Ramutė PEČELIŪNIENĖ
"Olandas H. Kamburyanas viename Vilniaus kiemų tapo plėšikų auka. 32 metų užsienietis prarado 600 eurų ir vaizdo kamerą "Sony". "Panevėžio rajone apvogtas Volgogrado gyventojas K. Ševeliuchinas. Nausodės kaimo degalinėje "laistydamas" Radviliškio turguje įsigytą automobilį, jis prarado ne tik savo pirkinį, bet ir jame paliktus dokumentus, pinigus bei kitus daiktus"...
Panašių pranešimų apie užsieniečių užpuolimus bei apiplėšimus tenka išgirsti beveik kiekvieną dieną. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo tarnybos Kriminalinių nusikaltimų tyrimo valdybos komisaras Jevgenijus Metlovas sako, kad mūsų valstybė užsienio piliečiams nesaugi lygiai tiek pat, kiek ir Lietuvos gyventojams. Lietuvoje nuo plėšikų nukenčia nė kiek ne daugiau užsieniečių negu lietuvių kitose šalyse. Lygiai tokie patys pavojai mūsų tėvynainių laukia Lenkijoje, Vokietijoje, Rusijoje ir kitose valstybėse...
Apiplėšimų sumažėjo
Pernai buvo užregistruotas 631 nuo plėšikų nukentėjusių užsienio piliečių pareiškimas. Daugiausia nukentėjo rusų - 168, taip pat 105 vokiečiai, 73 latviai, 31 lenkas. Tokių aukų sąraše yra ir Estijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Baltarusijos, Skandinavijos šalių piliečių. Iš minėtų valstybių tik vienintelė Latvija mūsų šalies Užsienio reikalų ministerijai atsiuntė notą. Kitos šalys nepasitenkinimo, jog Lietuvoje buvo nesaugūs jų piliečiai, nepareiškė. Net 56 užsieniečiai tapo autoįvykių dalyviais. Savo automobilių Lietuvoje neteko 167 užsienio piliečiai. 25 automobilius pavyko surasti. Be to, mūsų šalyje sulaikyti 6 plėšikai iš užsienio, vogę automobilius. Komisaro J. Metlovo teigimu, paprastai išaiškinama maždaug trečdalis padarytų nusikaltimų prieš užsieniečius. Šiemet užregistruoti tik 74 užsienio piliečių apiplėšimai. Taigi šis skaičius, palyginus su pernykščių metų "rezultatais", gerokai mažesnis.
Pavojingiausia vieta - Kauno apylinkės
Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo tarnybos komisaro inspektoriaus Dariušo Sinkevičiaus duomenimis, daugiausia užsieniečių vežėjų nuo plėšikų nukenčia automagistralėje Vilnius - Klaipėda. Galima drąsiai teigti, jog pati pavojingiausia vieta yra ties Kaunu, Raseinių rajone. Keletas plėšimų buvo įvykdyta ir Klaipėdos bei Kaišiadorių rajonuose, taip pat autostradoje Panevėžys - Vilnius (netoli Panevėžio). Plėšikai pasirenka tą kelio ruožą, kur vilkikų vairuotojai mėgsta sustoti pailsėti, tas vietas, iš kurių sunkiau susisiekti su policija. Anksčiau (maždaug iki 1992 metų) pagrindinėje šalies automagistralėje kas tris kilometrus buvo įrengti bokšteliai su pagalbos telefonais, dabar jų, deja, nebėra. Kieno įsakymu ši įranga buvo išmontuota - neaišku. Matyt, manoma, jog visi keliautojai apsirūpinę mobiliojo ryšio telefonais, todėl, ištikus nelaimei, gali patys greitai prisišaukti pagalbą.
Pakirstos gaujos šaknys
Plėšimų greitkeliuose irgi sumažėjo. Nuo šių metų vasario iki liepos pradžios nebuvo įregistruotas nė vienas vilkiko apiplėšimas. Nuo liepos 1-osios iki šio laiko nukentėjo tik trijų vilkikų vairuotojai. Situacija pasikeitė, kai šių metų vasario mėnesį po ilgo ir kruopštaus darbo policijos pareigūnai išaiškino didžiulę (20 si viršum asmenų) gana gerai organizuotą plėšikų gaują, siautėjusią šioje automagistralėje. Jos nariai užpuldinėdavo autotraukinius. Nusikalstama grupuotė veikė nuo 1997 metų. Šiuo metu vyksta intensyvus tyrimas, kai kurios bylos (kiekvienas įvykis tiriamas atskirai) jau baigiamos ruošti teismui. Suimti gaujos "darbo" organizatoriai, pareigūnų vadinami "smegenimis", o kiti savo "veiklos" įvertinimo laukia laisvėje. Komisaras J. Metlovas šiandien dar netvirtina, jog gauja visiškai sunaikinta, nes ją galėjo sudaryti daug mažų grupelių, kurios gali veikti net ir suėmus vadeivas. Tačiau faktas, jog minėtame kelio ruože labai sumažėjo apiplėšimų, leidžia daryti išvadą, jog šiai nusikaltėlių gaujai suduotas rimtas smūgis.
Mandagūs plėšikai
Labai dažnai plėšimo tikslas būna krovinys arba automobilis. Plėšikai veikia įvairiais būdais. Kartais jie sustabdo automobilius vilkėdami policininko uniformomis, kartais praduria padangas arba užpuola vairuotojus, kai šie sustoja pailsėti ir užmiega. Paprastai nusikaltimai vykdomi tamsiuoju paros metu, nes dieną plėšikų veidus galima įsidėmėti. Būna atvejų, kai policijos pareigūnais apsimetę nusikaltėliai sustabdo vilkiką ir paprašo pateikti krovinio dokumentus. Jeigu paaiškėja, kad krovinys nevertingas arba ne toks, kokio buvo tikėtasi, vairuotojui leidžiama važiuoti toliau. Kartais jis net neįtaria, jog ką tik sėkmingai išslydo iš plėšikų rankų. Kitais atvejais nusikaltėliai iš anksto turi informacijos, koks vilkikas ką gabena, taigi nuo pirmųjų užpuolimo akimirkų vežėjas tampa auka. Ištempę iš automobilio nusikaltėliai jį ilgai vežioja (mažiausiai 3-4 valandas), specialiai klaidina, galiausiai išlaipina kokioje nors nuošalioje vietoje (pavyzdžiui, miške) ir palieka. Per tą laiką kiti gaujos nariai spėja nuvairuoti vilkiką į iš anksto paruošą vietą ir paslepia arba skubiai iškrauna krovinį. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo tarnybos komisaras inspektorius D. Sinkevičius pripažino, jog mūsų plėšikai vis dėlto elgiasi padoriai. Dar nebuvo atvejo, kad užpultasis būtų nužudytas arba stipriai sumuštas. Kartais, nuvežus į nuošalią vietą, užsienio piliečiui paliekami drabužiai, netgi šiek tiek smulkių pinigų...
Nusikaltėliai tokiems "žygiams" būna labai gerai pasiruošę, organizuoti, kiekvienas grupės narys žino savo vietą ir tai, ką turi daryti. Beje, buvo atvejų, kai vilkikai buvo apiplėšti į pagalbą pasitelkus moteris. Tačiau pasitaiko ir kuriozinių nutikimų. Komisaras J. Metlovas pasakojo, jog kartą į policiją kreipėsi vienos firmos vadovai ir pranešė, jog Lietuvoje dingo vilkikas su kroviniu - esą prieš dvi dienas jis kirtęs sieną, tačiau prekių gavėjo nepasiekęs. Deja, netrukus atsirado ne tik vairuotojas, bet ir krovinys. Pasirodo, jis visą tą laiką linksminosi su viena Lietuvos pasienyje gyvenančia moterimi...
Saugumu reikia rūpintis patiems
Siekdamas apsaugoti vežėjus nuo užpuolikų, Policijos departamentas kartu su Lietuvos nacionaline vežėjų asociacija "Linava" išleido rekomendacijas, kaip elgtis automagistralėse tamsiuoju paros metu, kur ilsėtis (būtinai - tik apšviestose aikštelėse prie motelių), ką daryti, jei stabdo įtartinas policijos pareigūnas, ir taip toliau. Bet kuriuo atveju vairuotojai turėtų žinoti, jog kilus neaiškumų ar įtarimų reikia kuo skubiau skambinti telefonu 112.
Dažnai nusikaltėlių aukomis tampa automobilių prekeiviai iš NVS šalių. Jiems komisaras J. Metlovas gali duoti tik vieną patarimą - kuo mažiau gerti ir neturėti reikalų su moterimis.(Prisivaišinę vyrai pamiršta, jog jų rankinėse - ne vienas tūkstantis JAV dolerių, o gatvėje - ką tik nusipirktas automobilis, taigi nenuostabu, jog išsiblaivius pasigendama arba rankinės, arba pirkinio...
Kalta meilė ir alkoholis
Ne kartą girdėjome, kai po linksmai praleisto vakaro su merginomis prekeiviai atsibudo pliki nuogi tikrąja to žodžio prasme. Štai Volodia iš Sankt Peterburgo keliolika kartų sėkmingai sugrįžo su Lietuvoje pirktais automobiliais. Nemažai uždirbo, džiaugėsi sėkme. Deja, iki tol į burną neimdavęs nė lašo alkoholio, vieną sykį pasielgė neapdairiai. Nepažįstamam vyriškiui pasisiūlius nuvežti į Marijampolės turgų, neatsisakė pakeliui stabtelėti ir užkąsti pakelės kavinėje. Pasakęs, jog pietų kaina įeina į kelionės išlaidas (už nuvežimą iš Utenos į Marijampolę buvo sutartas 200 litų atlygis), nepažįstamasis prekeiviui pasiūlė šimtą gramų degtinės. Iš pradžių svyravęs, galiausiai Volodia nusileido ir išgėrė tai, ko buvo įpylęs vadinamasis taksistas. Po kiek laiko prarado sąmonę, o kai atsibudo, pasijuto besėdįs šalikelėje. Aišku, su tuščiomis kišenėmis...
Serioža į butą, kuriame apsigyveno, parsivedė jauną panelę (ji, beje, pati užkalbino turguje tarp automobilių besisukiojusį neblogos išvaizdos vaikiną). Tačiau vyruko grožis jai rūpėjo mažiausiai. Po "greitos meilės" nepažįstamoji paslaptingai dingo, o kartu su ja - ir po pagalve slėptas ruso turtas - pinigai bent dviem automobiliams. Vyrukas labai išgyveno ir sukūrė istoriją apie pakelėje tykojusius plėšikus - kaipgi kitaip pasiteisinsi žmonai... Beje, labai dažnai plėšikai iš anksto nusižiūri aukas ir dirba talkinant panelėms.
Vilniuje dirba "dušmanai"
Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo tarnybos vyresnysis komisaras K. Tubis pateikė ir kitokį plėšikavimo būdą, kai vos išlipusius iš traukinio Vilniuje automobilių prekeivius iš NVS šalių pasitinka nelegalūs taksistai, vadinamieji "dušmanai". Jie pasiūlo dvigubai pigiau nuvežti į žymiuosius Lietuvos turgus. Jeigu tokiu pasiūlymu prekeivis susigundys, galima garantuoti, jog namo jis grįš ne tik be automobilio, bet ir tuščiomis kišenėmis. Kol kas Vilniuje žinomi du tokie atvejai.
Dažnai užsieniečiai iki vėlumos užsisėdi jaukiose Vilniaus kavinėse, todėl pernelyg daug prisivaišina, praranda saugumo jausmą ir, užuot užsisakę taksi į viešbutį, antrą ar trečią valandą nakties dar sugalvoja pasivaikščioti po senamiestį. Dažniausiai tokios romantikos pasekmės būna labai skaudžios. Brangiai apsirengęs, gerai nepažįstantis miesto ir kaip reikiant įkaušęs užsienio pilietis tampa rimtu masalu plėšikams. Užpultasis praranda ne tik pinigus, dokumentus, asmeninius daiktus, bet ir neretai gauna į nosį.
Užsieniečiai nukenčia ir keliuose. Štai pats "šviežiausias" pavyzdys: Suomijos pilietė, važiuodama iš Klaipėdos į Vilnių, sustojo pakelės kavinėje išgerti kavos. Buvo ketvirta valanda ryto, kai ją, beeinančią prie savo automobilio, užpuolė iš tamsos išniręs vyriškis, išplėšė rankinę ir pabėgo. Moteris liko be pinigų, banko kreditinių kortelių, lėktuvo bilietų bei kitų daiktų. Be to, patyrė didžiulį stresą, išgyveno daug nemalonių akimirkų. Inspektorius komisaras D. Sinkevičius pasakojo, jog jam ne kartą yra tekę pagelbėti į panašią bėdą patekusiems užsieniečiams. Jis už savo pinigus nukentėjėliams yra pirkęs maisto, padėjęs nusigauti iki ambasados. Prie Vilniaus VPK yra sukurtas ir vertėjų padalinys. Užsieniečiams vertėjos padeda bendrauti su atitinkamomis institucijomis, išspręsti iškilusias problemas vokiečių, anglų bei lenkų kalbomis.
