Bendras Lietuvos gyventojų nevilties skalės rodiklis sudaro 8,41, o tai atitinka nedidelės nevilties lygį - tokia išvada padaryta praėjusių metų birželio - rugpjūčio mėnesiais atlikus sociologinius tyrimus "Gyvenimo sąlygos ir socialinė atskirtis" bei "Nevilties lygio įvertinimas".
Tikslinėmis grupėmis buvo pasirinkta labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis - socialinės pašalpos gavėjai ir probleminio regiono (Didžiasalio) gyventojai. Šiais tyrimais buvo siekiama suprasti ir išsiaiškinti socialinės atskirties mastą, pobūdį bei priežastis. Sociologines apklausas atliko "Baltijos tyrimai".
Apklausos parodė, kad didžiausias nevilties lygis būdingas vyresniems nei 50 metų amžiaus, žemiausio išsimokslinimo, gyvenantiems kaime ir turintiems mažiausias pajamas gyventojams.
Socialinių pašalpų gavėjai ir Didžiasalio gyventojai pesimistiškiau žiūri į savo ateitį nei kiti Lietuvos gyventojai - jų nevilties rodiklis atitinka 10,89 bei 11,85.
"Nors egzistuojanti piniginės socialinės paramos sistema padeda skurdžiausiai gyvenančioms šeimoms išgyventi, ji neskatina paties žmogaus būti aktyviam: mokytis, įgyti darbo rinkos poreikius atitinkančią profesinę kvalifikaciją, be to, neugdo atsakomybės už save ir savo šeimą", - akcentuota ketvirtadienį surengtame projekto "Socialinė atskirtis ir skurdas permainų laikotarpiu Lietuvoje" rezultatų pristatyme.
Atlikus sociologinius tyrimus nustatyta, kad 85 proc. socialinių pašalpų gavėjų - tai šeimos, auginančios vaikus iki 18 metų, iš jų 42 proc. sudaro vienišų motinų šeimos.
"Socialinės pašalpos dydis nėra pakankamas normaliam pragyvenimui (vidutiniškai vienam šeimos nariui per mėnesį mokama 63 Lt), tačiau ji yra pagrindinis socialiai silpnų bei skurstančių vaikus auginančių šeimų pajamų šaltinis", - atkreipia dėmesį tyrimo autoriai.
Socialinė pašalpa labiau paplitusi tarp kaimo gyventojų, 38 proc. apklaustųjų kaimo gyventojų socialinę pašalpą gauna daugiau nei metus.
Socialinių pašalpų gavėjai nėra pasirengę konkuruoti darbo rinkoje ir stokoja motyvacijos mokytis bei kelti kvalifikaciją. 49 proc. darbingo amžiaus respondentų yra bedarbiai, 29 proc. respondentų yra nebaigę vidurinės mokyklos.
Nors socialinių pašalpų gavėjų išsimokslinimo lygis yra žemas, tik 11 proc. apklaustųjų norėtų, kad jų šeimų nariai keltų profesinę kvalifikaciją. Daugiau nei 20 proc. apklaustųjų geriau linkę gyventi iš pašalpų nei įsidarbinti jų netenkinančiomis sąlygomis.
Dauguma pašalpos gavėjų nepasitiki savo jėgomis, gana pesimistiškai žvelgia į ateitį (tik vienas iš keturių respondentų tiki geresnėmis perspektyvomis) ir savo šeimos situacijos pagerėjimą dažniausiai sieja su valstybės arba aplinkinių pagalba.
Tirtas probleminis Didžiasalio regionas pritraukia gyventojus, turinčius mažiausias pajamas ir žemiausią išsimokslinimo lygį. Dauguma apklaustųjų į Didžiasalį yra atvykę gyventi per paskutinį dešimtmetį. 64 proc. jų šeimų mėnesio pajamos yra mažesnės nei 250 Lt.
Nedarbo lygis probleminiame regione yra gerokai aukštesnis nei šalies nedarbo lygis. 47 proc. darbingo amžiaus gyventojų sudaro bedarbiai, iš jų 72 proc. nedirba jau daugiau nei dvejus metus.
Galimybės įsidarbinti, siekti aukštesnio išsimokslinimo, įgyti naują profesiją probleminiame regione yra labai menkos - 76 proc. nedirbančių darbingo amžiaus respondentų nedirba, nes neranda jokio darbo ir tik 9 proc. neranda tinkamo darbo. Didžiasalyje 54 proc. nedirbančių darbingo amžiaus respondentų sutiktų dirbti už 100-400 Lt atlyginimą.
Probleminiame regione skurdas ir socialinė atskirtis įsigali dėl galimybių įsidarbinti nebuvimo ir motyvacijos mokytis neturėjimo. Tik pusė Didžiasalio gyventojų (48 proc.) norėtų patys mokytis, tačiau ir jie tokios galimybės beveik neturi, dažniausiai dėl pinigų stokos.
Dauguma apkaustų Didžiasalio gyventojų netiki geresne ateities perspektyva, iš jų dar didesni pesimistai yra atvykėliai. Absoliuti dauguma respondentų nėra linkę patys aktyviai spręsti susiklosčiusias problemas bei prisiimti atsakomybę už savo gyvenimo kokybę, jie norėtų, kad jų socialines bei ekonomines problemas spręstų Vyriausybė.
"Probleminio regiono gyventojai pasmerkti ilgalaikiam skurdui bei atskirčiai, jie yra atsidūrę uždarame priežasčių rate: žemos pajamos, menkos galimybės įsidarbinti, nepakankamas išsimokslinimo lygis, ribotos pasirinkimo galimybės bei silpna motyvacija. Tik tikslinga valstybės politika ir bendruomenės dalyvavimas galėtų padėti įveikti socialinę atskirtį ir skurdą", - sakoma tyrimo išvadose.
Šis projektas - tai pirmasis bandymas remiantis tarptautiniais teoriniais pasiekimais ir atlikus sociologinius tyrimus, pateikti išsamesnę socialinės atskirties analizę Lietuvoje.
Projekto metu atlikto tyrimo rezultatai galės būti panaudoti formuojant Lietuvos socialinę politiką, atitinkančią Europos Sąjungos prioritetus.
Projektą inicijavo ir įgyvendino Socialinės politikos grupė, finansinę paramą suteikė Jungtinių Tautų vystymo programa Lietuvoje ir Atviros Lietuvos fondas. Projekte dalyvavo Lietuvos teisės universiteto, Vilniaus universiteto ir Vilniaus pedagoginio universiteto mokslininkai bei nepriklausomi ekspertai, statistikos specialistai.
ELTA
