šiaulių skyriaus vadovo pavaduotoju Rymantu Girdeniu, tai "valgymo" procesas neužsitęsė.
Buvęs komisaras
Beje, anksčiau Rymantas Girdenis yra dirbęs Mažeikių policijos komisariato vadovu. Tais laikais vyravo nuomonės, kad vyr. komisaras tvarkosi su savo pavaldiniais padedamas komendantinės tarnybos ir STT. Pagal neoficialų policininkų garbės kodeksą, ir su STT, ir su Policijos departamento Generaline inspekcija (anksčiau tas darinys vadinosi komendantine tarnyba) bendradarbiauti yra gėdinga tiek paprastam policininkui, tiek vadovui. Pats R. Girdenis neigė tokias kalbas apie save, tačiau neilgai pavadovavęs Mažeikių policijai, tapo STT Šiaulių skyriaus vadovo pavaduotoju. V. Giniotas manė palaikąs su R. Girdeniu gerus santykius - ne kartą vaisingai bendravo. Jau R. Girdeniui dirbant STT jis buvo atvykęs pas V. Giniotą tartis dėl savo sūnaus karinės tarnybos. Tąsyk ir jaunajam Girdeniui buvo pasiūlyta tarnyba savanorių pajėgose. Po sulaikymo, kai V. Giniotas buvo atvežtas į STT Šiaulių būstinę, R. Girdenis tarytum nuoširdžiai nustebo: "Vytautai, kaip tu čia atsidūrei?"
Teismas sudėjo taškus
Nagrinėjant bylą Mažeikių rajono apylinkės teisme, V. Giniotas esąs kaltas neprisipažino. Liudytojai papasakojo, o N. Kontenis patvirtino, jog kariškis siūlomo kyšio atsisakė kelis kartus, be to, apie siūlomus pinigus informavo štabo budėtoją, dėl konsultacijos, ką daryti, kreipėsi į Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotoją. Be to, operatyviniai veiksmai, taikant nusikalstamos veiklos imitavimo modelį prieš V. Giniotą, pradėti birželio 26 dieną, o pats modelis Generalinėje prokuratūroje patvirtintas birželio 27 dieną. Vadinasi, jau operacijos pradžia buvo neteisėta. Be to, nusikalstamos veiklos imitavimo modelis gali būti taikomas tada, kai yra išankstinės operatyvinės informacijos, kad asmuo rengiasi daryti nusikaltimą arba jau pradėjo jį daryti. Kitaip sakant, jei V. Giniotas būtų reikalavęs iš N. Kontenio kyšio, o tas būtų kreipęsis į STT su pareiškimu, o po viso to karininkas būtų buvęs sulaikytas - viskas atrodytų teisėtai. Dabar teismui buvo visai neaišku, ar N. Kontenis kreipėsi į STT, ar ši kontora pasirinko N. Kontenį provokacijos vykdytoju. Iš bylos medžiagos taip pat nematyti, kad būtų duomenų apie anksčiau V. Ginioto imtus kyšius. Todėl teismas konstatavo, kad STT įvykdė prieš V. Giniotą provokaciją, pažeisdama įstatymų reikalavimus. Nusikaltimas buvo STT sukurtas iš nieko, padarytas ir užfiksuotas. V. Giniotas buvo išteisintas. Toks pat sprendimas buvo priimtas ir dėl šovinių laikymo. Teismas konstatavo, kad trys šoviniai tarp kitų mokomųjų karinės organizacijos patalpose dar nereiškia, kad V. Giniotas juos neteisėtai laikė ir žinojo juos esant.
Slaptumas - patogi priedanga
Mažeikių rajono vyr. prokuroras J. Malininas teismo nuosprendį apskundė Šiaulių apygardos teismui. Prokuroro nuomone, V. Giniotas kyšį paėmė, o liudytojų jau po sulaikymo galėjo paprašyti duoti jam palankius parodymus. Todėl jam turėtų būti skirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė sustiprinto režimo kolonijoje. Dėl šaudmenų laikymo prokuroras teismo nuosprendžio neskundė. Beje, sprendžiant iš to, kokios nedidelės bausmės pareikalavo prokuroras skunde, galima manyti, kad tas skundas buvo formalus, nesitikint iš esmės kitokios baigties.
Šiaulių apygardos teismui buvo pateikta ir STT pažyma, kurioje šios kontoros vadas R. Girdenis teigia, kad jo darbuotojai ir anksčiau turėję operatyvinės informacijos apie V. Ginioto imamus kyšius, tačiau šios informacijos teismui pateikti negali, kad apsaugotų su STT slaptai bendradarbiaujančius asmenis. Labai patogi pozicija - mes viską žinome, bet nieko nesakysime. Po tokia širma galima paslėpti ką tik nori - kad ir visišką nekompetenciją ir absoliutų nežinojimą.
Šiaulių apygardos teismas prokuroro skundą atmetė ir nusprendė, kad Mažeikiuose V. Giniotas išteisintas pagrįstai. Be jau žinomų dalykų, teismas pastebėjo ir tai, kad iš V. Kryževičiaus parodymų matyti, jog jis apie modelio esmę sužinojo tik po V. Ginioto sulaikymo. Tuo tarpu su modelio dalyviu turi būti sudaroma raštiška arba žodinė sutartis dėl slapto bendradarbiavimo su kuria nors teisėsaugos institucija.
Išteisintas, bet pralaimėjęs?
Taigi provokacija žlugo, tik lieka neatsakyta į klausimą, kodėl gi su STT sutiko bendradarbiauti jaunas vaikinas Nerijus Kontenis? Paprastai bendradarbiauja itin žemos reputacijos, teisti arba kaip nors kitaip susikompromitavę asmenys. Atsakymo nėra, tačiau yra informacijos, jog N. Kontenis ketino studijuoti Teisės akademijoje. Tačiau turėjo kai kurių sveikatos sutrikimų, kurie tapo kliūtimi studijoms. Šiuo metu N. Kontenis - jau studentas. Nesunku numanyti - paslauga už paslaugą. Gal tai tik sutapimas, tačiau STT Šiaulių skyriaus vado pavaduotojas R. Girdenis po V. Ginioto sulaikymo pakilo vienu karjeros laipteliu ir tapo skyriaus vadovu. Tuo tarpu V. Giniotas, per tuos tardymo ir teismo metus gaudamas tik butpinigius ir maistpinigius, prisidarė skolų už butą, jam buvo atjungtas telefonas. Nepaisant finansinių problemų, jis vis tiek treniravo vaikus. Prieš įvykstant Šiaulių apygardos teismo posėdžiui, buvo apvogtas V. Ginioto butas - išneštas televizorius ir valstybiniai apdovanojimai. Dar vienas likimo smūgis. Liūdnai žvelgdamas pro savo apytuščio tarnybinio buto langą, V. Giniotas priverstas konstatuoti, kad per ilgus darbo ir tarnybos metus neužgyveno absoliučiai nieko. Tuo tarpu Mažeikiuose pilna trijų ir keturių aukštų pilių, kurių savininkai, dažnai ir teisėsaugos darbuotojai, iš savo atlyginimų tąsias pilis būtų galėję pasistatyti po kokių 200 ar 300 metų darbo. Prieš juos provokacijų niekas nerengia.
