Nuo vaistų kompensavimo būtina pereiti prie gydymo kompensavimo, teigia Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas, Kauno medicinos universiteto klinikų generalinis direktorius profesorius Juozas Pundzius. Kiekvienam reikėtų numatyti tam tikrą lėšų krepšelį, galintį užtikrinti realią pagalbą.
Tai pacientams garantuotų pasirinkimo laisvę. Turtingas asmuo galėtų prašyti gydytojo išrašyti jam receptą patiems naujausiems ir brangiausiems vaistams, kainos skirtumą sumokėdamas iš savo asmeninių lėšų, o neturintis tokių galimybių apsiribotų jo ligos gydymui skirtu krepšeliu.
Tai vienas iš siūlymų, kuriuos, kaip sakė ketvirtadienio spaudos konferencijoje prof. K. Pundzius, jis ketinąs pateikti Seimui, pristatydamas Nacionalinės sveikatos tarybos metinį pranešimą.
Nacionalinė sveikatos taryba - Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga sveikatos politikos koordinavimo institucija, įpareigota kasmet teikti Seimui pranešimą apie gyventojų sveikatos ir sveikatos politikos formavimo bei įgyvendinimo būklę. Toks pranešimas ketvirtadienį (06.19) pateiktas jau penktą kartą.
Pirmojoje šių metų Nacionalinės sveikatos tarybos pranešimo dalyje nagrinėjamos gyventojų sveikatos tendencijos. Bendrasis gyventojų mirtingumas, mažėjęs nuo 1995 metų, 2001-aisiais padidėjo 3,8 proc., vidutinė gyvenimo trukmė sutrumpėjo iki 71,7 metų. Ir toliau, konstatuojama pranešime, pagrindine mirties priežastimi išlieka širdies ir kraujagyslių ligos (54,1 proc.). Piktybiniai navikai sudaro 19,3, o traumos ir apsinuodijimai - 13,6 proc. visų mirties priežasčių.
Dėl įvairių nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų, patirto smurto, bandymų nusižudyti Lietuvoje į sveikatos priežiūros įstaigas kasmet kreipiasi apie 400 tūkst. žmonių, daugiau kaip 5 tūkstančiai - miršta. Mirtingumo nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų rodikliai Lietuvoje yra daug aukštesni negu Centrinės ir Rytų Europos, taip pat Europos Sąjungos šalyse.
Kadangi mirtys nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų priskiriamos išvengiamoms nelaimėms, traumatizmo analizei ir prevencijos problemoms Nacionalinės sveikatos tarybos metiniame pranešime skiriama daugiausiai vietos, pabrėžiant būtinybę sutelkti įvairių žinybų - sveikatos, švietimo, susisiekimo, krašto apsaugos ir kitų pastangas.
Metiniame pranešime taip pat apžvelgiama bendruomenių sveikatos tarybų veikla, atkreipiamas dėmesys į sveikatos technologijų vertinimo ir valdymo svarbą.
Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas taip pat pabrėžė, kad sveikatos priežiūra mūsų šalyje yra nepakankamai finansuojama, ji išsilaiko daugiausiai medikų algų sąskaita. Prof. J. Pundzius sakė neturįs vilties, kad mūsų medikų algos pasieks Vakarų lygį, tačiau tikisi, kad dabartinį gėdingą barjerą tikrai peržengs. Jis sveikino Vyriausybės patvirtintą sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo planą, kurio įgyvendinimas leis geriau naudoti finansinius išteklius.
Spaudos konferencijoje dalyvavusi Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė informavo, kad yra parengta Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucija dėl Lietuvos sveikatos politikos įgyvendinimo, pritarė prof. J. Pundziaus nuostatai, kad sprendžiant traumatizmo mažinimo problemas būtinas tarpžinybinis bendradarbiavimas.
ELTA
