Revoliucionieriai pergyvens kapitalistus
Aurelija JARUŠEVIČIŪTĖ ir Vytautas ŽUTAUTAS
Tie, kurie turi pinigų ir ruošiasi kur nors keliauti, būtinai privalo aplankyti Kubą. Vyresniesiems tai bus susitikimas su socializmo epocha, prisiminimas apie jaunystę, o jaunimui - proga sužinoti, kaip gyveno jų tėvai, pamatyti parduotuves, prekiaujančias ne daugiau kaip dešimčia prekių - penkios užima visas pirmajame aukšte esančias lentynas, kitos penkios sukrautos antrajame aukšte. Bet ir tas paprastas prekes gali nusipirkti tik tie, kurie turi kukų - konvertuojamos valiutos. O už kubietiškus pesus gali nusipirkti tik cukraus, romo ir cigarų. Visos kitos prekės - tik už talonus.
Viskas įskaičiuota
Aišku, turistas viso šito gali ir nepamatyti, apie tai net nežinoti. Turistai Kuboje yra laukiami ir prižiūrimi. Jei atskrisite į Varaderą ir gyvensite ten porą savaičių, manysite, kad Kuboje maistas, gėrimai, linksmybės pilasi kaip iš gausybės rago. Visi jūsų rūpesčiai pasibaigia įžengus į viešbutį. Ypač jei nusipirkote kelialapį su dviem magiškais žodžiais "Viskas įskaičiuota". Piniginę jums teks atverti tik norint pamaloninti barmeną, padavėją ar kambarių tvarkytoją. Arbatpinigių jie laukia net išsižioję ir už juos pasirengę atidirbti, kad jums neiškiltų jokių problemų. Neduosit arbatpinigių - problemų irgi neturėsite, bet tada gali tekti prie baro pastovėti eilutėje, o kambarių tvarkytoja nepabarstys jūsų lovos raudonų gėlių žiedais. Sistema "viskas įskaičiuota" panaši ir Kuboje, ir Meksikoje, ir Dominikoje, ir kitose Karibų šalyse. Valgai ir geri, kiek tik širdis trokšta ir skrandis priima. Barai ir restoranai dirba nuo ankstyvo ryto iki vėlumos, o bent jau vienas jūsų viešbutyje - ir per naktį. Gerame penkių žvaigždučių viešbutyje nereikės mokėti ne tik už maistą bei gėrimus, bet ir už dviračius bei motorolerius, burlentes ir jachtas, masažą ir kitas linksmybes. Kuo daugiau žvaigždučių, tuo daugiau paslaugų. Ir jei tik kimši skrandį, deginsiesi prie baseino ar saulėtame paplūdimyje, maudysiesi Atlanto vandenyne, žodžiu, naudosiesi viešbučių teikiamais malonumais, socializmo nepamatysi. Nepamatysi ir tikrosios Kubos. Tos, kuri parodė špygą savo didžiajam kaimynui ir dabar dėl to smarkiai kenčia. Ypač po to, kai nugarą Kubai atsuko ir Sovietų Sąjunga. Iki didžiosios perestroikos Kubą rusai maitino tikrąja ta žodžio prasme, tad vadinamoji Laisvės sala gyveno visai neblogai. Prasidėjus perestroikai rusų dotacijos užtrūko. Baigėsi ir geras gyvenimas.
Ranka ranką plauna
Geras jis liko tik turistams, ypač gyvenantiems Varadere. Varaderas šiek tiek panašus į Kuršių neriją. Tik į jį patenki ne keltu, bet tiltu. Už tilto baigiasi tikroji Kuba ir prasideda "viskas įskaičiuota" viešbučių Kuba. 20 kilometrų smėlėto pliažo. Golfo laukai, burlentės, jachtos, žvejyba. Čia savi autobusai, taksi, nedidelis aerodromas, puikūs medicinos centrai. Vietiniai be reikalo į Varaderą nepateks. Pro kontrolės punktą įvažiuoja ar įeina tie, kurie dirba šiame kurorte. Gauti darbą, susijusį su turistų aptarnavimu, nelengva. Tenka praeiti ir komunistinio saugumo kontrolę, ir duoti nemažus kyšius. Vėliau turistai juos kompensuos. Bet ir arbatpinigiais tenka dalintis. Tie, kurie juos gauna tiesiai iš turistų rankų, dalį atiduoda savo viršininkams, šitie dalį - dar kitiems viršininkams. Visi nori konvertuojamos valiutos, nes tik už ją gali ką nors nusipirkti.
Beje, iš Varadero, kuris yra 142 kilometrai nuo Havanos, turistams kasdien organizuojamos ekskursijos po Kubą. Bet ir dalyvaudamas jose tikrosios Kubos nepamatysi. Maršrutai paruošti dažniausiai po revoliucijos muziejus, susijusius su Fideliu Kastru ir Če Gevara, turistams parodomi socializmo laimėjimai ir vis pasakojama, koks niekšas ir pasaulio imperialistas yra Džordžas Bušas.
Fideliui - tikras rojus
Jungtines Valstijas F. Kastras koneveikė ir mūsų viešnagės Kuboje metu. Kaip tik tuo metu JAV vyko Dž. Bušo inauguracijos iškilmės. Savo kalboje Dž. Bušo valstybės sekretorė Kondoliza Rais sakė, kad demokratija plinta po visą pasaulį, tačiau Baltarusiją, Kubą, Iraną, Mianmarą, Šiaurės Korėją ir Zimbabvę ji pavadino "tironijos bastionais", kuriems Jungtinės Valstijos privalo padėti išsikovoti laisvę. Be to, JAV vyriausybė sukritikavo Europos Sąjungos sprendimą atšaukti sankcijas Kubai. Europos Sąjunga 2003 metų birželį po opozicijos šalininkų areštų buvo sustabdžiusi aukšto rango Kubos politikų vizitus į ES šalis ir pati nesiuntė aukštų politikų į Kubą. Ypač didelį pyktį Havanoje sukėlė ES ambasadų praktika į savo priėmimus nacionalinių švenčių proga pasikviesti Kubos disidentus. Visas šias priemones ES atšaukė, o JAV dėl to labai sunerimo, nes ES sprendimas priimtas Kubai neįvykdžius reikalavimo paleisti kalėjimuose kalinamus opozicionierius "Amerikiečių patirtis rodo, kad konstruktyvus dialogas su F. Kastru yra neįmanomas", - sakė JAV valstybės departamento atstovas Ričardas Baučeris.
F. Kastras tuoj pat sureagavo į tokias kalbas. Pernykštį spalį 78 metų F. Kastras nugriuvo nuo laiptų ir susižeidė kairįjį kelį bei dešiniąją ranką. Iki šiol viešumoje jis pasirodydavo vežimėlyje, o štai koneveikdamas JAV Fidelis, sakydamas daugiau kaip valandą trukusią kalbą, didžiąją laiko dalį stovėjo. Kubos vadovas per televiziją kalbėjo apsirengęs karine uniforma. F. Kastras pabrėžė sausio 20 dieną atidžiai žiūrėjęs per televiziją JAV prezidento inauguracijos antrajai kadencijai ceremoniją, klausęsis Dž. Bušo kalbos ir pamatęs "pamišusio žmogaus veidą". "Kuba yra rojus dvasine šio žodžio prasme. Ir sakau jam (Bušui), kad norime verčiau mirti rojuje nei likti gyvi pragare", - sakė Kubos lyderis, kaltindamas Jungtines Valstijas korupcija ir žmonių kankinimu. Kad Dž. Bušas - pats baisiausias žmogus pasaulyje, mano ir daugelis paprastų kubiečių. Propaganda daro savo.
Fidelis Kastras uždraudė kubiečiams turėti internetą, mobiliuosius telefonus ir palydovinę televiziją. Tuo gali naudotis tik firmos ir turistai. Gudresnieji bando įvairiais būdais apeiti tokius įstatymus - susitaria su firmomis ir naudojasi telefonais, palydovines lėkštes slepia, tačiau dauguma gauna tik oficialią informaciją. O ji tokia, kokią teikia Fidelio propagandininkai. Viena televizijos stotis nuo ryto iki vakaro transliuoja mokomąją marksizmo-leninizmo universiteto programą, kita nuolatos keikia Dž. Bušą ir amerikinį gyvenimą. Transliuojami dokumentiniai filmai, kuriuose rodoma, kaip amerikiečių pinigai virsta raketomis, žudančiomis nekaltus irakiečius. Ir tik trečioji transliuoja žinias, rodo tokius filmus kaip "Jaunoji Gvardija", transliuoja sporto rungtynes. Ką kalba per žinias, paaiškėjo vien iš to fakto, kad dar sausio viduryje kubiečiai nieko nežinojo apie žemės drebėjimą ir cunamį, Azijoje nusinešusį tūkstančius gyvybių. Kaip kitados pas mus, taip dabar ir Kuboje per televiziją nerodoma ir laikraščiuose nerašoma apie katastrofas, nelaimes. Nekrenta lėktuvai, keliuose nebūna avarijų, o jei kur ir žudomi žmonės, tai tik Dž. Bušo raketomis.
Gyvens 120 metų
Tos nuotraukos, kuriose užfiksuota, kaip amerikiečiai kankina Irako karo belaisvius, ne tik nuolatos rodomos per Kubos televiziją, bet ir išpaišytas per visą sieną priešais JAV ambasadą Havanoje. Aikštėje prieš JAV ambasadą nuolat vyksta mitingai, kuriuose kubiečiai keikia Bušą ir rėkia, kad socializmas nugalės. Kad žmonėms nereikėtų valandų valandas stovėti, čia įrengtos vos ne tribūnos, pastatyta tūkstančiai kėdžių.
Ar iš tikrųjų taip visi pasitiki Fideliu, sunku suprasti. Paklausęs kubiečio: "Kaip laikosi Fidelis?", sulauksi atsakymo: "Fidelis jau senukas..." Suprask kaip nori. Arba Fidelis senukas ir mes jo stengiamės neįžeidinėti, arba Fidelis jau senukas ir mums iki normalaus gyvenimo liko du bronchitai ir vienas gripas.
Pats Fidelis galvoja kiek kitaip. Jo asmeninis gydytojas Salmanas Husajnas prognozuoja, kad F. Kastras gyvens 120 metų ir prie Kubos valstybės vairo išbus iki 2046-ųjų. S. Husajnas siūlo šešias taisykles norintiesiems gyventi 120 metų. Tai tinkamas maistas, fiziniai pratimai, kultūra ir knygų skaitymas, švari aplinka, profilaktinis gydymas, stipri valia. Šias taisykles propaguoja televizija, pridurdama, kad ilgaamžiškumas galimas tik socialistinėje sistemoje, kur medicina nemokama. Tikri revoliucionieriai gyvena sveikai ir pergyvens tulžingus kapitalistus.
Kuboje jau įkurtas 120-mečių klubas. Jo nariai gyvena pagal specialią programą, kurią paruošė 40 Kubos mokslinių kolektyvų. Kol kas klube 800 žmonių. Ar jiems pavyks sulaukti 120 metų, sužinosime ateityje, tačiau Kubos medicina iš tikrųjų aukšto lygio. Prieš šešiasdešimt metų vidutinė Kubos piliečio gyvenimo trukmė buvo 55 metai, o šiandien - 80.
