Aukštųjų technologijų programoje, kurios projektas pateiktas Vyriausybei, siūloma plėtoti tas gamybos šakas, kurios Lietuvoje jau egzistuoja, yra perspektyvios ir jau davusios teigiamų rezultatų - tai biotechnologija, mechatronika, lazerių ir informacinės technologijos.
Prognozuojama, kad šią programą įgyvendinus aukštųjų technologijų dalis šalies ekonomikoje išaugs nuo 5 iki 20 proc., kvalifikuoti specialistai bus sulaikyti nuo emigracijos į Vakarus, bus skatinamos užsienio investicijos ir pritraukta ES finansinė parama.
Šių šakų plėtrai 2003-2006 metais planuojama išleisti apie 60 mln. litų.
Įgyvendinus siūlomas priemones, per dešimtmetį metinė biotechnologijos pramonės įmonių realizacijos apimtis turėtų išaugti nuo 55 mln. litų praėjusiais metais iki 500 mln. litų 2012-aisiais. Būtų pritraukta 100-200 mln. litų užsienio investicijų. Šio sektoriaus darbuotojų skaičius išaugtų nuo 300 iki 500.
To bus siekiama įsteigiant biotechnologijų verslo inkubatorių, pavedus Valstybiniam mokslo ir studijų fondui finansuoti valstybės užsakymus ir konkursinius tyrimus, rengiant aukštos kvalifikacijos specialistus.
"Ernst & Young" ekspertų vertinimais, nors Lietuvoje biotechnologijos pramonės apimtys palyginti nedidelės, ji neturi atitikmenų Vidurio ir Rytų Europos šalyse, įskaitant Estiją ir Latviją. Be to, Europos Komisija deklaravo, jog biotechnologija tampa svarbiausiu artimiausių dešimtmečių ekonomikos plėtros veiksniu ir bus imamasi ilgalaikių priemonių, kurios užtikrintų jų potencialą.
Mechatronikos krypčiai Lietuvoje galima priskirti iki 20 proc. pramonės įmonių, tokių kaip "Vilniaus vingis", "Ekranas", "Lifosa", "Achema", "Snaigė" ir kt. Tačiau šios šakos produktyvumas menkas - vieno šakos darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė yra 3,5-7 tūkst. JAV dolerių, o pažangių šalių vidurkis - 50 tūkst. JAV dolerių.
Plėtojant bendrovėms reikalingus mokslinius tyrimus, įmonės sutaupytų, galėdamos mažiau skirti vidiniams tyrimo padaliniams, gerokai sumažėtų ir rizikos kapitalo poreikiai.
Siekiant per vidutinės trukmės laikotarpį patobulinti gaminius ir technologijas visoje pramonėje, siūloma mechatroninę produkciją gaminančias įmones bei universitetų ir mokslo institutų padalinius sujungti į vieną tinklą. Jam finansuoti būtų skiriami tinklo partnerių atskaitymai nuo savo pajamų. Pagal preliminarią apklausą į tinklą jungtųsi "Elsis", "Katra", "Vilniaus vingis", "Vingriai", "Brown Sharpe Precizika", "Alna", "Sonex kompiuteriai" ir daugelis kitų įmonių.
Dabar šių gamintojų apyvarta siekia kelis šimtus milijonų litų, o po keleto metų galima būtų tikėtis daugiau nei milijardo litų vertės metinės produkcijos.
Lazerinės technologijos srityje Lietuvoje veikia daugiau kaip 10 aukštųjų technologijų gamybos bendrovių ("Eksma", "Ekspla", "Šviesos konversija" ir kt.). Jų metinė apyvarta sudaro apie 50 mln. litų. Didžioji dalis gaminių - unikalūs, 95 proc. jų eksportuojami į Japoniją, JAV ir Vakarų Europą. Suvienijus mokslo ir pramonės įmonių pastangas, gamyba lazerinių technologijų pagrindu po dešimtmečio galėtų pasiekti 500 mln. litų apimtį.
Informacinių technologijų verslu užsiimančių įmonių skaičius mūsų šalyje siekia beveik tūkstantį. Šalyje yra apie 15 tūkst. informatikos specialistų. Šiai sričiai Lietuvos integraciniuose dokumentuose ir strategijose yra nubrėžti prioritetiniai uždaviniai.
Prognozuojama, kad sukoncentravus mokslinį ir gamybinį potencialą (o tai, kaip pabrėžia programos projekto autoriai, daryti būtina ne tik didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir atokesniuose regionuose), būtų sukurta 8-10 tūkst. naujų darbo vietų, pritraukta 500-700 mln. litų naujų užsienio investicijų, sukuriama 4-5 mlrd. litų pridėtinė vertė. Informacinių technologijų specialistų skaičius per artimiausius 4-5 metus turėtų padidėti daugiau nei pusantro karto.
Aukštųjų technologijų plėtros programą parengusi Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad ją patvirtinus bus sudarytos prielaidos kuo skubiau pradėti tikslingus mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus bei parengti panašių programų valdymo ir finansavimo mechanizmus.
ELTA
