Galima pasidžiaugti, kad mūsų šalyje jau veikia "Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas". Pagal jį Sveikatos priežiūros įstaiga privalo atlyginti žalą, padarytą pacientams dėl šios įstaigos ar jos darbuotojų kaltės. Žala atlyginama pacientui, o jam mirus - mirusiojo išlaikomiems vaikams, sutuoktiniui ar nedarbingiems tėvams. Visi šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Šiam įstatymui beveik 10 metų, tačiau realiai jis pradėjo veikti po to, kai iš Marijampolės ligoninės 500 tūkst. litų prisiteisė Zdaniai. Jų dvyniai Laurynas ir Martynas buvo apdeginti netrukus po gimimo šildant termoforais. Naujagimiai po to beveik du mėnesius buvo gydomi Kauno klinikose. Įvairaus lygio teismai tarp Zdanių ir Marijampolės ligoninės tęsėsi tol, kol galutinę ir neskundžiamą nutartį priėmė šalies Aukščiausiasis Teismas. Po to į teismus jau kreipėsi ne vienas nuo medikų nukentėjęs pacientas. Vieną tokį atvejį aprašo "Vakarų ekspresas".
Klaipėdos ligoninė savo buvusiai pacientei - plungiškei Ievai Urbonienei turėtų sumokėti 30 tūkst. litų neturtinės žalos. Moteris operacijos metu dėl ginekologo Zeno Gedmino padarytos klaidos teigia jaučianti nuolatinius skausmus ir tapusi invalide. Taip nusprendė Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi tiek Klaipėdos ligoninės, tiek pacientės I. Urbonienės skundus. Sprendime akcentuota, jog 7 tūkst., kuriuos moteriai iš ligoninės buvo priteisęs žemesnės instancijos teismas, per maža suma neturtinei žalai atlyginti. O kad žala dėl nekvalifikuoto gydytojo darbo esanti padaryta - įrodyta ekspertų išvadomis.
I. Urbonienė iš Klaipėdos ligoninės buvo prašiusi priteisti jai 50 tūkst. litų. Tačiau apygardos teismo sprendimu moteris sakė esanti patenkinta, nes aiškintis teismuose jai įkyrėję. Tačiau moterį tebeskaudina tai, kad sveikatą sugadinęs gydytojas jos "nenori matyti", neatsiprašė ir atsakomybės neprisiima. O juk ginekologo kaltė esanti akivaizdi, medicinos ekspertų įrodyta. Maža to - skausmas, kurį neva sukėlė grubus ją operavusio ginekologo darbas, tebelydi iki šiol. Z. Gedminas po posėdžio skubiai paliko teismo salę.
I. Urbonienei 2002 metų spalį Klaipėdos ligoninėje buvo atlikta gimdos pašalinimo operacija. Po jos moteris pajuto didelius skausmus, ėmė mausti kairįjį inkstą. Vėliau nustatyta, kad operuojant buvo perrištas ir tokiu būdu pažeistas pacientės šlapimtakis. Tai pastebėta jau vėliau, I. Urbonienei atliekant kitą - urologinę - operaciją. Jos metu kairysis šlapimtakis rastas visiškai užakęs. Dėl šlapimtakio nepraeinamumo buvo pažeisti inkstai ir kiti organai.
Nepaisant to, kad ligoninė atsakomybės neprisiima, I. Urbonienės advokatas Arūnas Žlioba teigia, kad medicinos ekspertai vienareikšmiškai pripažino, kad pacientės šlapimtakis operacijos metu buvo perrištas, o ne užako dėl kitų priežasčių. Klaipėdos ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis žadėjo šį teismo nuosprendį būtinai skųsti aukštesnei instancijai.
"Mūsų nuomonė visiškai kita, manom, kad esame teisūs, kad gydytojo klaidos nebuvo, - telefonu sakė jis. - Mes bylinėjamės ne dėl pinigų, o dėl to, kad manom, jog tai ne mūsų kaltė. Labai gražiai vienas kolega pasakė: visame pasaulyje žmonės kartais miršta dėl ligų, o pas mus, Lietuvoj, kažkodėl dėl medikų klaidų".
Klaipėdos ligoninė yra apdrausta savanorišku ir privalomuoju sveikatos draudimu. Klaipėdos miesto apylinkės teisme guli dar viena panaši byla. Dėl neva nekokybiškai atliktos gimdos šalinimo operacijos 10 tūkst. litų neturtinės žalos ieškinį tai pačiai ligoninei yra pateikusi plungiškė Danutė Einikienė. Ją operavo tas pats gydytojas Z. Gedminas. Ši byla, kol savo išvadas pateiks medicinos ekspertai, laikinai sustabdyta. Nepaisant skundų dėl šio gydytojo darbo, V. Janušonis sakė, jog ligoninė skirti jam jokios nuobaudos negali - nei už klaidas, nei už medicinines nesėkmes nėra baudžiama. Juolab kad ligoninė jų nepripažįsta.
