Petras IVANAUSKAS
Joniškio apylinkės prokuratūra Šiaulių apygardos teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje Vidmantas P. (35 m.) kaltinamas mažametės seksualiniu prievartavimu. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad per 6 metus mergaitė oraliniu būdu buvo prievartauta daugiau kaip 30 kartų. Įtariamasis neneigia, kad prievartavo mergaitę, tik nesutinka dėl skaičiaus. Bet argi čia esmė? Mažametei buvo grasinama, ji patyrė daug baimės ir nežinia, kaip toliau susiklostys jos gyvenimas. Seksualinė prievarta bet kurio ją patyrusio žmogaus psichikoje palieka neištrinamas dėmes, o ką jau kalbėti apie tvirkinamus ar prievartaujamus mažamečius. Deja, tokių atvejų, nors už tai Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 3 iki 13 metų, nė kiek nemažėja.
Vietoj žuvų - berniukai
Štai Švenčionių ir Ignalinos rajonų policijos pareigūnams įkliuvo 32 metų šiaulietis Darius. Šis vyras penktadieniais darbe pasiprašydavo išeiginės ir išvažiuodavo žvejoti. Tačiau žvejojo ne žuvis, o berniukus. Iškrypėlio aukomis tapdavo kaimo keliais einantys vaikai. Prievartautojas jų nė kiek negailėjo: surišdavo rankas ir kojas, užklijuodavo akis ir po to prievartaudavo. Nuo šiauliečio nukentėjo keli mažamečiai berniukai Švenčionių ir Ignalinos rajonuose.
Gėda net pasakoti
Tai dvi istorijos, kuriose dar nepadėtas paskutinis taškas, bylos dar neišnagrinėtos teismuose. Tačiau dešimtys vaikų prievartautojų atlieka bausmes įkalinimo įstaigose. Vaikų tvirkinimo bei kitokios seksualinės prievartos atvejų pasitaikydavo ir anksčiau, tačiau sovietmečiu žmonės buvo kur kas uždaresni ir tik pačiais sunkiausiais atvejais kreipdavosi pagalbos į teisėsaugos organus. Ir tai suprantama - juk pasitvirtinus vaikų atžvilgiu tėvo vartojamos seksualinės prievartos faktams, šeimos dažniausiai iširdavo, neišvengiamai kildavo materialinių sunkumų. Nevienodai reaguodavo ir gininės, pažįstami. Neretai aplinkiniai pasmerkdavę ne tik prievartautoją vyrą, bet ir jo žmoną. Žmonės jautė dėl to gėdą net apie tai kalbėti, todėl kentė tylėdami.
Išsigelbėjimas - peilis?
Štai kad ir tokia byla, iškelta tėvui už nepilnamečių savo vaikų tvirkinimą bei žaginimą. Į viešumą ji pateko tada, kai viena iš dukterų, nepakėlusi metų metus trukusio košmaro, stvėrė į rankas peilį ir sunkiai sužalojo tėvą. Tada ir paaiškėjo, kad šis jau kuris laikas savo lytinę aistrą tenkindavo versdamas vaikus "žaisti" su jo lytiniu organu, žagindamas oraliniu būdu. Dukros apie tai pasipasakojo motinai, tačiau ši bijojo vyro kaip ugnies, todėl tylėjo pati, liepė tylėti ir mergaitėms. Galų gale vyriausioji neištvėrė ir problemas bandė išspręsti peiliu. Tėvas liko gyvas, o teismas jam atseikėjo 13 metų nelaisvės.
Gyveno su dukra
Ir dar viena istorija, pasibaigusi netradiciškai, bet, aišku, nelaimingai. Vienoje šeimoje, kai tik motina rytais išeidavo melžti karvių, pas dukrą į lovą atslinkdavo tėvas. Dukrai "žaidimai" su juo patikdavo, tad mergaitė niekam nesiskundė. Bet vieną rytą motina kažką pamiršusi sugrįžo į trobą ir pamatė tėvą su dukra pačiame meilės įkarštyje. Konfliktas baigėsi tuo, kad motina šeimą paliko, o tėvas ėmė gyventi su dukra. Kadangi medikai įspėjo, jog dėl kraujomaišos šios poros vaikai bus invalidai, su tėvu gyvenanti dukra vis pasidarydavo abortus. Galų gale dukrai pabodo senas tėvas ir ji meilės ėmė ieškoti pas jaunesnius kaimynus. Vėliau visai išėjo iš namų ir vyrus keitė kaip pirštines. O ten, kur palaidas gyvenimas, ten ir degtinė, ten gyvenimo dugnas. Prasigėrė ir vienas likęs tėvas.
Pedofilais tampama
Kiek anksčiau vilnietis psichologas Gediminas Navaitis mūsų laikraščio žurnalistams yra sakęs, jog dabar nemanoma, kad lytinis potraukis į vaikus ( kitaip sakant, pedofilija) esąs apsigimimas, genetiškai nulemtas reiškinys - dažniausiai tai būna patirties ir auklėjimo šeimoje padarinys. Vienas iš svarbiausių veiksnių, kuris būdingas visiems pedofilams, anot psichologo, yra menkas savęs vertinimas, nepasitikėjimas savimi, kuomet tai tampa kliūtimi užmegzti normalius santykius su kita lytimi. Toks žmogus įsikala sau į galvą esąs nemylimas, įsivaizduoja, kad kiti jį atstūmę. Ilgainiui tokios jo nuostatos gali sukelti iškreiptą potraukį į vaikus. O, kaip žinia, bet kuris nukrypimas palaipsniui įsitvirtina pasąmonėje, mat kai žmogus patiria malonumą iškreipta forma, laikui bėgant susiformuoja refleksas į tokio tipo dirgiklius ir kiti dirgikliai jo jau gali nebeveikti.
O jei pedofilas vis dėlto susirastų moterį, tai yra tarsi ir pajustų pasitikėjimą savimi, gal jis visiems laikams užmirštų buvusį potraukį į vaikus? Psichologo G. Navaičio nuomone, tai priklauso nuo šio asmens polinkio į pedofiliją laipsnio. Daugumai vyrų esą malonu žiūrėti į jauną merginą. Vieni tokia laiko aštuoniolikmetę, kiti - šešiolikmetę, dar kiti - 12 metų mergaitę. Pastaruosius jau esą galima įtarti turint tam tikrą, tiesa, silpną polinkį į šį nukrypimą (psichologas pabrėžė kalbąs tik apie žiūrėjimą). Na, o žiūrėjimą gali lydėti ir veiksmai - apkabinimas, pabučiavimas, paglostymas. Toliau - objekto lytinių organų lietimas, savų apnuoginimas ir net seksualinė sueitis. Jei, anot psichologo, kalbame apie pirmąjį nukrypimo laipsnelį, tai yra žmogų, kuriam malonu tik žiūrėti į merginą, tokiam visuomenėje greičiausiai nekils jokių problemų. Paskutinįjį nukrypimo laipsnį, tai yra norą lytiškai santykiauti, jau galima laikyti didžiausia iškreipto potraukio forma. Na, o kalbant apie didžiausią iškreipto potraukio formą, kaip toliau kalbėjo psichologas, būtina kalbėti ir apie gydymą (pedofilija gydoma kompleksiškai - vaistais ir psichoterapija). Kita vertus, pasak G. Navaičio, tokie žmonės, nors jiems ir reikalingas gydymas, yra visiškai pakaltinami ir turi būti baudžiami, nes jiems, be jokios abejonės, užtenka proto ir intelekto, kad suprastų savo sutrikusį potraukį ir patys pradėtų gydytis.
Psichologo žodžiais, žmogaus, kaip ir daugelio aukštesniųjų gyvūnų, seksualumas yra ir įgimtas, ir išmoktas. Kitas klausimas - kaip to išmokstama: galima išmokti ir labai gerai, galima tik patenkinamai. Tai, ko "išmoksta" nuo seksualinės prievartos kenčiantys vaikai, neabejotinai atsiliepia ir jų seksualinei patirčiai bei seksualinių santykių tarp vyro ir moters supratimui. Jei seksualinės prievartos auka berniukas ir netaps tokiu pačiu nusikaltėliu, o mergaitė nesusižavės prostitucija, tai, anot psichologo, jie vis tiek ateityje turės sunkumų bendraudami su kita lytimi. Mergina galbūt nesąmoningai tokius santykius, kuriuos buvo patyrusi su tėvu, stengsis pakartoti, vadinasi, ji orientuosis į draugystę su žymiai vyresniais vyrais, galbūt su vienu tokiu ir šeimą sukurs; kitai seksualinę prievartą vaikystėje patyrusiai merginai seksualumas esą gali pradėti asocijuotis su pačiais bjauriausiais dalykais ir ji gali siekti sukurti šeimą su panašių požiūrių vyriškiu. Tokiu atveju šioje šeimoje seksas galbūt būtų apskritai išbrauktas iš gyvenimo ir jiedu nepatirtų malonių išgyvenimų. O gal priešingai - tokia mergina ieškos santykių su žymiai jaunesniais vyrais, gal trokš kuo daugiau seksualinių nuotykių su įvairiais žmonėmis, tai yra taps prostitute... Visais šiais atvejais mergina susidurs su sunkumais, kurių nepajėgs išspręsti be psichoterapeutų pagalbos. Panašios problemos esą gresiančios ir seksualinę prievartą vaikystėje patyrusiems vaikinams, nes, psichologo G. Navaičio tvirtu įsitikinimu, be pėdsakų tokie dalykai, tokie vaikystės išgyvenimai nepraeina.
Pagalba pedofilams
Psichologas G. Navaitis sakė, kad pedofilus būtina gydyti. Šiuo klausimu daug daroma Vokietijoje. Berlyno universitetinės klinikos Seksualinių mokslų institute sukurta metodika gydyti vyrus, išgyvenančius seksualines fantazijas su vaikais. Ištisus metus klinika per laikraščius kvietė pedofilus. Vyrams, dar nepatekusiems į policijos akiratį, ir tiems, kurie nusikalto, buvo pasiūlyta nemokama terapija. Į medikus kreipėsi daugiau kaip 300 vyrų iš Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos. Institute terapijos metu akcentuojamas savęs pripažinimas ir atsakomybė sau pačiam. Vyrai išmoksta suprasti esą nekalti dėl savo jausmų, bet turi kiekvieną akimirką prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Todėl jiems siūloma seksualinį pasitenkinimą pajusti savo vaizduotėje. Kol kas tai vienintelis pasaulyje projektas, skirtas pedofilijos prevencijai. Iš pradžių jis turėjo daug priešininkų, kurie sakė, kad pedofilus reikia teisti, o ne gydyti. Pastaruoju metu kritikai nutilo. Nors šimtaprocentinės garantijos, kad pedofilai nelįs prie vaikų, nėra, tačiau geriau pasiūlyti pagalbą, negu nieko nedaryti.
Apie 20 tūkstančių vaikų Vokietijoje kasmet tampa pedofilų aukomis. Policijos duomenimis, maždaug vienas procentas vyriškosios lyties vokiečių yra pedofilai.
