Prancūzijos roko muzikantas Bertranas Kanta, nuteistas aštuoneriems metams nelaisvės už draugės Mari Trentinjan mirtiną sumušimą Vilniuje, teismo nuosprendį apskundė apeliacine tvarka. Bertranas nėra patenkintas nusikalstamos veikos kvalifikacija ir prašo nužudymą perkvalifikuoti į neatsargų gyvybės atėmimą bei sumažinti bausmę. Nuosprendį apeliacine tvarka apskundė ir nukentėjusioji pusė - aktorės motina Nadin Trentinjan. Ji prašo sugriežtinti bausmę muzikantui ir skirti jam bausmės už nužudymą vidurkį - 10 metų nelaisvės. Nukentėjusiosios manymu, teismas neteisingai prie lengvinančių aplinkybių priskyrė tai, kad B. Kanta prisipažino nusikaltęs ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Tačiau nei per procesą, nei vėliau B. Kanta visiškai nepripažino savo kaltės, net ir nuosprendyje teigiama, jog jis ją pripažino tik iš dalies.
Nuteistasis bausmę atlieka Lietuvoje, o pasiprašyti į Prancūziją galės baigus nagrinėti skundus. Tai gali užtrukti iki rudens.
Meilė iš pirmo žvilgsnio
Jie susitiko visiškai atsitiktinai 2002 metais vienoje Paryžiaus gatvių lyjant lietui. Ir iš karto pamilo vienas kitą "iki sąmonės aptemimo" - taip vėliau teisme sakys B. Kanta. Abu suaugę, šeimos žmonės, abiem arti keturiasdešimties. Nelauktai suliepsnojęs jausmas juos abu atjaunino bent po 20 metų. Jie laikydamiesi už rankų bėgiojo naktinio miesto gatvėmis, bučiavosi prie žmonių, sėdėjo apsikabinę paskutiniajame kino seanse. Po kelių dienų, elgdamiesi kaip dvidešimtmečiai, abu paliko savo šeimas.
Įsimylėjėliai apsigyveno pigiame viešbutuke šalia metro stotelės ir vis svajojo apie savo butą. Draugai ir pažįstami jiems prisiskambinti galėjo tik mobiliaisiais telefonais, ir tai ne visada. Dažnai Mari ir Bertranas būdavo už ryšio zonos ribų. Bet greitai Bertranas pastebi, kad jo mylima moteris vis dažniau užtrunka darbe, o per išeigines prapuola su draugėmis. Visai kitaip įsimylėjęs Mari elgėsi Bertranas - iš namų jis išėjo kaip stovi: tik su džinsais, striuke ir sportiniais bateliais. Jis labai išgyveno, kad negali paskambinti žmonai, kuri tuo laiku jau buvo aštuntą mėnesį nėščia, labai pasiilgo savo 7 metų sūnelio Milo. Jis matė, kaip kartais prisimindama vaikus naktimis verkia ir Mari. Bet kartą ji vėl pralinksmėjo. Kas atsitiko?
Nevienodi tiltai
Kaip vėliau paaiškėjo, Mari ėmė lankytis pas vyrą ir vaikus. Bet kuriuo metu ji galėjo tik šiaip sau užbėgti į namus pasiimti kosmetikos ar kokį drabužį, be kurio viešbutyje jautėsi nejaukiai. Dar daugiau - ji nuolat susitikinėdavo ir su kitais savo buvusiais vyrais, kartu išgerdavo taurelę, nueidavo kur į vakarėlį ar teatrą. Ėmėsi elgtis taip, lyg jos gyvenime nieko neatsitiko.
Iš Kanta parodymų teisme: "...dėl jos aš už savęs sudeginau visus tiltus, nutraukiau brangius man ryšius su tėvais, nėščia žmona ir sūnumi. Aš jiems nei skambindavau, nei mačiausi. O Mari elgėsi taip, lyg jos gyvenime niekas nepasikeitė".
Toks mylimos moters lengvabūdiškumas traumavo ir taip įsitempusį Kantą. Ta keista draugystė su buvusiais vyrais jam atrodė iškrypėliška. Jis kėlė moteriai pavydo scenas, prašydavo paaiškinti, kodėl ji tebedraugauja su jos pačios atstumtais vyriškiais, klausė jos, ar tai moralu ir išvis ar jis jai reikalingas.
Iš Mari motinos Nadin Trentinjan parodymų teisme: "Jis kartą išdrįso manęs paklausti: "O ar buvo kada nors Mari iš tikrųjų įsimylėjusi?" Aš atsakiau: "Jeigu įvertintume tai, kad mano dukrai jau keturiasdešimt ir ji jau turi keturis vaikus, tai aš įsitikinusi, kad taip". Prisimenu, kaip jo veidą iškreipė grimasa. Atrodė, kad jis gavo smūgį tiesiai į širdį".
Pasaulio kraštas Vilniuje
Bertranas kuo toliau, tuo dažniau svajojo išsivežti savąją Mari į pasaulio kraštą ar negyvenamą salą, kur jos niekas nepasiektų - nei vyrai draugai, nei prodiuseriai, nei režisieriai.
Iš Nadin Trentinjan parodymų teisme: "Užmušęs Mari, Kanta pasiekė savo: jis atėmė ją iš visų, kas ją mylėjo. Jis neapkentė jos darbo, jos pomėgių - viso to, kas vienaip ar kitaip atitraukdavo ją nuo jo egoistinės meilės. Kanta norėjo turėti Mari tik sau..."
Iš Bertrano Kanta parodymų teisme: "Aš tikėjausi, kad moteris dėl meilės, ant kurios aukuro aš sudėjau tiek aukų, turėtų bent kiek nusileisti ir bent jau nutraukti draugystę su buvusiais vyrais. Tai draskė man širdį".
Kai Mari pranešė, kad ruošiasi ilgam išvykti į Lietuvą filmuotis, Kanta pajuto, kad dangus galų gale išgirdo jo maldas. Išsipildė jo svajonė išvažiuoti į pasaulio kraštą. Jis būtinai važiuos su ja. Televizijos filmą apie prancūzų rašytojos Koletės, kurią vaidino Mari, gyvenimą statė jos motina Nadin, asistentu dirbo brolis Vinsenas, o vieną iš vaidmenų vaidino Mari vyriausiasis sūnus Romanas. Kanta sutarė, kad jis beveik šeimyniniam filmui parašys muziką.
Mari ir Bertranas Vilniuje apsigyveno atskirai nuo filmavimo grupės viešbutyje "Domina Plaza". Apartamentai buvo panašūs į butą - čia buvo virtuvė, miegamasis, svetainė, vaikų kambarys ir netgi atskiras įėjimas. Bertranas buvo lyg septintame danguje. Jis tikėjosi, kad šitame gražiame ir kiek liūdname mieste išsipildys jo viltis pradėti su mylimąja kūdikį. Beje, dėl kelionės į Vilnių Bertranas atsisakė gastrolių su savo grupe. Muzikantai ir prodiuseriai tokio jo poelgio buvo tiesiog nokautuoti.
Gyvenimas Vilniuje buvo tikrai dieviškas. Įsimylėjėliai nesiskirdavo nė minutei. Kol Mari grimuodavosi, Bertranas stovėdavo šalia ir laikydavo jos ranką. Kai Mari filmuodavosi, Bertranas nenuleisdavo nuo jos akių. Vakarais, tik pasibaigus filmavimui, jie sėsdavo į taksi ir grįžę į namus užsidarydavo iki ryto.
Nelaiku suskambęs telefonas
Iš teismo eksperto parodymų: "Mari Trentinjan buvo labai žiauriai sumušta. Tiesūs, sunkūs ir tikslūs smūgiai kumščiu (arba galva) į veidą sulaužė jai nosį, prakirto dešinįjį antakį, kaktą ir sukėlė kraujo išsiliejimą į smegenis. Mari ištiko koma".
... Idilė tarp įsimylėjėlių tęsėsi iki paskutinės filmavimo dienos. Tą dieną režisierė Nadin Trentinjan nusprendė filmavimo grupei surengti šventę. Atsisveikinimo bankete užteko ir užkandžių, ir vaisių, ir degtinės. Mari ir Bertranas kiek užkando, išgėrė po taurelę ir paliko kompaniją. "Mes norim kuo greičiau likti vieni", - pašnibždėjo Mari motinai, pakštelėjo jai į skruostą. Pakeliui jie dar užsuko atsisveikinti pas bendrą draugą vilnietį Andrių Leliugą.
Iš Andriaus Leliugos parodymų: "Mes sėdėjome už stalo trise, kai suskambo Mari mobilusis. Jai atėjo žinutė. Ji perskaitė ir nusišypsojo. Bertranas pasilenkė prie Mari ir kažko paklausė. Aš negirdėjau, ko, bet Mari atsakymas Bertraną tiesiog išvedė iš pusiausvyros. Jis trenkė stiklinę į žemę ir grubiai pastūmė Mari į šoną. Anksčiau aš niekada nemačiau, kad Bertranas būtų taip elgęsis. Kad užglaistyčiau situaciją, pasiūliau palydėti juos iki viešbučio. Pakeliui Mari visą laiką tylėjo, o mes su Bertranu kalbėjom. Atrodė, kad jis nusiramino. Mes išsiskyrėme apie pirmą nakties..."
Iš Bertrano Kanta parodymų: "Nespėjome ateiti į numerį, kai Mari telefonas vėl pyptelėjo. Kai buvome pas Andrių, ji prisipažino, kad gavo žinutę iš savo buvusio vyro Samuelio. Aš supratau, kad jis vėl parašė. Pagriebęs iš jos rankų telefoną perskaičiau: "Mano mažyte, gal atostogas praleisime kartu? Bučiuoju".
Ši žinutė buvo kaip sprogusi bomba. Mari bandė paaiškinti, kad nieko blogo, jei du seni draugai praleis savaitgalį, bet iki galo visko pasakyti nespėjo.
Kai Mari, nuo smūgių praradusi sąmonę, susmuko, Kanta griebė už telefono ir paskambino Samueliui. "Kiaule, per tave mes susipykome ir aš Mari įtaisiau mėlynę. Palik ją ramybėje, antraip aš tave užmušiu", - rėkė jis į ragelį.
Išrengęs Bertranas nunešė Mari į miegamąjį ir tik paryčiais suprato, kad atsitiko kažkas baisaus. Atvažiavusi greitoji išvežė moterį į Vilniaus universitetinę ligoninę. Dvi operacijos jos neišgelbėjo. Pervežta į Paryžių, rugpjūčio 1-ąją Mari mirė.
Iš paskutiniojo B. Kanta žodžio teisme: "Aš suprantu, kad jūs nekenčiate manęs ir nenorite nė girdėti mano maldos apie pasigailėjimą. Bet nepaisant to, vis dėlto pasakysiu: aš mylėjau Mari labiau nei galima įsivaizduoti. Ir myliu dabar. Ir mylėsiu labai ilgai - visada".
Tai - pinigai
Nadin Trentinjan iš karto po Mari mirties parašė ir išleido knygą "Mano duktė Mari". 11 eurų kainuojanti knyga iš karto tapo bestseleriu.
Žinutes Mari siuntęs Samuelis Banšetri pasiskubino baigti filmo "Dženis ir Džonas", kuriame Mari vaidino pagrindinį vaidmenį, montažą. Po 3 mėnesių, kai mirė aktorė, filmas išėjo į ekranus ir atnešė daug pinigų. Jo reklamoje buvo rašoma: "Paskutinis Mari Trentinjan filmas".
Roko grupės "Nuar Dezir" populiarumas patrigubėjo: kompaktinius diskus tiesiog iššlavė iš parduotuvių ir leidėjai vis leido naujus tiražus. Režisieriai įsitikinę, kad jei Kanta sugalvotų kalėjime įrašyti diską, jis taptų platininiu.
