Irena ZUBRICKIENĖ
Marijampolės policijos komisariato budėtojus, vėloką vakarą sulaukusius netikėtų svečių, buvo apėmę prieštaringi jausmai: vyrai džiaugėsi, kad du jauni žmonės nebuvo abejingi ir apsaugojo tris nepažįstamas mažametes mergytes nuo galimos nelaimės, o kartu ir liūdėjo, kad nemažėja motinų, savo atžalėles mieliau išmainančių į stiklelį ir apsiseilėjusią kompaniją.
Vienišos - plačioje magistralėje
Nė dvidešimties neturinti porelė, pravėrusi policijos Budėtojų skyriaus duris, atrodė sutrikusi. Vaikinas ir mergina įėjo vedini trimis viena už kitą mažesnėmis mergytėmis (iškart buvo aišku, kad tai negali būti jų vaikai) ir paaiškino, kad jas atsivežė nuo magistralės "Via Baltica", esančios už kelių kilometrų nuo Marijampolės. Buvo jau po darbo valandų. Toje magistralės vietoje nėra gyvenamųjų namų, tad "žąsele" išsirikiavusios keliauninkės jaunuolius sudomino ir nustebino. Nors ir kaip dairėsi suaugusiųjų neabejinga porelė, jų nebuvo matyti. Užkalbintos mergytės neatrodė išsigandusios. Vyriausioji, pasisakiusi savo vardą, švepluodama paaiškino, kad visos sesutės einančios "į darbą pas tėvelį", nes jų mama esą "vėl geria pas Birutą". Pakviestos važiuoti kartu mergaitės neatsisakė. Policijoje paaiškėjo, kad savarankiškai ieškoti pas ūkininką dirbančio tėvelio buvo susiruošusios už kokio kilometro nuo radybų vietos, Uosupio kaime, gyvenančios Laimos Juknelienės (40 m.) dukrelės: penkiametė Aistė, trejų metukų Kamilė ir - tai susirūpinusią porelę sukrėtė labiausiai - vos metukų ir keturių mėnesių (!) Ingutė. Padėkoję neabejingiems jaunuoliams policininkai džiūgavo, kad mažylių kelyje nepasitaikė pikta linkintis žmogus.
Motina susizgribo tik po dviejų dienų
Kol pareigūnai susisiekė su Marijampolės vaikų teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vadove Nijole Popieriene, po darbo valandų buvusia namuose, mažylės policijoje buvo vaišinamos budėtojų turimais maisto produktais. Vyrai stebėjosi, kaip staigiai trijose mažose, bet labai alkanose burnelėse pradingo godžiai valgytas batonas...
Tą patį vakarą sesutės buvo įkurdintos Marijampolės centre esančiuose laikinosios vaikų globos namuose "Šaltinėlis". Čia nelaimėlius globoja vienuolės. Jos iš karto rado bendrą kalbą su netikėtomis viešniomis. Mažylės nesukėlė didesnių problemų darbuotojoms, pripratusioms prie įvairaus amžiaus vaikų, vos ne kasdien atgabentų čia pristigus meilės ir šilumos gimdytojų namuose.
Vienuoles ir policijos budėtojus, besitikėjusius tą patį vakarą sulaukti mažylių pasigedusių tėvų skambučio ir pagalbos šauksmo, nustebino Laimos Juknelienės elgesys. Tiksliau - absoliuti tyla: mažamečių niekas nei tą vakarą, nei naktį, nei ankstyvą rytą, kol policijoje pasikeitė budėtojų pamaina, taip ir nepasigedo! "Šaltinėlio" duris Laima Juknelienė pravėrė tik trečią dieną, įstaigos adresą sužinojusi iš policininkų. Pamačiusi dukreles ir išgirdusi, kad jos gali būti grąžintos motinai tik VTAS darbuotojams leidus, Laima per daug nenusiminė. Ji tik išdidžiai garsiai pasvarstė, kad "Šaltinėlis" - greičiausiai tie patys namai, kuriuose vasarą kelias dienas praleido ir sesyčių vyresnysis brolis Ignas (10 m.), visą vasarą nuolat pabėgdavęs iš motinos ir jos sugyventinio Rolando Peleckio namų.
Namuose - šaltis, alkis ir smurtas
Laimos sūnus Ignas - šią vasarą Marijampolės mieste pagarsėjęs pradinukas, nakvodavęs laiptinėse bei rūsiuose, o dienomis prašinėdavęs pinigų iš praeivių. (Apie jį, jau paviliotą gatvės gyvenimo, prieš kelis mėnesius pasakojome ir "Akistatoje".) Berniukas pradėjo bėgti iš namų, nes, kaip jis teigė, motina dažnai išeidavo gerti, o jam nuolat palikdavo prižiūrėti tris, galima sakyti, visai dar kūdikius. Tuščiuose namuose būdavo nejauku - vaikai neretai neturėdavo ką valgyti. Motinos sugyventinis Rolandas (tikrasis Igno tėvas gyvena kitoje savivaldybėje) - retas svečias namuose, nes kaskart beveik visą savaitę darbuojasi pas ūkininką. Nors jis ne visada matydavo, kaip penkias darbo dienas su vaikais praleisdavo Laima, tačiau savaitgalį sugrįžęs dažniausiai pasigerdavo ir, žmonių kalbų įaudrintas, neretai "paauklėdavo" sugyventinę kumščiais. Paprastai per tokias "pamokas" tiek pat kliūdavo ir Ignui. Todėl ieškoti ramesnio gyvenimo berniukas patraukė į už kelių kilometrų esančią Marijampolę. Benamio dalia vasarą jam patiko - nerūpestinga kasdienybė, naktiniai žygiai, nauji panašaus plauko draugai. O svarbiausia, anot paties Igno, nereikia visą dieną būti pririštam prie sesių. Surastas ir motinai parvežtas valkatėlė netrukus vėl pabėgdavo, nes bėglys namuose būdavo baudžiamas smurtu. Šiuo metu Ignas apsigyvenęs pas močiutę kaime, esančiame prie Marijampolės, ten lanko mokyklą. Po straipsnio spaudoje Igno likimu susirūpino tikrasis jo tėvas, tačiau tas rūpestis buvo tik sukilusių jausmų padiktuotas gyvenimo epizodas.
Tėvų valdžią žadama apriboti
Vasarą "Akistatai" skundusis neapimanti dešimtmečio Igno, kurį esą "iš kelio išvedė vyresnieji draugai" ir kurį "namuose būtų galima išlaikyti tik pririštą", Laima Juknelienė tikino nematanti savo gyvenimo būdo blogybių ir auklėjimo klaidų: išgerianti esą kaip ir visi, o sūnų mušanti "tik už reikalą". Prireikė kelių mėnesių, kad labiau stikleliui nei savo vaikams dėmesinga moteris įrodytų, jog "nebeapima" ir vienerių-penkerių metukų dukrelių... Beveik ketverius metus VTAS darbuotojams žinoma nerūpestinga mamytė, vis laukus, kada ji atsitokės, dabar palikta laisvomis rankomis: Ignas - pas senelę, o trys dukrelės - globos namuose. Čia jos įkurdintos laikinai, bet manoma, kad tas laikinumas tęsis ilgai. Ketinama atskirti motiną nuo vaikų arba laikinai apriboti tėvų valdžią jų mažamečių vaikų atžvilgiu.
- Seniai reikėjo atimti vaikus iš Laimos, - sakė kalbinti Uosupio ir gretimo Skaisčiūnų kaimų gyventojai. - Dar gerai, kad mergytės gyvos. Sugyventinių namas prie pat kelio vingio, o tos mergaitės augo, galima sakyti, tiesiog ant kelio - ne vienas vairuotojas sustojęs ir nuvedęs vaikelius nuo kelio, ne vienas vos išvengęs skaudžios nelaimės.
L. Juknelienė, vasarą Ignui pabėgus iš namų, teisme buvo svarstoma kaip motina, neprižiūrinti savo vaikų. Tuokart teismas apsiribojo įspėjimu. Dabar Laimos laukia didesni nemalonumai.
Letos KAULINIENĖS nuotr.:
- Šios viena kitą auginančios mažylės buvo iškeliavusios ... laimės ieškoti
