LIKIMAI ČIA LIETUVA... .............................................................................
Giltinė abiejų panoro kartu...
Irena ZUBRICKIENĖ
- Geriau būtume išgarsėję Lietuvoje kaip darbštūs, geraširdžiai dzūkeliai, auginantys dorus vaikus ir skrupulingai tvarkantys namus, o ne kaip mistiškas kraštas, kuriame vadovauja giltinė, - vienas per kitą apmaudžiai kalbėjo Jurgiškių kaimo (Varėnos r.) gyventojai. - Argi pirmas kartas, kai laidojama pakaruoklė? O gal kam nors keista, kad mirė jaunas žmogus, netausojęs savo organizmo - alinęs jį alkoholiu? Na, abu mirė kartu, lyg būtų susitarę. Bet jokios mistikos čia nėra - tiesiog retas atsitiktinumas, sutapimas.
Gyventi kartu nemokėjo
Kristina Stackevič (26 m.) ir Stanislavas Žukovskis (36 m.) kartu gyveno apie 5 metus. Pora buvo įsikūrusi kadaise Kristinos motinai skirtame nemažame mediniame name, Jurgiškių kaime, prie pat pagrindinio kelio. Sugyventiniai augino Kristinos pirmagimį sūnų, kuris dabar yra antrokas, ir abiejų dukrelę, kuriai netrukus sukaks penkeri. Niekas negalėtų nuginčyti - poros pastogėje buvę ir gražių, nuotaikingų dienų, tačiau daugiau - triukšmingų ir liūdnų. Ypač pastaruoju metu, kol dar gyventa kartu.
Anot kaimynų, Kristinos ir Stanislavo, kažkodėl vadinto Petruška, kasdienybę temdė alkoholis, kurio nevengė abu. Tačiau dėl to žmonės labiau linkę kaltinti Kristiną, nes Stanislavas dar ir darbą turėjo, ir su vaikais dažniau nuoširdžiai pasikalbėdavo, ir tvarkytis buvo labiau linkęs. Kai sugyventiniai būdavo blaivūs, kaimynai jiems mielai padėdavo - ir pinigų ar dviratį tolimesnei kelionei paskolindavo, ir vaikams kokį skanėstą atkišdavo. Ne vienas vis paragindavo Kristiną, kad ši, Stanislavui išėjus į darbą, namuose pasitvarkytų, kiemą išsišluotų, bet jaunai moteriai mažai tai rūpėjo. Namai buvo apleisti, prašyte prašėsi remonto. Į tokius liūdnus namus po darbo sugrįždavęs Stanislavas, radęs neblaivią savo moterį, nesusivaldydavo - ne kartą ji vaikščiojusi su mėlynėmis paakiuose.
Jurgiškiečiai linkę manyti, kad viena, dėl ko tikrai nebuvo galima nuvertinti ir smerkti sugyventinių, tai jų meilė vaikams. Tiesa, savotiška. Nors ne prabanga ar paprasta gerove alsavusi, bet nuoširdi. Esą Stanislavas neleido savo dukrelei pajusti, kad ji labiau mylima už Kristinos pirmagimį, o pati Kristina irgi visiems sakydavo, kad savo gyvenimo be vaikų neįsivaizduojanti. Beje, ne vienas barnis namuose kilęs būtent dėl vaikų, nes Stanislavas reikalavęs, kad Kristina juos labiau prižiūrėtų.
Išsiskyrė po egzekucijos su grandine
Praėjusių metų balandžio pabaigoje Kristinos ir Stanislavo barnis išgarsino juos ne tik Jurgiškių apylinkėse. Girtas vyras, eilinį kartą įpykęs, kad jo moteris - ne geroji namų dvasia, Kristiną stipriai apkumščiavo, tąsė už plaukų, nuplėšė nuo jos drabužius ir, nutempęs į malkinę, moteriai kaklą apjuosė metaline grandine, kurią dar surakino spyna. Taip pažemintą nelaimėlę Stanislavas daugiau nė valandą vedžiojo po kiemą kaip gyvulį, bardamas ir grasindamas nubausti dar žiauriau.
- Baisiausia, kad tą egzekuciją matė poros vaikučiai, - prisiminė artimas poros kaimynas pensininkas Stasys Dringelis. - Gal po kiek laiko vyras būtų atsitokėjęs ir pats nuėmęs tą grandinę, tada niekas nė nebūtų sužinojęs, bet Kristina nutaikė momentą ir atbėgo pas mus ieškoti pagalbos.
Tuokart grandinę nuo Kristinos kaklo nuėmė tik iškviesti ugniagesiai, nes kaimynai bijojo pažeisti kaklą. Pažeminta, išgąsdinta moteris žadėjo savo vyrui nebeatleisti tokios žiaurios neva auklėjimo pamokos ir jį palikti.
Kai dėl egzekucijos su grandine kilo skandalas, Stanislavas išėjo gyventi pas savo motiną į kitą kaimą, o Kristinai su abiem vaikučiais buvo parūpinta rami ir saugi pastogė Vilniaus moterų krizių centre. Po 3 savaičių sugrįžusi į savo namus Kristina buvo nusiteikusi užbraukti juodąjį savo gyvenimo etapą - pradėjo gydytis nuo alkoholizmo. Deja, tai truko neilgai.
Pas motiną gyvendamas Stanislavas ilgėdavosi ir vaikų, ir Kristinos, todėl dėjo pastangas, kad Kristina jam atleistų. Kurį laiką sugyventiniai išties buvo susitaikę. Už egzekuciją su grandine Stanislavas negavo jokios teismo bausmės - jam tik buvo nurodyta atsiprašyti skriaustos moters, kad tai matytų seniūnas. Vyras tai įvykdė. Žmonės matė, kad į seniūniją pora atėjo kaip laimingiausi įsimylėjėliai, susikibę už rankų ir šypsodamiesi.
Tačiau netrukus sugyventiniai vėl susipyko, nes nė vienas nebegalėjo atsispirti alkoholiui, paaštrindavusiam ir netolimos praeities skaudulius. Didesnį dėmesį Kristinos ir Stanislavo namams po skandalo skyrę Matuizų seniūnijos darbuotojai, ne kartą pastebėję, kad poros vaikams stinga ne tik dėmesio, bet ir duonos, pernykštį rugpjūtį pasirūpino, kad mažyliai laikinai pagyventų globos namuose. Kristinai buvo griežtai pasakyta: arba alkoholis, arba vaikai. Deja, moteris neturėjo jėgų atsispirti alkoholiui, po naujų barnių galutinai išsiskyrė su Stanislavu ir išėjo iš savo namų.
Pas Abraomą iškeliavo kartu
Likusią be vaikų ir iš namų išėjusią Kristiną priglaudė tame pačiame kaime gyvenantis našlys Algis V. (62 m.). Jis bandė padėti jaunai moteriai atsitiesti, paragindavo aplankyti vaikus, leisdavo juos parsivežti atostogų ar šiaip pasisvečiuoti. Ir seniūnijoje Kristinai buvo kalbama, kad vaikai paimti tik laikinai. Moteris buvo raginama dirbti, tvarkytis, blaivėti - tada vaikai ir vėl būsią su ja. Tačiau pati Kristina turėjo tik tokį norą, o valios - nebe.
Per ilgąjį Vėlinių savaitgalį Kristina vėl mirko alkoholyje. Lemtingojo pirmadienio vakarą Algiui teko ją raminti taip, kaip niekada anksčiau: neblaivi moteris tik gėrė ir raudojo, raudojo ir gėrė... Taip darydama, kalbėjo tik apie savo vaikus, kurių tikino nenorinti prarasti. Rodės, nuraminta moteris per naktį pailsės...
Kitą rytą nebegyvas Kristinos kūnas buvo aptiktas už poros šimtų metrų nuo Algio namų esančiame miškelyje, už buvusių kolūkio dirbtuvių, dabar virtusių griuvėsiais. Neblaivi moteris savo liūdną likimą buvo įspraudusi į diržo kilpą - tam pasirinkusi drebulę. Pakaruoklę pirmasis aptiko Algio kaimynas. Subėgę žmonės stebėjosi, kaip nenulūžo itin liauna drebulė (moteris irgi buvo liekna, smulkaus sudėjimo), kiti apmaudžiai badė pirštais į masyvias senas padangas, netvarkingai išmėtytas tarp medžių, nes viena tokia padanga Kristinai buvo itin patogus laiptelis į mirtį.
Beveik neabejojama, kad Kristinos mintis taip tragiškai sujaukė per Vėlines išgirsta žinia, jog jos vaikus leista įsivaikinti užsieniečių šeimai. Nors ir Algis, ir kiti Kristinos bičiuliai jai aiškino, kad jos vaikų niekas neįsivaikins, kol teismas neapribos jai motinos valdžios, moteris nebevaldė savo jausmų. Beje, vėliau išties paaiškėjo, kad žinia tebuvo gandas: įvaikinti buvo ruošiami kitos šeimos iš Matuizų seniūnijos vaikai.
Jurgiškėse aptarinėjant naujausią žinią apie netikėtą Kristinos mirtį, tą pačią dieną į kaimą atskriejo kita naujiena: ligoninėje mirė buvęs Kristinos sugyventinis Stanislavas. Nuo sunkios vidaus organų ligos, dėl kurios jis kankinosi jau ir pernai. Medikai jauno vyro mirtį linkę sieti su netinkamu jo gyvenimo būdu. Į ligoninę Stanislavas buvo patekęs visai neseniai, ištiktas komos, nesąmoningas. Apie Kristinos mirtį, kuri galbūt būtų jį sukrėtusi ir paveikusi, jis negalėjo sužinoti.
Giltinė išvedė amžinai sutaikyti
"Akistata" pasidomėjo, ką apie tokį mistišką sutapimą, kai vienu metu mirė abu buvę sugyventiniai, pastaruoju laiku vienas kitu nesidomėję, mano patys jurgiškiečiai.
Bronė MAKARAVIČIENĖ:
- Galime spėlioti, kiek tiek norime, o atsakymo tikrai nerasime. Visiems mums labai įdomu, kieno čia pirštas taip lėmė - Dievo ar Likimo? Tik labai gaila tų mažų vaikučių, kurie per vieną dieną liko be tėvų. Gerai, kad Kristinos seserys, vaikus psichologams paruošus, dvigubų laidotuvių dienomis mažylius buvo parsivežusios, kad jie atsisveikintų ir su mama, ir su tėčiu. Abu buvę sugyventiniai buvo ir pašarvoti, ir palaidoti atskirai, nes jų gyvenimai nutrūko jau ne poroje. Palaidoti ne tą pačią dieną. Aš linkusi manyti, kad šitame mirčių sutapime nereikia ieškoti jokių raganysčių: Stanislavą pasiėmė sunki liga, o Kristiną - jos "raspustas". O gal giltinė abu išsivedė amžinai sutaikyti?..
Julė DRINGELIENĖ:
- Tai likimo bausmė! Abu gėrė, negražiai gyveno, aukojo savo sveikatą dėl stiklelio - šitaip ir priėjo liepto galą. Kad abu mirė kartu, yra tik atsitiktinumas. Nėra ką daugiau čia apie juos kalbėti. Gal dabar jų vaikai bus laimingesni, radę šiltus namus.
Stasys DRINGELIS:
- O aš sakau, kad jų ankstyva mirtis - ne likimo bausmė. Jie patys save nusibaudė! Nors nesu girdėjęs kitų atvejų, kad artimi žmonės šitaip iš niekur nieko mirtų tuo pačiu laiku (jeigu ne avarija ir ne didelis sielvartas dėl artimojo mirties), bet nesistebiu, nes gyvenimas pažeria įvairiausių įdomybių. Jokie būrėjai ir jokie psichologai nepaaiškins, kodėl taip įvyko. Jie gali tik pafantazuoti, pasvarstyti, bet visų žmonių savo būrimais ir išvadomis neįtikins. Jeigu Kristina ir Stanislavas būtų gražiai gyvenę, dirbę, negėrę, tvarkęsi, vienas kitu rūpinęsi, šitaip nebūtų atsitikę - šiandien jų vaikai turėtų bent mamą.
Algis JUDICKAS:
- Neturiu atsakymo, kodėl mirtis tuo pačiu metu pasiėmė šią nesugyvenusią, ilgai besiskyrusią porą. Gal jiems buvo lemta amžinai būti kartu, tik jie nemokėjo ir vis priešinosi lemčiai? Vis dėlto tai - atsitiktinumas. Daugiau tokių atvejų nesu girdėjęs. Aišku, labai stebina. Aš tik manau, kad šiuo konkrečiu atveju Kristina tikrai dar galėjo gyventi. Jeigu būtų kasdienybę leidusi blaiviai, tai ir vaikus būtų susigrąžinusi, ir šiltą savo kampą pas mano kaimyną ilgai turėjusi.
Rolando ŠMIGELSKIO nuotr.:
- Bronė Makaravičienė ne kartą bandė piršti kaimynei Kristinai mintį, kad ji privalo susitvarkyti - antraip jos vaikai bus paimti
- Julė Dringelienė buvo kategoriška: tik alkoholis pražudė buvusius sugyventinius
- Stasys Dringelis nesistebi gyvenimo keistenybėmis, nes jų būna labai daug ir įvairių
- Algis Judickas įsitikinęs, kad Kristina dar turėjo ne vieną galimybę pradėti naują, šviesesnį, gyvenimo etapą
- Jaunos moters gyvenimas nutrūko čia, prie liaunos drebulės, šiukšlinoje kaimo teritorijoje
- Šiame name, kur Stanislavas buvo grandine apjuosęs Kristiną, dabar gyvena daugiavaikė šeima
- Jurgiškės - mistiško sutapimo išgarsintas kaimas
2008 11 13
