Dažnas mūsų pilietis turi ne po vieną skirtingų bankų kortelę. Tokių atsiskaitymų patogumas - akivaizdus: nereikia nešiotis grynųjų pinigų, o savo sąskaitas ar už pirkinius galima lengvai apmokėti bet kurioje pasaulio šalyje. Tačiau turint kelias atsiskaitymų korteles būtina atsiminti ir jų PIN kodus. Pasirodo, kai kurie piliečiai PIN kodus užsirašinėja ant tų pačių kortelių. Todėl įvairiausio plauko sukčiams, nugvelbusiems ar suradusiems žioplių pamestas korteles, telieka jas operatyviai ištuštinti artimiausiame bankomate. Gerai nors tiek, jog Lietuvoje nustatyti nedideli pinigų išgryninimo bankomate dienos limitai, tad, bankininkų nuomone, rimti sukčiai dėl tokių sumų nesivargina.
Kaip rašo dienraštis "Respublika", mūsų kaimynai iš Latvijos nesibodi pasiglemžti ir"smulkias" pinigų sumas. Aktyviai darbuojantis, per pusdienį iš svetimų sąskaitų galima pasisavinti net keliolika tūkstančių litų. Tai įrodė Vilniuje neseniai sulaikytas padirbtomis mokėjimo kortelėmis apsiginklavęs rusakalbis Latvijos pilietis, kuris sėkmingai tuštino Jungtinių Amerikos Valstijų bankų sąskaitas. Mokėjimo kortelių administravimu užsiimančios UAB "First Data Lietuva" specialistas pastebėjo, kad per kelias valandas dingo pinigai iš keliasdešimties įvairių JAV bankų sąskaitų. Nors buvo nuimamos nedidelės - 100 - 200 litų sumos, atrodė neįtikėtina, jog Vilniuje vienu metu tiek žmonių, turinčių sąskaitų JAV bankuose, imtų pinigus iš tų pačių bankomatų. Pinigai buvo šluojami tik iš sostinės Šeškinės rajone esančių bankomatų. Tuo pasidomėti buvo pavesta policijos patruliams ir Vilniaus Vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnams. Jiems talkinantis "First Data Lietuva" darbuotojas pasiūlė palaukti, kol vagišius pamėgins dar kartą pasinaudoti bankomatu.
Kai aferistas eilinį kartą pabandė "palengvinti" vieno vilniečio sąskaitą JAV banke, "First Data Lietuva" darbuotojas apie tai informavo pareigūnus ir pats išlėkė gaudyti įtariamojo. 23 metų Latvijos pilietis buvo sulaikytas taip netikėtai, kad apie bandymą pasprukti nespėjo net pagalvoti. Sulaikytojo kišenėse aptiktos 28 padirbtos banko mokėjimo kortelės. Neginčijamais įrodymais tapo ir pas latviškai silpnai tekalbantį rusakalbį surasti bankomatų čekiai: per pusdienį svečias bankomatais buvo pasinaudojęs net 96 kartus! Nelengvo ir įtempto darbo rezultatas - 15 340 litų - buvo sukrauti sulaikytojo kuprinėje. Latvijos pilietis dvi paras praleido areštinėje, vėliau teismas jį leido suimti dviem mėnesiams. Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl disponavimo netikrais mokėjimo instrumentais, skirtais atsiskaityti ne grynaisiais pinigais. Už tai anksčiau neteistam užsieniečiui gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
"Respublika" teigia, jog tyrimo metu nustatyta, kad įtariamasis JAV bankų sąskaitas "melžė" tik vieną dieną. Jis naudojosi penkių bankomatų paslaugomis. Nors ir neatmetama galimybė, jog atvykėlis iš Latvijos veikė ne vienas, tačiau, nepranešama ar nustatyti ir sulaikyti jo bendrininkai. Atliekant ikiteisminį tyrimą Vilniaus teisėsaugininkams talkina kolegos iš Latvijos. Kaip sukčiui pavyko įsiskverbti į JAV bankų sąskaitas - nekomentuojama. Pareigūnai tik užsiminė, jog visa reikalinga informacija buvo sukaupta įtariamojo turėtų kortelių "magnetinėje juostelėje ir kitur". Bankams, kurių bankomatais naudojosi aferistas, jau pranešta apie patuštintas sąskaitas . Jų atstovai mėgina susisiekti su JAV bankais, kurie turėtų surasti ir informuoti pinigų netekusius klientus. Nukentėjusiųjų yra kelios dešimtys, tačiau kol kas nė vienas iš jų atitinkamo pareiškimo teisėsaugininkams neparašė. Nors tam, kad užbaigus ikiteisminį tyrimą baudžiamoji byla pasiektų teismą, užtenka paties nusikaltimo fakto, o nukentėjusiųjų pareiškimai turėtų įtakos nustatant aferistus gresiančios bausmės dydį.
"Respublika" primena, jog kiek daugiau nei prieš metus Vilniaus policija jau buvo sulaikiusi grupę latvių, kurie padirbtomis kortelėmis atsiskaitinėdavo už parduotuvėse įsigytas prekes. Pasak pareigūnų, dabar sulaikytas įtariamasis savo kortelėmis nusipirkti nieko negalėjo - pardavėjos būtų bemat pastebėjusios klastotes. Tačiau bankomatams jos tiko kuo puikiausiai.
Anot "Respublikos", bankininkystės specialistai teigia, jog pasisavinti pinigus per bankomatus nusikaltėliai gali tik žinodami kortelės PIN kodą ar turėdami geros kokybės kortelės dublikatą, tačiau nesiginčija, jog talentingi aferistai sėkmingai galėtų nuskriausti ir bet kurio Lietuvos banko klientą. Kol kas patikimiausiomis laikomos lustinės kortelės su mikroprocesoriais. Jų padirbinėjimo atvejai šalyje dar neužregistruoti. Tačiau tuo pernelyg džiaugtis nereikėtų, nes, tobulėjant technologijoms, savo kvalifikaciją kelia ir sukčiai, tad kiekviena naujovė anksčiau ar vėliau gali būti iššifruota ir panaudota piktam.
