Irena ZUBRICKIENĖ
2004-ųjų pradžioje Marijampolės teisėsaugininkus nustebino teisybės ieškojusių gyventojų bumas: žmonės nešė rodyti gautus pranešimus, raginančius apmokėti sąskaitas už lizingo būdu įsigytas prekes, kurių jie tikino neėmę ir nieko apie tai nežiną. Šiuos žmones vienijo viena aplinkybė - jie neseniai buvo praradę savo asmens dokumentus: vieni buvo apvogti, kiti - apiplėšti, treti tikino net nenumanantys, kaip dingę jų dokumentai. Pareigūnai suprato, kad pavogtais dokumentais kažkas naudojosi kaip savo, žinoma, prieš tai juos suklastojus.
Siūlo galą pareigūnams pavyko užčiuopti tik po pusmečio, kai Marijampolėje esančio prekybos centro "Techasas" akylūs darbuotojai, sulaukę Virginijos H. pasą pateikusios marijampolietės, panorusios įsigyti dujinę viryklę ir šaldytuvą lizingo būdu (išsimokėtinai), suabejojo šia moterimi. Jie neišsidavė pirkėjai, kad įtaria ją apgaudinėjant, ieškojo įvairių duomenų kompiuteriuose, susisiekė su banku ir ... iškvietė policiją. Pareigūnai išsiaiškino, kad Virginijos H. pasu bandė pasinaudoti niekur nedirbanti, anksčiau neteista marijampolietė Vitalija Sadlovska (41 m.). Jeigu ji būtų sėkmingai sudariusi sutartis minėtoje parduotuvėje, dujinė viryklė ir šaldytuvas netrukus būtų atsidūrę lombardo savininko Gintauto Damulio (43 m.) rankose, o visiškai niekuo dėta paso savininkė Virginija H. (tokia moteris iš tiesų yra) po mėnesio būtų gavusi pirmąjį pranešimą, raginantį apmokėti sąskaitą už neva įsigytas prekes.
Sulaikius Vitaliją Sadlovską paaiškėjo, kad aitvarais nešančiais turtus į lombardą dirbo ir jos sugyventinis Vidmantas Januška (32 m.) ir marijampolietis Benediktas Čiuplys (50 m.).
Nustatyta, kad Vitalija, Vidmantas ir Benediktas, G. Damuliui nešė nemenkus turtus - pradėjo nuo mobiliųjų telefonų, o paskui krovė savo užsakovui televizorius, šaldytuvus, dujines virykles, įgijo kompiuterį, gartraukį. Iš viso jie apgaulės būdu įgijo apie 20 000 litų kainuojančių prekių. Tiesa, pats G. Damulis visa tai kategoriškai neigė - jis tikino buvęs apkalbėtas savo "aitvarų", labiausiai - V. Sadlovskos, kuriai buvo žadėjęs parūpinti vizą kelionėms į Rusiją.
Teismas patikėjo ne G. Damuliu, o "aitvarais", nešusiais jam turtus.
Daugiausia prekių lizingu G. Damuliui įgijo V. Sadlovska. Moteris teigė susipažinusi su šiuo vyru jo lombarde ir iš karto sutikusi su pasiūlymu užsidirbti. Nors Vitalija prisipažino davusi G. Damuliui kelias savo nuotraukas, kad jai būtų padaryti keli suklastoti pasai (svetimomis pavardėmis), ir tuos dokumentus iš Gintauto atsiėmusi, tačiau naiviai tvirtino nesuvokusi, kad daro nusikaltimą. Anot moters, ji tik sudarydavusi sutartis, o prekių nepasisavindavusi - maniusi, kad už jas mokės tie asmenys, kurių pasais ji pasinaudojusi (esą G. Damulio žmonės).
Marijampolės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs šią Marijampolėje išgarsėjusią bylą, visus keturis bendrininkavusius sukčiautojus pripažino esant kaltus. G. Damuliui buvo paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, o aktyviausiai jam talkinusiai V. Sadlovskai - vienerių metų ir septynių mėnesių. Abiem bausmių vykdymas atidėtas pusantrų metų laikotarpiui. Kiti du teisiamieji atsipirko tik areštu ir baudomis, tačiau ir šios bausmės atidėtos. Visi keturi nuteistieji įpareigoti padengti nukentėjusių įmonių ir asmenų materialinius nuostolius.
Beje, buvęs lombardo savininkas G. Damulis laukia dar vienos analogiškos bylos, kuri turėtų būti nagrinėjama teisme, atomazgos. Laikas jo naudai slenka tol, kol slapstosi vienas bendrininkas, irgi buvęs "įdarbintas" "aitvaru".
