Irena ZUBRICKIENĖ
Lytinių nusikaltimų tyrimo patirtį turintys pareigūnai teigia, kad dėl lytinio smurto kaltinami asmenys yra bene dažniausiai savo kaltę neigiantys įtariamieji. Tokiai nuomonei linkę pritarti ir nusikalstamo sekso istorijas teismuose nagrinėjantys teisėjai. Viena iš priežasčių - kad šiuos nusikaltimus nelengva įrodyti. O nuteistųjų versija, net ir paskelbus nuosprendį, dažniausiai būna kategoriška: "Esu nekaltas - nuteistas nepagrįstai". Iškėlę galvas žagintojai, prievartautojai ir tvirkintojai nesidrovi apie save priminti visų pakopų teismuose, kad tik išnaudotų visas galimybes įrodyti savo tiesą.
Sekso maniakui - 29 metai "zonoje"
Neseniai Kauno apygardos teismas išnagrinėjo kauniečio Ernesto Gerulio (33 m.) apeliacinį skundą. Šis kelis kartus už įvairias vagystes teistas vyras siekė įrodyti, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2007-ųjų balandį jį nepagrįstai nuteisė kalėti 15 metų. Ernestas buvo apkaltintas net dėl 13 epizodų - vagystės, 6 plėšimų ir 6 lytinių nusikaltimų. Pastaruosius kategoriškai neigęs nuteistasis teigė pripažįstantis tik vieną iš jų, nes visais kitais atvejais aukos esą "geranoriškai sutiko pasimylėti".
Nustatyta, kad nuo 2001-ųjų lapkričio iki 2002-ųjų liepos E. Gerulis įvairiose Kauno vietose užpuolė, apiplėšė ir lytiškai pažemino 6 merginas ir moteris. Dvi iš jų buvo dar nepilnametės. Niekdarys į "medžioklę" išeidavo vėlų vakarą. Savo aukas iškrypėlis apiplėšdavo - jį domindavo bet kokie moterų turimi daiktai.
Šie nusikaltimai buvo atskleisti ne iš karto, nes Ernestas Gerulis, galbūt pajutęs, kad gali būti demaskuotas, 2002-ųjų rugpjūtį išvyko į Vokietiją. Kaune liko jo draugė ir mažametis vaikas. Lietuvoje automobilių remontu užsiėmęs Ernestas užsienyje ketino, kaip pats neslėpė, vogti automobilius ir jų detales. Įžūlus nusikaltėlis ten įsikūrė netoli vienos vokiečių policijos būstinės, bet tai jo nė kiek netrikdė gyventi pagal savo žemus siekius. Sutemus neblaivus iškrypėlis išeidavo į miestą. Nuo rugpjūčio 10 dienos jis išžagino ir apiplėšė 2 vokietes. Abi jos kreipėsi į policiją, todėl operatyviai buvo sudarytas įtariamo seksualinio maniako fotorobotas. Įtariamasis buvo sulaikytas Getingeno mieste, prie geležinkelio stoties, kai jį įsižiūrėjo ir pradėjo sekti vienas budėjęs policininkas. E. Gerulis jau buvo spėjęs nusikalsti dar kartą - pasikėsinęs išžaginti 25 metų italę, skubėjusią į traukinį. Moteris nebuvo paliesta iškrypėlio tik į jos pagalbos šauksmą sureagavusių praeivių dėka.
Tik tada, kai Vokietijos pasibaisėjusi spauda plačiai aprašė seksualinio maniako iš Lietuvos nusikaltimus, apie Ernestą sužinojo ir Kauno kriminalistai. Jie stebėjosi, kad Vokietijoje siautęs žagintojas veikė lygiai taip pat, kaip ir daugiau nė pusmetį Kaune moteris užpuldinėjęs paslaptingas smurtautojas: užklupdavo sutemus, sumušdavo, tempdavosi į krūmus, guldydavo ant žemės, smaugdavo ir išžagindavo. Vėliau įvairios ekspertizės ir pačios nukentėjusios kaunietės patvirtino, kad Vokietijoje nusikalstamu seksu mėgavęsis E. Gerulis yra ir jų skriaudėjas.
Už Vokietijoje padarytus nusikaltimus E. Gerulis buvo nuteistas kalėti 14 metų. Vokiečiai teisėsaugininkai stebėjosi, kad demaskuotas nusikaltėlis buvo itin ciniškas, įžūlus, bejausmis. Jis teisme didžiuodamasis teigė, kad Lietuvoje neva išžaginęs 30 moterų (anot Kauno teisėsaugininkų, visai gali būti, kad į juos kreipėsi ne visos E. Gerulio aukos) ir jokios bausmės nesulaukęs!
Po kelerių metų E. Gerulis iš Vokietijos kalėjimo buvo pargabentas į Lietuvą, kad būtų galima išnagrinėti jo gimtinėje padarytus analogiškus nusikaltimus. Kalinys neslėpė, kad Vokietijos kalėjimai - tai malonios atostogos, lyginant su Lietuvos užgročio kasdienybe. Kauno apygardos teismas, atmetęs E. Gerulio skundą ir palikęs galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį (15 metų nelaisvės), nutarė, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuteistąjį grąžinti Vokietijos teisėsaugos institucijoms.
Beveik neabejojama, kad savo tikslo apeliaciniu skundu nepasiekęs lytinis nusikaltėlis savo "patirtimi" dar šiurpins ir mūsų šalies Aukščiausiąjį Teismą. Jeigu čia nuosprendis liks nepakeistas, E. Gerulis Vokietijoje kalės pagal minėtą vokiečių teismo nuosprendį, o paskui bus pargabentas atgailauti už išžagintas lietuves. Vadinasi, laisvės iškrypėlis nematys mažiausiai 29 metus.
- Jeigu moterys po vieną vaikšto naktimis, vadinasi jos ieško sekso ir kitokių nuotykių, - savo kaltės neįžvelgė E. Gerulis, siekdamas būti išteisintas.
Žagintojas - tik dėl jauno amžiaus
Žagintojo "etiketės" purtosi ir Kaišiadorių gyventojas Vytautas Bauras (27 m.). Tiesa, šis jaunas vyras - kitokios nusikalstamo sekso istorijos herojus: be pasalų, be žiaurumo, be prievartos. Neseniai Kauno apygardos teismas Vytautą nuteisė už mažametės išžaginimą ir paskyrė kalėti 6 metus. Baudžiamasis kodeksas už tokį nusikaltimą numato laisvės atėmimą nuo 5 iki 15 metų.
Už chuliganizmą ir savavaldžiavimą anksčiau 2 kartus jau teistas, bet "zonos" duonos dar neragavęs Vytautas teismą bandė įtikinti nenusisekusios meilės istorija. Joje įsimylėjėliams esą labai kliudė tretieji asmenys, kurie ir apkaltino jauną vyrą. Viso to priežastis, anot Vytauto, - didžiulis įsimylėjėlių amžiaus skirtumas, kuris, kaip pripažino ir teismas, prieštarauja visuomenės nuostatoms.
Vytautas ir Gražina (mažametės vardas pakeistas) draugavo apie pusmetį. Jie susipažino, kaip teisme atviravo pati Gražina, šios mergaitės iniciatyva: Vytautas telefono skambučiu atsakė į Gražinos SMS žinutę. Kebliausia, kad Gražinai tuomet buvo vos 12 metų, o jos nusižiūrėtam vyrui - daugiau nė dvigubai. Pora turėjo nemažai bendrų pažįstamų: vienas kitą gerai pažinojo Gražinos mama ir Vytauto tėvas, pats Vytautas maloniai bendraudavo su Gražinos mamos sugyventinio vaikais. Taigi porelės pasimatymai buvo dažni net ir jų neorganizavus. Anot abiejų, keletą draugystės mėnesių jiedu intymiai nebendravo, vyras net neglamonėdavo mergaitės. Mylimosios motinos juokais pavadintas žentu Vytautas atkirsdavo esąs "ne pedofilas - vaikų neišnaudojantis". Vyras puikiai žinojo, kiek metų Gražinai.
Netradicinei porelei bendraujant, Gražinos motina pradėjo kategoriškai drausti šią draugystę. Anot moters, ji pastebėjo, kad duktė tampa nepaklusni, nepareiginga, įžūli, ji užmetusi mokslus, pradėjusi bėgti iš namų. Po rimtų auklėjamųjų pokalbių mergaitė žadėjo nebedraugauti su Vytautu, tačiau tada puolė į depresiją, net bandė žudytis, todėl buvo gydoma. Po to ji jau buvo atsigavusi, tačiau nauji susitikimai su Vytautu vėl sugrąžino Gražinos liūdesį, mąslias akimirkas, pyktį. Mergaitės motinai įsikišus dar kartą, Vytautas buvo priverstas pranešti Gražinai, kad ją esą palieka visam laikui. Ši žinia išgujo nelaimingą mergaitę iš namų.
Sėdinčią ant suolelio bėglę kaip tik tuo metu pastebėjo pro šalį ėjęs Vytautas. Abejingai praeiti pro mylimąją jis negalėjo, todėl pasikvietė "galutinai atsisveikinti" į savo tėvo tuščius namus. O čia įvyko tai, kas atvedė Vytautą į teisiamųjų suolą: ilgai kalbėjusi ir prie televizoriaus laiką leidusi porelė pasimylėjo. Idilę sujaukė su policijos pareigūnais atvykusi dukters ieškoti Gražinos mama. Netrukus mergaitė jai pasisakė esanti po lytinių santykių. Ji tikino, kad tai buvo pirmas kartas, bet be prievartos, tačiau motina nutarė atbaidyti "žentą" prašymu jį nuteisti. Maža to, ir teisme Gražina įrodinėjo, kad intymų poros bendravimą inicijavo ji, nes "labai to norėjo". Nors smurto nebuvo, tačiau Vytautas buvo apkaltintas ir nuteistas, nes lytiniai santykiai su mažamečiais asmenimis yra draudžiami - traktuojama, kad suaugęs kaltininkas pasinaudojo dėl mažametystės nepakankama partnerės psichine branda.
Teisme įrodinėdamas, kad niekaip nesuvokia esąs žagintojas, nuteistas V. Bauras savo meilės istoriją, tikėtina, irgi skųsdamasis patikės aukštesnių pakopų teismams.
Prievartautojas - žmonos melo auka?
Šakių rajono gyventojas Rolandas P. (36 m.), šiuo metu jau atliekantis bausmę už grotų, nuo pat pradžios, kilus sekso skandalui, iki dabar, jo bylą išnagrinėjus visų trijų pakopų teismams, atkakliai tvirtina, kad nuteistas už tai, ko apskritai nepadarė. Vyras tikina tapęs buvusios žmonos, susiruošusios palikti šeimą, melo ir šmeižto auka.
Trijų pakopų teismai Rolando kaltės nepaneigė: nustatyta, kad šis vyras 3 metus seksualiai išnaudojo savo podukrą, kai šiai buvo 6 - 9 metai. Mergaitės motina teisme liudijo vyrą įtarusi, todėl pasekusi ir aptikusi tai, ko tikėjusis: sutuoktinis savo guolyje podukrą glamonėjęs taip, kaip galėtų nestebinti tik suaugusios moters.
Rolandas - vienas iš, ko gero, nedidelės grupės nuteistųjų, kurio nusikalstamą veiką analizavę ir vertinę trijų pakopų teismai priėmė visiškai skirtingus nuosprendžius. 2007-ųjų balandį Kauno apygardos teismas pripažino Rolandą buvus mažametės podukros tvirkintoją. Nuteistajam buvo paskirta švelni laisvės apribojimo vieneriems metams bausmė ir kartu uždrausta tiek laiko bendrauti su nukentėjusiąja. Mergaitės naudai teismas priteisė 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Po 3 mėnesių šią tvirkinimo istoriją apeliacine tvarka išnagrinėjo Lietuvos apeliacinis teismas. Jis bausmę labai sugriežtino: kaltininko veiksmus perkvalifikavo į seksualinį prievartavimą ir skyrė 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Neseniai ši skandalinga dabar jau išsituokusios šeimos istorija buvo išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiajame Teisme ir bausmė prievartautojui sušvelninta: seksualiai mažametę prievartavęs Rolandas P. už grotų praleis 3 metus, nes, anot teismo, "gyveno normalų gyvenimo būdą". (Už seksualinę prievartą prieš mažamečius vaikus numatoma laisvės atėmimo bausmė nuo 3 iki 13 metų. Nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių.) Šio teismo priimtas sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Pastarasis nuosprendis sulaukė didžiulio visuomenės nepasitenkinimo: esą nors teisėjams net nekilo abejonių dėl nuteistojo kaltės, tačiau vaiko prievartautojas pamalonintas, nes "jis yra geras, teigiamai charakterizuojamas": kilus nusikalstamo sekso skandalui, jis toliau rūpinosi savo trimis mažylėmis dukrelėmis, nes buvusi žmona jas paliko susirasdama kitą meilės lizdelį (nukentėjusi podukra buvo priglausta pas savo tikrojo tėvo gimines), dirbo, yra pelnęs savo gyvenamosios vietos žmonių palankumą ir pagarbą, nepiktnaudžiaujantis alkoholiu, rūpestingas, tvarkingas. Aukščiausiais Teismas, matyt, neatsiribojo ir nuo bylos medžiagos, kuria teigiama, jog buvusi Rolando žmona - nerūpestinga motina, gerianti valkata, tik po kelerių metų vėl nusprendusi pati auginti visas 4 savo dukreles.
Savo šeimos istoriją visiems įmanomiems teismams Rolandas patikėjo tik todėl, kad niekaip negali susitaikyti su lytinio nusikaltėlio "etikete": jis siekė būti išteisintas. Vyrą pažįstančiųjų teigimu, vos tik tapęs kaltinamuoju Rolandas atviravo besijaučiantis apkalbamas ir smerkiamas - žodžiu, atstumtasis. Tie patys pašnekovai teigė vis dėlto negalintys Rolando priskirti prie tų, kurie guolyje yra tikri "ereliai", nepaisantys pasekmių, o įkliuvę - melagiai ir įtikinėjantys teisuoliai. Tačiau teismai lėmė kitokį šio žmogaus įvaizdį.
