Nors sakoma, kad iš pelenų atgimsta tik Feniksas, tą patį galima pasakyti ir apie vieną seniausių ir įžūliausių Vilniaus mafijos grupuočių - vadinamąją "Zeliono" gaują. Ši banditų grupuotė pavadinimą gavo dar dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Tuometis jos lyderis Anatolijus Tomilinas turėjo "Zeliono" ("Zelionyj") pravardę. Nors A. Tomilino jau seniai nebėr tarp gyvųjų ir gaujai dabar vadovauja jau trečias lyderis, pavadinimas išliko. Kaip išliko ir grupuotės veiklos specifika - paprastai į viešumą ji išlenda, kai prasideda vidiniai nesutarimai. O kai mafiozai pradeda aiškintis tarpusavio santykius, teisėsaugos pareigūnams kur kas lengviau juos pasodinti už grotų. Nors operatyvinėse pažymose ši grupuotė ir vadinama "Zeliono", tačiau tiksliau ją reikėtų vadinti "šakalų" gauja, nes joje, kilus nesutarimų dėl pinigų ar "garbės", mafiozai vieni su kitais pradeda elgtis taip, kaip šakalai ar hienos, pešdamiesi dėl dvėselienos likučių. Baisiausia, kad, kaip teigia patys grupuotės nariai, "Zeliono" gauja vienija net apie 300 smogikų.
Kaip rašo žurnalas "Ekstra", šiuo metu į teisėtvarkos rankas yra patekusi trečioji "zelionų" karta. Gaujos vadeivai Rolandui Čibirui ir jo artimiausiems parankiniams - Algirdui Nomgaudui, Aleksandrui Lapšinovui, pravarde "Lapša", Jonui Abaravičiui - inkriminuojami kaltinimai dėl gaujos organizavimo, turto prievartavimo, plėšimo, pelnymosi iš prostitucijos ir prostitucijos organizavimo bei banko kortelių vagysčių ir realizavimo.
Sunkiausi nusikaltimai - turto prievartavimas ir plėšimai - padaryti gaujos viduje. Ir nusikaltėliai, ir jų aukos - tos pačios grupuotės nariai. Bene mįslingiausia asmenybė - gaujos lyderis R. Čibiras. Nors teisėsaugos pareigūnams jis gerai pažįstamas daugiau nei 10 metų, iki šiol nė karto nėra pavykę jo pasodinti už grotų. R. Čibiras vis išsisukdavo nuo bausmės. Ir šį kartą visus pateiktus įtarimus R. Čibiras kategoriškai neigia - jis ne tik nesąs "zelionų" vadeiva, net nėra nieko girdėjęs apie tokius.
R. Čibiras seka kitų mafijos gaujų vadeivų pėdomis - aktyviai domisi sportu. Ne mažiau spalvinga ir R. Čibiro "dešiniosios rankos" - A. Nomgaudo asmenybė. Kelis kartus už įvairius nusikaltimus teistas A. Nomgaudas labiausiai išgarsėjo dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kai kartu su keliais parankiniais apvogė garsaus kovotojo už Lietuvos nepriklausomybę Petro Cidziko butą. Tuomet iš buto išnešta daug vertingų ir deficitinių daiktų. Netrukus policijai šį nusikaltimą pavyko atskleisti, ir A. Nomgaudas iškeliavo už grotų.
Vienas pagrindinių nukentėjusiųjų ir liudytojų prieš "zelionų" vadeivas yra glaudžiai su jais susijęs P. Kasperovičius, pravarde "Kasparas". Jei tikėtume surinkta operatyvine medžiaga, pats nukentėjusysis turėtų būti teisiamas už išžaginimą... Ši istorija prasidėjo 2002 metais. Tada į A. Nomgaudą kreipėsi jo pažįstamas, vardu Žilvinas. Šis pasiskundė, kad P. Kasperovičius išžagino jo giminaitę Mariną. Žilvinas prašė "Zeliono" gaujos vadeivų "Kasparą" nubausti.
R. Čibiras ir A. Nomgaudas sutiko. Iš pradžių "Kasparui" pasipylė telefono skambučiai ir iš jo pareikalauta 15 000 litų už Marinos išžaginimą. Tačiau "Kasparas" irgi pasirodė ne iš kelmo spirtas. Jis kategoriškai neigė žaginęs merginą. Be to, pasak vieno "zelionų" narių, netikėtai "Kasparas" sulaukė pagalbos ir iš vienos įkalinimo įstaigos. Ten sėdintis "autoritetas", vardu Janekas, paskambino A. Nomgaudui ir prigrasino neliesti "Kasparo", nes šis esąs "geras vyras" ir materialiai remiąs "zonoje" sėdinčius nuteistuosius.
Tačiau šie perspėjimai gaujos vadeivų nesustabdė: negavę pinigų, jie pasiuntė smogikus, kad sumuštų "Kasparą". Per apklausas Marina ir toliau atkakliai teigė, kad "Kasparas" ją išžagino, tačiau dėl šio įvykio policija jokio oficialaus pareiškimo nėra gavusi.
Dar mįslingiau klostėsi santykių aiškinimasis su kitu gaujos nariu, dabar jau ir nukentėjusiu liudytoju, Vadimu Česnulevičiumi. Nesutarimai tarp šio ilgamečio gaujos nario ir "zelionų" vadeivų prasidėjo 2003 metais, kai V. Česnulevičius pardavė savo dviejų kambarių butą. Sužinoję apie šį sandorį, R. Čibiras ir A. Nomgaudas nusprendė, jog tuomet V. Česnuleviečius gerai uždirbo, todėl privalo sumokėti į gaujos kasą - "obščiaką" 9 000 litų. Tačiau tai nebuvo vienintelis nesutarimas tarp V. Česnulevičiaus ir gaujos vadeivų.
Tais pačiais metais V. Česnulevičius ir dar du "zelionų" nariai - A. Nomgaudas bei A. Daraškevičius - Šalčininkuose įvykdė stambų plėšimą. Pareigūnams greitai pavyko sulaikyti vieną įtariamųjų - A. Daraškevičių. Gaujos vadeivos nusprendė, jog dėl sulaikymo kaltas V. Česnulevičius. Maža to, nukentėjusysis pasirodė esąs paties grupuotės lyderio R. Čibiro pažįstamas.
Vadeiva parankiniams už tokį įžūlumą liepė į "obščiaką" sumokėti po kelis šimtus dolerių. Sutiko tik A. Nomgaudas ir A. Daraškevičius. V. Česnulevičius mokėti atsisakė. Tarp V. Česnulevičiaus ir R. Čibiro kilo konfliktas. R. Čibiras smogė V. Česnulevičiui ir grasino išdursiąs akį. Tolesni įvykiai pradėjo rutuliotis kaip tikrame detektyve apie mafiją. R. Čibiro apetitas vis augo. Jis liepė grąžinti nukentėjusiajam visus pagrobtus pinigus ir dar papildomai į "obščiaką" sumokėti 5 000 JAV dolerių. Esą šie pinigai skirti saviems policijos pareigūnams, kurie gali numarinti bylos tyrimą. Tačiau neturkus V. Česnulevičius taip pat buvo sulaikytas kaip įtariamasis šioje baudžiamojoje plėšimo byloje.
Vis dėlto V. Česnulevičius dalį reikalaujamos sumos - 1 500 dolerių gaujos vadeivai atidavė. Netrukus grupuotė iš V. Česnulevičiaus žmonos išlupo dar 2 000 litų. Moteriai buvo pasakyta, esą šie pinigai reikalingi kaip išpirka už tai, kad su jos vyru nebūtų susidorota tardymo izoliatoriuje. Kuo toliau, tuo labiau "zelionų" vadeivų apetitas didėjo, ir iš V. Česnulevičiaus buvo pareikalauta dar 9 000 litų. Šiam mokėti atsisakius, gauja nusprendė keršyti.
A. Nomgaudas vienam grupuotės smogikų - Igoriui Vinogradovui liepė padegti V. Česnulevičiaus automobilį "Mercedes-Benz 260". 2003 metų liepos 10 dieną I. Vinogradovas ant V. Česnulevičiaus automobilio užpylė 5 litrus benzino ir jį padegė. Automobilis supleškėjo nepataisomai.
Gauja buvo išplėtojusi ir prostitucijos tinklą. "Zelionams" priklausė keli butai su juose gyvenančiomis prostitutėmis. Apie teikiamas paslaugas informuodavo dienraščiuose spausdinami skelbimai. Gautas pelnas būdavo griežtai kontroliuojamas ir paskirstomas.
Kitais metais šiam gaujos branduoliui turėtų būti paskelbtas nuosprendis. Greičiausiai dalis grupuotės vadeivų atsidurs už grotų, tad vėl dalis "zelionų" vadovų "pareigybių" liks vakuojančios.
Negi ir šį kartą šiai grupuotei pavyks atgyti, kaip buvo po A. Tomilino nužudymo ir O. Lysenkos dingimo? Tiesa, kuo toliau, tuo labiau gauja "išsigimsta" ir po truputį naikinama. Jos daromi nusikaltimai jau nebėra rezonansiniai ar ypač įžūlūs. Vis dažniau konfliktai ir nusikaltimai vyksta pačioje gaujoje, tačiau, tikint jos nario parodymais, kad "zelionams" priklauso apie 300 asmenų, laidoti ją dar anksti.
