Remiu nevyriausybinių organizacijų peticiją
Tvirtai ir neabejodama remiu nevyriausybinių organizacijų akciją-peticiją, kuria 23 Lietuvos nevyriausybinės organizacijos ragina Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Seimą užtikrinti, kad naujajame finansiniame laikotarpyje 2007-2013 metais Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos mūsų valstybėje būtų skirstomos skaidriai ir ne mažiau nei 10 proc. jų būtų skirta švietimui, mokslo plėtrai ir žinių visuomenei kurti.
Prieš tapdama Europos Parlamento nare dirbau Lietuvos teisės universiteto Valstybinio valdymo fakulteto dekane, šio universiteto dėstytoja, prieš tai – Europos Sąjungos politikos ir valdymo instituto direktore. Lietuvos mokslo panorama, desperatiški bandymai gauti daugiau lėšų moksliniams tyrimams, apskritai universitetų finansavimui, išjudinti žinių ekonomikos idėją buvo ir yra kaip ant delno. Kaip, beje, ir valdžios abejingumas, apskritai nesuvokimas, kas yra ta žiniomis grindžiama visuomenė ir su kuo ji valgoma. Manau, daugelis valdžios žmonių įsivaizduoja, kad tai viso labo kokia nors kompiuterizacija: nupirkime kiekvienam po kompiuterį, išmokykime jais naudotis ir turėsime žinių visuomenę. Deja, taip nėra. Lietuvos mokslui, universitetams tenka atlaikyti milžinišką konkurencinį spaudimą, konkuruoti ne tik Europos, bet viso pasaulio mokslo erdvėje. Sienos atviros, Lietuvos mokslininkai gali išvykti dirbti ten, kur moksliniams tyrimams skiriamas daug didesnis dėmesys. Lietuvos jaunimas taip pat gali rinktis bet kurį pasaulio universitetą pagal savo norus ir tėvų kišenę. Taigi tęsdami šiandieninę politiką rizikuojame likti be universitetų, nes be valstybės paramos, tegul ir iš ES biudžeto jie tiesiog uždus.
Lietuva turi peržiūrėti savo prioritetus 2007-2013 metams
Esu įsitikinusi, kad Lietuva turi peržiūrėti savo 2007-2013 m. prioritetus, ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymas, žemės ūkis ar Kaliningrado srities plėtra, kad ir kokie svarbūs jie būtų, negali užgožti daug svarbesnių dalykų, t.y. investicijų į mokslo plėtrą, mokslinius tyrimus, švietimą, žinių visuomenę, nes būtent jie nulems Lietuvos ateities plėtros galimybes ir mūsų valstybės konkurencingumą. Čia dar pridėčiau paramą smulkiam ir vidutiniam verslui, jų tarpusavio ryšio su universitetais stiprinimą, nes būtent smulkios ir vidutinės įmonės šiuo metu sudaro per 90 proc. visų ES verslo įmonių, yra ES ūkio pagrindas.
Regionai gali patys skirstyti bent penktadalį ES struktūrinių fondų lėšų
Negaliu nepaminėti ir dar vieno svarbaus momento: bent 20 proc. ES struktūrinių fondų lėšų naujajame finansiniame laikotarpyje reikėtų atiduoti skirstyti patiems Lietuvos regionams. Regionai turi pakankamai administracinių gebėjimų ir per Regionų plėtros tarybas patys galėtų nuspręsti, kurie to regiono projektai būtų finansuojami 2007 metais, kurie – 2008 ir taip toliau. Antraip skirtumai tarp Vilniaus ir kitų Lietuvos regionų ne mažės, o tik didės, tai vyksta ir dabar, naudojant 2004-2006 m. laikotarpiui suderėtas ES struktūrinių fondų lėšas. Tuo metu net artimiausi mūsų kaimynai - Lenkija, Latvija ir kitos naujosios ES valstybės narės, elgiasi kitaip, regionams ten sugebėta skirti ir daugiau dėmesio, ir lėšų.
Piliečių, jų grupių dalyvavimas skirstant ES struktūrinių fondų lėšas yra svarbus
Vyriausybės socialinių ir ekonominių partnerių, t.y. savivaldybių, apskričių, verslo, universitetų, ūkininkų asociacijų, kitų asocijuotų struktūrų dalyvavimas formuluojant naujojo finansinio laikotarpio 2007-2013 m. Lietuvos plėtros prioritetus, numatant iš ES struktūrinių fondų finansuotinas veiklas negali būti tik formalus, popierinis. Visuomenė, jos grupės, asociacijos turi būti veiksmingai įtrauktos į šį darbą. Europos Sąjunga ieško būdų, kaip įtraukti piliečius ne tik į sprendimų priėmimo, bet ir išankstinių konsultacijų procesą, ir Lietuva čia negali būti atsilikėlė.
Vyriausybė ir Seimas turėtų sveikinti šią pilietinę iniciatyvą, nes tik piliečių dalyvavimas sprendimų priėmime šiandienos visuomenėje gali suteikti galimybę pasiekti, kad piliečiai pasitikėtų valdžia, t.y. Vyriausybe, Seimu, politinėmis partijomis, o to Lietuvai šiandien ypač reikia.
„Omni.lt“ redakcija publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.
