Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Į Kauno "Caritas" valgyklą atėjęs kasdieninio sriubos davinio, 75 metų Antanas Petraitis vienintelis iš savo bendro likimo brolių, tą dieną apsilankiusių šioje valgykloje, prisipažino sergąs niežais. Vyriškis neslėpė, jog pirmuosius ligos simptomus pastebėjo maždaug prieš mėnesį. Iš pradžių ėmė niežėti kojas, ypač tarpupirščius, vėliau pradėjo kamuoti skausmas. "Skauda ir nežmoniškai niežti", - guodėsi dar gana tvarkingai apsirengęs senolis. Jis puikiai suvokė savo beviltišką padėtį. A. Petraitis tikino, jog jo likimo žmonėms labai sunku išvengti šios klastingos ligos. Visų pirma todėl, kad kasdien tenka vaikščioti į valgyklą, kur kas antras lankytojas užsikrėtęs niežais. Be to, per metus jis gerai išsiprausia tik kelis kartus - dažniausiai pavasarį ar vasarą. Dabar per dienas kojos šlapios, sušutusios, nėra kur išsidžiovinti sudrėkusių kojinių ir batų. Kodėl? Ogi todėl, jog šis garbaus amžiaus sulaukęs vyras jau seniai nebeturi savos pastogės, todėl glaudžiasi ten, kur papuola. Prieš daugelį metų Antanas išsiskyrė su žmona ir nuo to laiko tapo benamis. Esą buvusi sutuoktinė leido suprasti, kad jos bute jam vietos neatsiras. Vyriškis prisipažino tik savo gero pažįstamo, gyvenančio Petrašiūnuose, dėka šaltuoju metų laiku gali nakvoti daugiabučio laiptinėje, o retkarčiais - ir pastarojo bute. Tačiau laiptinėje nesaugu - bet kurią akimirką žmogus gali būti apspardytas, apspjaudytas, aplietas pamazgomis... Paklaustas, kodėl iki šiol nesikreipė į medicinos įstaigą, Antanas numoja ranka. Esą ko ten eiti, jei neturi pinigų. Tiesa, kiek vėliau vyras ima tvirtinti buvęs pas pažįstamą gydytoją. Pastarasis išrašė vaistų, nurodė, kaip reikia gydytis. Ieškodamas medikamentų A. Petraitis apsilankė ne vienoje vaistinėje. Vienur nurodyti vaistai kainavę 7, kitur - jau 14 litų, tačiau Antanui, per mėnesį gaunančiam skurdžią 150 litų pensiją, reikalingam tepalui pinigų neužteko...
- Ką reikės daryti toliau - neišmanau, - ašarų sudrėkintomis akimis guodėsi Antanas. - Kol kas kenčiu, bet skausmas vis stiprėja...
Praustis nenori
Pašnekovas suvokia, jog norint išvengti susidūrimo su klastinga šios ligos sukėlėja - erkute, labai svarbu laikytis švaros. Antanas guodėsi, jog net pažįstamas vyriškis nenori jo įsileisti vonią - bijo, kad neužkrėstų niežais... Jis žino, jog prie Kaune, Jovarų gatvėje, įsikūrusios "Caritas" valgyklos veikia dušai, kur galima išsiprausti, tačiau šia paslauga vyriškis naudotis nenori. Jo teigimu, būtent duše, kuris nėra dezinfekuojamas, galima greičiausiai "pasigauti" erkutę. Kaip paaiškino valgyklos darbuotojos, dušai - ne jų kompetencija. Tuo rūpinasi miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyrius. Kiekvienas norintysis gali čia nusiprausti, tačiau reikia pačiam turėti bent rankšluostį. Neturintieji muilo gauna po gabalėlį ūkiško... Viena solidaus amžiaus moteris (ji taip pat lankosi minėtoje valgykloje) pripažino, jog dažnai benamiai neturi ne tik muilo, bet ir rankšluosčio. Todėl jie šluostosi savo purvinais marškiniais arba paskubomis pasirausę labdaringų drabužių (juos atveža "Caritas" darbuotojai) krūvoje susiranda kokį nors skudurą. Šie drabužiai, pašnekovės teigimu, dažniausiai būna labai prastos kokybės ir dėvėti netinkami.
Erkutė žmones kankina jau trečią tūkstantmetį
Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2002 metais parazitine užkrečiamąja odos liga - niežais - sirgo per tūkstantį Kauno apskrities gyventojų. Daugiausia suaugusieji (64,4 procento), iš kurių pusė - 16-30 metų. Visuomenės sveikatos centro specialistai pastebėjo, jog sergamumas niežais Kauno apskrityje šiek tiek mažėja, tačiau šios ligos reikia geriau saugotis.
Medikų teigimu, maža erkutė atakuoja žmones jau daugiau kaip 2 500 metų. Ją dažniausiai sunku aptikti, o erkutės sukeltas odos niežėjimas neretai vertinamas kaip alergija ir nesėkmingai gydomas įvairiausiais vaistais nuo alergijos. Manoma, kad pasaulyje kasmet suserga niežais 300 milijonų žmonių. Erkučių sukelta liga gali susirgti bet kas, nepaisant amžiaus ir higieninių įgūdžių.
Kas padeda užsikrėsti?
Žmonių niežais dažniausiai užsikrečiama nuo sergančio asmens glaudaus sąlyčio metu. Sąlyčio trukmė turėtų būti pakankamai ilga. Esą paspaudus ranką užsikrėsti praktiškai neįmanoma (tiesa, kalbinti benamiai mano kitaip). Niežais galima užsikrėsti ir dėvint sergančiojo drabužius, naudojantis tais pačiais rankšluosčiais, miegant tuose pačiuose pataluose, kur miega sergantysis, bei lytinių santykių metu. Mikroskopinio dydžio (0,4 milimetro) erkutė, kurios praktiškai neįmanoma pamatyti plika akimi, įsirausia į odą, ten deda kiaušinius ir išskiria medžiagas, kurios sukelia alergines reakcijas, pasireiškiančias nepaprastai įkyriu niežėjimu, trikdančias normalų miegą. Iš kiaušinių išsiritusios lervutės keliauja į odos paviršių ir toliau vystosi. Jei erkutė iškasoma iš odos, patalynėje gali likti gyvybinga iki 24 valandų. Žmogaus odoje suaugusi niežų erkė gali išgyventi iki mėnesio, tačiau gali praeiti kelios savaitės ar net mėnuo, kol naujai užsikrėtusį asmenį ims varginti niežėjimas.
Erkė ypač kankina vaikus
Niežų erkutei patinka šiltesnės odos sritys ir vietos, kur rūbai labiau priglunda prie odos - tarpupirščiai, alkūnių ir riešų sritys, sėdmenys, liemuo, sritys apie spenelius ir lyties organus. Vaikus jos ypač "mėgsta" - neretai knibžda visame kūne (įskaitant padus, delnus ir galvą). Dėl nuolatinio niežėjimo ir kasymosi vaikas gali tapti irzlus ir nervingas. Nuolat kasantis gali prasidėti odos bakterinė infekcija, todėl dažnai vaikus gydo nuo bakterinio odos uždegimo, kuris tik iš dalies palengvina ligonio būklę.
Sunkiausia susirgimo forma
"Žvyneliniai" arba "norvegiški" niežai - sunki susirgimo forma. Šios ligos požymiai labiau išreikšti nei sergant paprastaisiais niežais, didžiuliai kūno odos plotai (taip pat rankos ir pėdos) pasidengia šašais ir žvyneliais, po kuriais slepiasi tūkstančiai gyvų erkučių ir jų kiaušinių. Tokius niežus gydyti sudėtinga, nes vaistai, kuriais tepama pažeista odos sritis, neprasiskverbia pro sustorėjusią odą ir niežų erkutės išlieka gyvos. Tokia sunki ligos forma dažniausiai pasireiškia senyvo amžiaus žmonėms arba tiems, kurių nusilpusi imuninė sistema.
Žmogui, kuris niekad nesirgo niežais, pirmieji ligos požymiai atsiranda po 4-6 savaičių. Jei asmuo anksčiau jau yra sirgęs niežais, pakartotinai užsikrėtus ligos požymiai gali atsirasti po kelių dienų. Imunitetas, t. y. atsparumas niežams, neišsivysto.
Daugeliu atvejų niežus nustato gydytojas dermatologas be ypatingų tyrimų. Įtarus šį susirgimą, ant pakenktos odos užlašinamas lašas aliejaus, po to objektyviniu stikleliu nugremžiamas šios srities odos paviršius ir pateikiamas ištirti.
Patarimai, ką reikia ir ko nereikia daryti
Norint kuo greičiau ir nesudėtingu būdu nusikratyti niežų, tereikia vykdyti gydytojo nurodymus ir vartoti jo paskirtus vaistus. Tokiais atvejais gydytis vienu metu privalo kiekvienas šeimos ar kolektyvo (gyvenantys viename kambaryje) narys, nepaisant, ar juos vargina niežėjimas, ar ne. Štai keli patarimai, kurių reikėtų laikytis asmenims, įtariamiems susirgus niežais. Visų pirma reikia kuo greičiau kreiptis į dermatologą ir kuo skubiau pradėti gydymą. Vaistus reikia tepti ant viso kūno - nuo kaklo ir baigiant padais. Jei pasitepę kūną nusiplausite rankas, reikia pakartotinai vaistų užtepti ant rankų. Būtina išskalbti visus drabužius, patalynę, rankšluosčius, kuriuos naudojo ar dėvėjo susirgusysis, nes erkutes vilioja kvapai. Daiktus, kurių negalima skalbti, galima pusvalandžiui palikti karštoje džiovykloje. Sausas rūbų valymas erkutes užmuša. Taip pat galima sudėti apkrėstus daiktus į polietileninį maišą ir porai savaičių palikti negyvenamose patalpose (rūsyje, garaže ir t. t.) - erkutės žus. Kilimų ir baldų vaakuminis valymas taip pat nepakenks. Naminių gyvūnų gydyti nereikia - žmonių niežai jiems nepavojingi. Beje, reikėtų priminti, jog niežėjimas gali varginti dvi ar daugiau savaičių po sėkmingo erkių pašalinimo.
Taip pat norisi priminti, jog negalima gydyti niežų "naminėmis" priemonėmis - negremžti odos ūkišku muilu, skalbimo milteliais ar tepti žibalu - tai būklę tiktai pablogins. Medikai nepataria naudoti stenoidinių preparatų ar kitų tepalų, jeigu jų nepaskyrė gydytojas, bei nevartoti vaistų ilgiau nei buvo paskirta mediko.
Taigi po tokios konsultacijos Antanui, kaip ir kitiems jo kolegoms, susirgusiems niežais, belieka vienintelis kelias - pas gydytoją. Beje, Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus dezinfektologas Jonas Miliūnas, pasakodamas apie šią ligą, prisiminė anekdotą. Esą niežai - labai gera liga - pasikasai ir dar norisi. Aišku, juokas juokais, tačiau niežų erkutes "prisijaukinę" žmogeliai greičiausiai verkia, o ne juokiasi. J. Miliūnas atkreipia kauniečių dėmesį, jog Visuomenės sveikatos centro dezinfektologai atlieka drabužių ir patalpų dezinfekciją...
