Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Šiandien galima tiktai spėlioti, ar pavyks kada nors įminti sudėtingą mįslę - kas tikrasis nuošalios Savidonių kaimo (Pabaisko seniūnija, Ukmergės rajonas) sodybos senučių - Emilijos Miliukienės (80 m.) ir penkeriais metais vyresnės jos sesers Stanislavos Vėgėlytės - mirties kaltininkas? Mat netikėta dviejų garbaus amžiaus moterų mirtis pateikė daugiau klausimų nei atsakymų. Nors teismo medicinos ekspertai nustatė, jog seserys iškeliavo Anapilin sava mirtimi, tačiau daugelis keistų dalykų verčia galvoti, jog čia kažkas ne taip..
Atvažiavo į jubiliejų - pakliuvo į laidotuves
Buvo sekmadienis, šiek tiek po vidurdienio, kai į E. Miliukienės ir S. Vėgėlytės namų kiemą automobilį įsuko jų sūnėnas Alvydas Vėgėlė. Jonavos rajone gyvenantis vyriškis tądien su šeima atvyko pasveikinti vieną iš tetų - Stanislavą jos 85-erių metų jubiliejaus proga. Tiesa, Alvydas šiuose namuose nebuvo retas svečias - tetas aplankydavo gana dažnai, o ypač - vasarą. Tačiau šįsyk, atrodo, jo niekas nelaukė... Sustabdęs automobilį sodybos kieme, A. Vėgėlė pakraupo, netoli trobos durų išvydęs iš sniego kyšančias kojas... Tai buvo Emilija. Netrukus jam teko išgyventi ir antrą smūgį - kiek tolėliau, galukiemyje, pusnyje gulėjo ir Stanislava. Apsnigti moterų kūnai bylojo, jog mirtis jas užklupo ne tądien, o galbūt šeštadienį, gal dar anksčiau...
Visa kaltė - bildukams...
Paslaptinga senučių mirtis kėlė ne tik siaubą - mat po truputį pradėjo aiškėti daug keistų dalykų. Abi moterys rastos šiltai apsirengusios, tarsi kažkur susiruošusios, tačiau buvę labai išgąsdintos ir bėgę šauktis pagalbos. Tai bylojo kieme rastas pamestas vienos jų veltinis, kitos - kaliošas. Keista, bet trobos langų užuolaidos buvo užtrauktos, durys užrakintos, o raktas - tolėliau nuo gyvenamosios trobos nubėgusios tetos kišenėje... Paprastai seserys užuolaidas užtraukdavo vakare, vadinasi, mirtis jas galėjo užklupti naktį... Vienos tetos drabužių kišenėje buvo rasta tūkstantis litų. Dar daugiau klausimų kilo tada, kai įvykio vietą apžiūrėję kriminalistai iš sniego ištraukė dešimties litų banknotą. Pradėjus žarstyti pusnis, pavyko surinkti dar beveik tūkstantį litų. Už vieno sodybos pastato pareigūnai aptiko tuščią piniginę... Kieme mėtėsi keletas kauptukų - gal būtent šiais paprastais įrankiais moterys bandė apsiginti nuo sunkiai nuspėjamo priešo... Nepaisant to, ne vienas aplinkinis, sužinojęs apie netikėtą seserų mirtį, iškart prisiminė jas ilgai kamavusius bildukus ir suskubo pastariesiems suversti visą kaltę... Tačiau tokiais "stebuklais" tikėti linkę ne visi...
Ramybė baigėsi prieš kelerius metus
Kad moterų namuose jau senokai šeimininkavo taip vadinami bildukai - patvirtino ir kaimynystėje gyvenanti senolė Janina Junevičienė. Ji dažnokai aplankydavo seseris, todėl puikiai žinojo, kas dedasi jų namuose. Kažkada seserų kaimynystėje, prie pat Žirnajos upelio, gyveno toks Romas Vėževičius. Po jo mirties žmona su dviem paauglėm dukrom išsikraustė gyventi į Kelmės rajoną. Matyt, gimtinės trauka buvo stipri, nes čia moteris su dukromis vis apsilankydavo. Viena jų - Rita M. (pagarsėjusi būrėja) buvo gana dažna viešnia. Ji neaplenkdavo ir senučių sodybos - pas jas užeidavo pasikalbėti, pabendrauti. Jau tada sklido gandai, jog Ritos dukra per spiritizmo seansą prisikvietė dvasių ir niekaip negali jų atsikratyti. Esą mergaitę jos nusekė net į Šiaulius, kur ji studijavo, ir kartu su ja apsigyveno bendrabutyje. Apie tai net buvo sukurta speciali televizijos laida...
Maždaug prieš ketverius-penkerius metus netikėtai ramybę prarado ir Stanislava su Emilija. Moterys ėmė guostis, jog jų namuose dedasi keisti dalykai - vis dažniau pasigirsta šiurpą keliantis bildesys, šiurenimas. Emilija skundėsi, jog, vos atsigulus miegoti, kažkas staiga ima traukti nuo jos antklodę, čiupinėja plaukus, o krūtinę užgula kažkoks sunkumas. Moteris išsigandusi šaukdavo, negailėdama keiksmažodžių vydavo nuo savęs nematomas būtybes, į darbą paleisdavo lazdą. Stasė taip pat negalėdavo ramiai miegoti - kažkas staiga imdavo kiloti sofos, ant kurios ji gulėdavo, dangtį, tarsi ją bandydavo numesti žemėn, traukdavo nuo jos antklodę. Tačiau Stasė buvo pakantesnė, ne taip piktai bandė kovoti su nematomomis jėgomis, todėl greičiausiai ir buvo mažiau "kabinama". Dar daugiau baimės moterims įvarydavo netikėtai pradėję dingti skalbiniai. Ilgai ieškojusios pradingusio megztinio ar palaidinės, po kurio laiko senutės juos aptikdavo ant aukšto - stipriai susukti jie gulėdavo numesti kur nors palėpėje... Moterys dievagojosi, jog pačios savo rūbų ten tikrai nebuvo užkėlusios... Pagaliau neapsikentusios seserys iš naujosios trobos, kurioje tuo metu gyveno, persikraustė į kieme stovėjusį kitą namelį. Tačiau ir kitoje trobelėje nebuvo ramu, ypač Emilijai. Sofos dangtis ir toliau kilnojosi, bildesiai nesiliovė, todėl moterys nusprendė miegoti užpečkyje pastatytoje lovoje. Šios bildukai kažkodėl neliesdavo. Taigi seserys miegodavo pasikeisdamos - pusę nakties viena, likusią - kita... Tačiau nuolatinė įtampa ir baimė neleido ramiai gyventi.
Bildukus "padovanojo" buvusi kaimynė?
Senutės aplinkiniams guodėsi, supratusios, jog jų gyvenimą aukštyn kojom apvertusius bildukus galėjusi atvežti buvusi kaimynė Rita... J. Junevičienė iš seserų lūpų išgirdo tokią istoriją... Esą sykį Rita su vyru bei dukra atvažiavo į savo gimtinę. Moterys nusileido prie šaltinio atsinešti vandens, o paskui nuėjo aplankyti tolėliau gyvenusios pusseserės. Ritos sutuoktinis liko automobilyje, kurį jis buvo pastatęs visai netoli senučių sodybos. Seserys kvietė vyriškį į vidų, tačiau šis nuo mašinos niekur nesitraukė, tarsi saugodamas itin brangų turtą. Galiausiai, jau pradėjus temti, prie automobilio sugrįžo ir Rita su dukra. Senutės sakė mačiusi, kaip ši, atidariusi mašinos duris, rankomis iš jos tarsi kažką traukė ir stūmė seserų sodybos link. Paskui, taip ir neaplankiusi buvusių kaimynių (o juk anksčiau jų sodybos niekad neaplenkdavo), sėdo į automobilį ir išvažiavo. Seserys J. Junevičienei tąsyk tikino, jog būtent po šio keisto Ritos apsilankymo praradusios ramybę. Esą galėjo būti taip, jog Rita, norėdama atsikratyti bildukais, juos tiesiog atvežė senutėms... Supratusios, jog tapo nematomų ir neapčiuopiamų būtybių įkaitais, senutės rašė laiškus Ritai, prašydamos pasiimti savo bildukus atgal. Tačiau buvusi kaimynė šiame krašte daugiau nepasirodė...
Piktos išdaigos - net prieš Kalėdas
J. Junevičienė gerai prisimena pernykščias Kalėdas. Esą švenčių išvakarėse jos vyras papjovė kiaulę, tad moteris nusprendė aplankyti seseris ir nunešti joms skerstuvių. Į kibirus prikrovusi šviežios mėsos, dešrelių, šaltienos bei kitokių gardėsių, Janina netrukus jau sėdėjo šiltai prikūrentoje naujoje senučių troboje (jos čia būdavo tiktai dieną - naktį praleisdavo senojoje trobelėje). Tačiau seserims šventės nebuvo mielos - Emilija įtūžusi keikė bildukus... Esą prieš Kalėdas buvo pakabinusi švarią krosnies užuolaidėlę, o ryte rado ją bjauriai išpurvintą. Iškart tapo aišku, jog tai bildukų darbas... Tačiau senutės džiaugėsi bent tuo, kad bildukai neliesdavo maisto...
Praėjusį pavasarį Emilija grįžo iš ligoninės. Nusirengė, maišan tvarkingai sudėjo savo išeiginius drabužius ir užrišusi paliko. Po kurio laiko nusprendė apsivilkti megztinį. Didžiulei nuostabai - maišą rado atrištą. Jame megztinio nebuvo... teko lipti ant aukšto - ten moteris rado kietai į gniužulą susuktą savo rūbą...
Ramybę grąžino kunigas
Gerokai iškankintos neramaus gyvenimo, seserys kreipėsi į brolius Azanovus, o prieš keletą mėnesių pasikvietė Pašilės kleboną. Seimo nario Petro Gražulio brolis kunigas Jonas Gražulis bildukų užkariautuose namuose lankėsi net du kartus. Atrodo, jog jam pavyko išvaryti neprašytus svečius. Po kunigo apsilankymo senutės kaimynėms guodėsi, jog šnaresiai ir bildesiai nurimo, keistos išdaigos baigėsi. J. Junevičienė tvirtino, jog senutės buvo blaivaus proto, todėl tikrai negalėjo išsigalvoti nebūtų dalykų. Tačiau moteris sako vis dėlto negalinti patikėti, jog senutes į kapus nuvarė bildukai. Esą, jeigu jie dar būtų užsilikę tuose namuose, su jais šeimininkės jau buvo susigyvenusios ir nuo jų tikrai nebūtų bėgusios iš namų...
Bildukam nei pinigų, nei maisto nereikėjo...
Kad seseris galėjo mirtinai išgąsdinti ne dvasios, o gyvi, tik nedori žmonės, mano daugelis iš jų ir senučių sūnėnas A. Vėgėlė. Jį neramina daug keistų dalykų. Visų pirma - taip ir lieka neaišku - kur dingo naujosios trobos viduje stovėjusio stalo stalčius su visais jame laikytais seserų pinigais bei kai kuriais dokumentais?.. A. Vėgėlė tikino nesikišęs į tetų piniginius reikalus ir net nežinojęs, kiek santaupų jos turi (paslaptį apie laidotuvėms skirtus, žemėje užkastus pinigus seserys buvo patikėjusios savo broliui - Alvydo tėvui, ir jų niekas nepalietė), tačiau ne viena kaimo moterėlė tikino žinojusi, jog Emilija su Stanislava didžiąją santaupų dalį laikė būtent minėto stalčiaus apačioje įrengtoje slėptuvėje. Girdėdamos, jog vienišus ir bejėgius kaimo senukus plėšia nusikaltėliai, stalčiaus viršuje seserys laikydavo mažesnes sumas, kad plėšikai, pamatę pinigus , juos čiuptų ir šeimininkes paliktų ramybėje. Be to, prie savęs jos visuomet turėdavo pinigų, kad užpuolikams galėtų greitai juos atiduoti ir nebūtų kankinamos... Tiesa, namai rasti tvarkingi, daiktai neišmėtyti, neišvartyti, tačiau tai dar nereiškia, jog nėra kriminalo... Ir kaip paaiškinti tai, jog seserų namuose niekam nepavyko aptikti nė kruopelės maisto, tų produktų, kuriuos kaimynystėje gyvenanti Jadvyga Adomavičienė Stanislavos prašymu buvo specialiai nupirkusi jos gimtadienio šventei. Juk bildukai maisto neliesdavo... Šiuos pirkinius kaimynė atnešė ketvirtadienį, o sekmadienį seserys rastos negyvos... Nors iš pradžių buvo pasklidę gandai, jog kažkas nunuodijo senučių šunį, šį faktą A. Vėgėlė paneigė. Viena kaimo moteris prisiminė naktį iš ketvirtadienio į penktadienį girdėjusi labai garsiai skalijusį Stanislavos bei Emilijos šunį. Atrodė, jog jis aploja neprašytus svečius... Įdomumo dėlei belieka priminti, jog maždaug prieš mėnesį keletas jaunuolių iš Pabaisko įsibrovė į tame pačiam Savidonių kaime gyvenančios vienišos močiutės namus - ją siaubingai sumušė, surišo, pagrobė pinigus ir pasišalino, prieš tai pagrasinę tylėti, niekam nesiskųsti. Išsilaisvinusi rankas ir kojas, nelaimėlė vis dėlto nušliaužė pas kaimynus... Netrukus jaunieji nusikaltėliai buvo sulaikyti...
