Kirvis po pagalve - savigynai...
Kovo 21-osios naktį namuose nukentėjęs nuo keturių plėšikų, Vilkyčių gyventojas 62 metų našlys Zigfridas Meižius po šio įvykio eidamas miegoti pasikišdavo po pagalve kirvį - savigynai. Likimo ironija galima vadinti tai, kas vėliau atsitiko: gegužės 24 dieną Z. Meižius kirvio pentimi sunkiai sužalojo girtą kriminalistą, tyrusį jo apiplėšimą, - palaikė užpuoliku. Įvykį tyrė Šilutės rajono apylinkės prokuratūra.
Kaimynas laikė už rankų, kitas - smaugė...
Šiemet, kovo 21-osios naktį, apie 3 valandą, Z. Meižius pabudo pasijutęs smaugiamas. Atsimerkęs nustėro: jo rankas laikė septyniolikametis kaimynas E. N., o pastarojo bendraamžis R. B. vienos rankos delnu dengė jo burną, kita ranka spaudė kaklą. Beje, pavakarę su jais bei dar keliais jaunuoliais Z. Meižius savo namuose gėrė alų, iš aštuoniolikmečio Dainiaus Bagdonavičiaus nupirko mobilųjį telefoną.
Kas naršė po kišenes ir ištraukė piniginę, Z. Meižius nematė. Plėšikėliai pabėgo per išimtą lango stiklą. Nukentėjusysis pasigedo piniginėje laikytų 1200 litų, o 80 litų neberado kišenėje, taip pat vakare pirkto mobiliojo telefono "Nokia 8210". Eidamas miegoti, buvo įsikišęs piniginę į kišenę bei užsirakinęs kambario duris. Deja, nuo plėšikų tai neapsaugojo.
Plėšimą išaiškino
Plėšimu įtariami trys septyniolikamečiai ir aštuoniolikmetis D. Bagdonavičius. Tai pirmasis jų nusikaltimas. Nustatyta, kad atimti pinigus iš Z. Meižiaus pasiūlė R. B. Lango stiklą replėmis išėmė E. N. Pastarasis tą patį padarė ir su užrakintų kambario durų stiklu. Aukos kišenes naršė D. Bagdonavičius, E. N. laikė nukentėjusiojo rankas, kad nesipriešintų, o R.B., užsimovęs darbines pirštines, vienu delnu dengė Z. Meižiaus burną, kita ranka laikė už kaklo. Apiplėšime dalyvavęs M. L. pasičiupo mobilųjį telefoną.
Įtariamieji pripažįsta kaltę, bet tvirtina pagrobę tik 200 litų. Kaip veiks, iš anksto nesitarė, pinigus pasidalino po lygiai. Tiesa, M. L. nuomone, po Z. Meižiaus kišenes naršęs D. Bagdonavičius galėjo visų pinigų ir neparodyti. Žinoma, kad Z. Meižius iš banko sąskaitos kovo 20 dieną nusiėmė 1500 litų.
Šį nusikaltimą tyrė vienuolikti metai Šilutės policijos komisariate dirbantis kriminalistas Dainius Urbonas. Baudžiamąją bylą nagrinės Šilutės rajono apylinkės teismas.
Šoko ginti sūnų
Gegužės 24 dieną 18-19 val. Z. Meižius patyrė naujų sukrėtimų. Jis buvo savo miegamajame, kai virtuvėje išgirdo triukšmą: 32 metų sūnaus Viktoro ir nepažįstamo vyriškio balsus. Pakilęs iš lovos Z. Meižius nuėjo pasižiūrėti, kas vyksta. Virtuvėje pamatė girtą vyrą. Pastarasis reikalavo Viktoro atiduoti 200 litų, kuriuos neva pavogęs. Viktoras susiėmęs už ausies šaukė, kodėl anas jį mušąs, nes bare su atvykėliu nebuvęs, kartu negėręs, jokių pinigų nepaėmęs.
Z. Meižius, kartą jau patyręs baimės naktį, nepažįstamąjį palaikė užpuoliku. Tėvas ryžosi apginti sūnų. Z. Meižius teigia iškart neatpažinęs pareigūno. Vėliau jam sūnus priminė, kad tai tas pats pareigūnas, kuris tyrė apiplėšimą, bet jau buvo po laiko.
Anot Z. Meižiaus, nuėjęs į miegamąjį kirvio, kai nepažįstamasis užsimojęs kumščiu ir norėjęs trenkti sūnui. Atvykėliui sudavė bukąja kirvio dalimi į viršugalvį. Trenkdamas pentimi tikėjosi išvengti skaudesnių smūgio padarinių. Bet kirvis - ne medinė lazda, tad Z. Meižius sunkiai sužalojo policijos tyrėją: lūžo momens kaulas, išsiliejo kraujas. Prireikė Klaipėdos medikų neurologų pagalbos.
Girtą tyrėją kolega vežė po darbo į Vilkyčius
Apklaustas nukentėjusysis D. Urbonas sakė, kad gegužės 14 d. dirbdamas Vilkyčiuose, pametė 200 litų. Sužinojęs, jog pinigus radęs V. Meižius, paprašė bendradarbio Arūno Skuodo nuvežti į Vilkyčius. Važiavo dviese. Apie vizito tikslą kolegai nesakė, pas V. Meižių ėjo vienas. Deja, D. Urbonas buvo gerokai girtas - kraujyje rasta 2,6 1 promilės alkoholio. Keista, A. Skuodas girtumo nepastebėjo. Dvylikametė Karolina buvo akylesnė: matė, kaip išlipęs iš automobilio D. Urbonas ėjo pasiremdamas į namo sieną. Tą patį patvirtino penkiolikametė jos draugė Roberta.
Pasak D. Urbono, konfliktas Meižių namuose trukęs apie tris minutes. Virtuvėje sutiktas V. Meižius neneigęs radęs pinigus, bet paprašytas nors dalį grąžinti pradėjęs šūkauti, trankyti, stumdyti baldus. Išėjęs iš kito kambario Zigfridas Meižius sudavė D. Urbonui kirviu per galvą. Viktoras Meižius pats prasimanęs, kad bare neva kartu gėrę. D. Urbonas teigia V. Meižiui negrasinęs, iš paskos nesekiojęs, smūgių nesudavęs.
Kitaip kalba V. Meižius, beje, pažinęs D. Urboną, kadangi anksčiau buvo jo apklaustas kaip liudytojas tiriant tėvo apiplėšimą. Anot V. Meižiaus, pareigūnas iškart užsipuolęs ir pareikalavęs 200 litų, kuriuos bare gerdamas pametęs, o jis, Viktoras, radęs. V. Meižius atšovęs, jog kartu jokiame bare negėrę. D. Urbonas neatlyžęs, reikalavęs pinigų, skėlęs antausį, sekiojęs iš paskos ir lauke.
Vaikai nemeluoja
Lauke netoli malkų krūvos stovėjusios mergaitės galėjo girdėti V. Meižiaus ir D. Urbono pokalbį - nustatyta eksperimentu. Jos matė ir kivirčo pradžią. Įėjęs į vidų D. Urbonas durų neuždarė. Mažametė Karolina ir paauglė Roberta liudijo kaip ir V. Meižius. Anot jų, į lauką paskui V. Meižių išėjęs D. Urbonas grasindamas paklausęs: "Ar nori, kad tave nužudyčiau?" V. Meižius atsikirtęs, pašėręs šunį ir grįžęs trobon. Pasivijęs D. Urbonas koridoriuje jam sudavė kumščiu į ausį. V. Meižius galva trenkėsi į koridoriaus duris.
Mergaitės matė, kaip D. Urbonas, antrą kartą išėjęs iš namo, žengė susiėmęs rankomis už galvos ir griuvo ant žolės. Jos teigia, kad prie parkritusiojo pirma priėjo iš automobilio išlipusi moteris, po to - vairuotojas. D. Urbono galva buvo kruvina. Jie padėjo jam atsistoti.
Užėjusios pas Meižius, mergaitės išvydo išsigandusius ir sutrikusius tėvą ir sūnų. Viktoras pasakė, kad tėvas trenkė kirviu atvykėliui, nes šis puolęs jį mušti. Slėptas po pagalve kirvis neatnešė šeimai nei saugumo, nei ramybės.
Pasodintas į automobilį D. Urbonas A. Skuodui sakė nugriuvęs nuo laiptų. Tačiau kai kolega užsiminė, kad reikia važiuoti į ligoninę, nukentėjusysis nebeslėpė, jog jį kirviu sužalojo Meižius.
Neperžengė būtinosios ginties ribų
Ikiteisminį įvykio tyrimą atliko prokuroras Jonas Kuzmarskis. Z. Meižiui buvo pareikštas įtarimas dėl sunkaus kūno sužalojimo. Už tai gresia nelaisvė iki 10 metų. Įtariamasis neprisipažino kaltu, tvirtino gynęs sūnų. Jo naudai liudijo liudytojai.
Nors D. Urbonas patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, įvykio aplinkybės atsigręžė prieš jį. A. Skuodo liudijimas, kad nukentėjusysis buvo blaivus, vertas ne vien ironiškos šypsenos, bet ir įtarimo, jog šį kartą jam buvo svarbiau kolegiškumas nei teisybė. Kelia abejonių ir pareigūnų tvirtinimas, jog važiavę tik dviese. Karolina ir penkiolikametė Roberta liudijo mačiusios bent jau vieną iš automobilio išlipusią moterį. Bet to nustatyti nepavyko.
Ar Z. Meižius iš tikrųjų nepažino D. Urbono, ar apsimeta nepažinęs? Solidus amžius, stresinė situacija, kai girtas vyras reikalauja iš sūnaus kažkokių pinigų, matyt, vertė jį veikti greitai. Z. Meižių skubino dar vienas faktas - prisimintas kovo 21-osios nakties siaubas. Jis neketino leisti, kad jo sūnus taptų užpuolimo auka, kaip jam pačiam atsitiko. Spėjo tik pagalvoti, kad kirviu trenks bukąja puse. J. Kuzmarskis, tirdamas įvykį, atsižvelgė į šiuos niuansus.
D. Urbonas, dirbantis Šilutės policijos komisariate nuo 1995 metų, turi gerą reputaciją: skatintas padėkomis, premijomis. Šiandien pats gali apgailestauti neblaivus vykęs po darbo į Vilkyčius asmeniniu reikalu. Kodėl pareigūnui nešovė į galvą, kad būdamas girtas diskredituoja tarnybą, save?.. Beje, kriminalistai neturi uniformų, kad nekristų į akis.
Prokuroras J. Kuzmarskis nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl Z. Meižiaus baudžiamosios atsakomybės: pripažino neperžengus būtinosios ginties ribų. Retkarčiais išlendanti nuomonė, jog prokurorai, tirdami įtartinus policininkų poelgius, linkę juos dangstyti, paneigta - ne norint įtikti visuomenei, o dėl pačio įvykio aplinkybių.
