Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas jau turi prikabintą “pavojingo prezidento” etiketę. Bet po sėkmingo Bagdado užgrobimo jis pasauliui ir savo tautai pademonstravo ryžtingą taikingumą - nors niekas dar neprašė, al-Assadas jau sutiko įleisti JT inspektorius. Nežinia, ar šie pareiškimai sustabdys pergalių skonį pajutusius amerikiečius.
O ką JAV kariai ras Sirijoje, jei vis dėlto nuspręs pasitvarkyti ir ten?
Svarbiausias ilgametis Sirijos tikslas - atgauti Izraelio okupuotas Golano aukštumas, pasipildė dar vienu punktu - išvengti ar atremti galimą JAV ataką. Po to, kai Amerikos lyderiai išreiškė kaltinimus Sirijai, kad ji rėmė Iraką kovoje su sąjungininkais, tokia įvykių raida atrodo labai reali. Šiuo metu šalis įvardijama kaip viena iš “blogio ašies” valstybių klubo narė, o ką tai reiškia, netruko įsitikinti Irakas. Dar šių metų vasario pabaigoje JAV valstijos sekretorius tikėjosi, kad Sirija prisidės prie antiirakiškos koalicijos, nes taip ji pasielgė 1991 m. per Persijos įlankos karą. Tačiau šį kartą Sirija turėjo kitokią nuomonę apie tai, kas gi šiuo atveju yra agresorius. Ką gi, “kas ne su mumis - tas prieš mus”, po rugsėjo 11-osios yra paskelbęs dabartinis JAV prezidentas. Matyt, konflikto priežasčių reikia ieškoti visų pirma Sirijos ir Izraelio konflikte, be to, JAV nori įbauginti likusius Irako kaimynus, kad šie nesikištų į jų karių “buvimą Irake tik tiek, kiek bus būtina”. Kokia bus šio karo baigtis - nesunku nuspėti. Sąjungininkai sutriuškins Sirijos armiją gana greit, tačiau su didesniais nuostoliais, nei tai padarė Irake, nes Sirija turi daug stipresnes oro gynybos pajėgas, o vėliau įsivels į partizaninį karą. Gali būti, kad prieš Siriją stos Izraelis, net jei JAV tai būtų ir nepageidautina, nes tai pakenktų ir taip jau beveik sužlugdytam JAV įvaizdžiui tiek musulmonų gyvenamose šalyse, tiek ir Tolimųjų Rytų bei Europos gyventojams. Tačiau, kad naujas kryžiaus žygis kiek anksčiau ar vėliau bus, aš neabejoju.
Armija
Aktyviojoje tarnyboje yra maždaug 400 tūkst. vyrų, o rezerve - 300 tūkst. Armija susideda iš dviejų divizijų, paskirstytų tokiu principu: dviejuose visų ginklo rūšių sudėties korpusuose yra penkios tankų divizijos (įskaitant vieną nepriklausomą tankų brigadą), trys mechanizuotosios divizijos, viena pėstininkų - specialiųjų pajėgų divizija ir dešimt nepriklausomų parašiutininkų - specialiųjų pajėgų brigadų. Armijos ginkluotės pagrindą sudaro dar Sovietų Sąjungoje įsigyta ginkluotė. Tankų Sirija turi net 4,1 tūkst. (tarp jų 1 tūkst. “T-72”). Likę tankai - senesnių modelių, nėra žinių, kiek jų modernizuota.
Kitaip nei kitos musulmoniškos šio regiono valstybės, Sirija turi galingą oro gynybos kompleksą, dengiantį šalį patikimu skydu nuo lėktuvų ir balistinių raketų antpuolio. Jis priskirtas armijai ir turi maždaug 100 žemė-oras raketų baterijų, bei 60 tūkst. jas aptarnaujančio personalo. Statiškos ilgojo nuotolio raketų baterijos, ginkluotos “SA-5” išdėstytos aplink Damasko ir Alepo miestus. Palei sieną su Libanu ir pačiame Libane išsidėsčiusios mobilios baterijos su “SA-6” bei “SA-8” raketomis ir trumpojo nuotolio žemė-žemė raketomis “SS-21”. Pagrindinis priešlėktuvinės gynybos uždavinys - saugoti Siriją ir Šiaurinio Libano pasienį nuo Izraelio raketinių atakų ir oro antskrydžių.
Laivynas
Laivyne tarnauja apie 4 tūkst. žmonių. Jame yra apie 50 laivų, tarp jų 2 sovietų gamybos elektrodyzeliniai povandeniniai laivai (gauti iš Sovietų Sąjungos dar 1985 m.), 22 raketomis ginkluoti laivai ir daug įvairiai modifikuotų patrulinių katerių. Taip pat Sirija turi priešlaivybinės gynybos raketų. Apskritai laivynas vaidina minimalų vaidmenį šalies gynybos sistemoje. Jo padėtis veikiau simbolinė, pabrėžiant Sirijos kaip “jūrų valstybės” vaidmenį.
Oro pajėgos
Oro pajėgose tarnauja 100 tūkst. karių. Jos veikia nepriklausomai nuo armijos vadovybės. Maždaug 700 kovos lėktuvų išdėstyta 21 oro uoste, tarp jų - 50 “MiG-25” ir “MiG 25 R”, beveik 200 “MiG-23” bei “Su-17” ir keliasdešimt “MiG-29”. Taip pat oro pajėgos turi apie 90 sraigtasparnių “Mi-24” ir “Mi-25” bei “SA-342”.
Karinis parengimas
Sirija turi 3 aukštąsias karines mokyklas. Karo akademija Homso mieste 1933 m. buvo įkurta prancūzų, kai jie valdė Siriją pagal Tautų Sąjungos mandatą. Tai seniausia iš visų Sirijos karinių institucijų. Dar esant Sovietų Sąjungai šios akademijos auklėtiniai vykdavo į ją tobulinti žinių. Laivyno akademija Latakijoje buvo įkurta 1962 m. Po to, kai buvo nutraukti glaudūs ryšiai su Egiptu, o jame studijuojantys jaunuoliai atšaukti. Šios akademijos galimybės gana ribotos ir per metus paruošiamas tik labai nedidelis specialistų skaičius. Karinių oro pajėgų akademija Nairobyje įkurta 1960 m. Joje apmokyti lakūnai buvo siunčiami į SSRS ir Varšuvos pakto šalis. Taip pat joje ruošiamas ir techninio aptarnavimo personalas. Apibendrinant galima pasakyti, kad Sirijos karinė doktrina sukurta vadovaujantis sovietiniu modeliu, tačiau nemažą įtaką turi ir kariškių, mokslus baigusių Vakarų Europoje (Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje) ir JAV patirtis.
