Iš sūnaus Domo Rudžio pasakojimo.
TĖVAS
Tėvas gimė 1880m. netoli Krekenavos Mučiūnų kaime. Man buvo tik 5metai, kai tėvas mirė, todėl apie jį žinau daugiausia iš mamos pasakojimų. Jaunystėje, kartu su broliu Tadu, tėvas net porą kartų buvo išvažiavęs darbams į Ameriką. Tada daug kas važiavo. Kas vengdami carinės kariuomenės, kas norėdami užsidirbti. Dirbo jie įvairiausius darbus, išmoko staliaus amato. Grįžę nusipirko sklypą su nameliu dabartinėje Vytauto gatvėje. Pasistatė dirbtuvėles, pradėjo staliauti. Abu pradėjo statyti namą. Rankomis nutašė, nuobliavo rastus visam didžiuliam namui. Kai apsigyveno naujajame name, pradėjo statyti kitą namą- Laisvės gatvėje. Pirmąjį, „pirktinį“ namelį tada išnuomojo mokytojams Kairiams. Tie mokytojai samdė tarnaitę,- Oną Slavinskaitę. Tėvui mergina krito į akį ir netrukus ji tapo Rudiene, mano būsimąja mama. Tuo metu tėvas baigė statyti namą, išpuošė jį drožiniais. Pats padarė baldus, išpuošė juos ornamentais. Darė baldus ir pagal užsakymus. Padarydavo viską, ko reikėjo. Kai pradėjo daryt kankles, net specialų baldą kanklėms sudėt sugalvojo ir padarė- piramidę. Piramidė baigėsi dėže natoms dėti. Kas paskatino tėvą imtis daryti kankles- nežinau. O pradžia buvo apie 1930- uosius metus. Tada kankles pradėjo daryti ir mokytis kankliuoti. Jo mokytoju buvo P.Puskunigis.Tėvas dažnai važiuodavo pas jį į Kauną, kur P.Puskunigis dėstė kanklių muzikos mokykloje. Mama sakydavo, kad tėvo „krikštatėvis“ buvo J.Strimaitis. Jie matyt irgi susipažino Kaune kanklių muzikos mokykloje, nes J.Strimaitis tuo metu jai vadovavo ir dėstė kankliavimą. Vėliau jie tapo dideli draugai, J.Strimaitis dažnai būdavo mūsų namuose. Jis tėvą paskatino tobulinti kankles. Vietoj 12 stygų tėvas pradėjodaryt kankles su 22 stygom. Be to, stygos buvo sudvigubintos, kad garsiau skambėtų. J.Strimaitis kanklėmis skambindavo kitaip, negu visi kanklininkai. Jis buvo išradęs kankliavimo būdą, išmokė jo ir tėvą. Tėvas domėjosi J.Strimaičio straipsniais kanklių muzikos klausimais, turėjo ir skambino dainas kanklėms. Susirašinėjo. Tie ir kiti susirašinėjimo laiškai, o taip pat daug kitų tėvo ir motinos muziejinės vertybės daiktų (nuotraukų, portretų, tėvo ornamentų) 1963 metais buvo perduoti naudojimui Kauno valstybiniam istorijos muziejui. Tėvas ne tik mokėsi kankliuoti pats, bet mokino mamą, o taip pat subūrė kanklininkų būrekį. Jame dalyvavo krekenaviečiai: L.Varanauskas, J.Ivaškevičius, O.Rudienė, V.Nebilevičienė, L.Čepurnaitė, V.Debeikytė, L.Nebilevičiūtė, J.Nebilevičius, Z.Svirskytė, A.Povilaitytė, V.Mataitytė, E.Raziūnaitė, S.Kručaitė. Pirmieji tėvo mokiniai jau 1932 metais pasirodė viešai. Pasirodymas įvyko Krekenavos bažnyčioje „ant vyškų“. Sako, krekenaviečiai verkė- taip visiems patiko koncertas. Vėliau jiems teko koncertuoti įvairiose Lietuvos vietose, apvažiuoti daug Lietuvos miestų ir miestelių, dalyvaujant įvairiuose renginiuose, šventėse. O tuo tarpu atsirado vis daugiau norinčių kankliuoti ir turėti kankles. Kanklių gamybą teko plėsti. Kitus darbus tėvas atidėjo ir daugiausia darė kankles. Padarė jų arti 300. Mirė tėvas 1949m liepos 1d. Palaidotas Krekenavos kapinaitėse.
Iš sūnaus Domo Rudžio pasakojimo
MAMA
Nuotraukoje:O.Rudienė. Iš šeimos albumo
Mama gimė 1910 m. liepos 26d. netoli Truskavos bežemių šeimoje. Taigi nuo pat vaikystės teko piemenauti, vėliau mergauti. Net ir ištekėjusi dar kurį laiką tarnavo. Tik gimus mano vyresniajam broliui, persikėlė į tėvo namus. Nuo pat jaunystės mama buvo meniškos prigimties, labai mėgo dainuoti. Mylėjo ir pati kūrė grožį. Labai mylėjo gėles, buvo Panevėžio sodininkystės draugijos nare, ne kartą buvo apdovanota diplomais, garbės raštais už gėlių auginimą, dalyvavimą gėlių parodose, už gražiausiai miestelyje prižiūrimą darželį ir sodybą. Be to, mama dar gražiai mezgė, nėrė, siuvinėjo. Su savo darbais dalyvaudavo įvairiose liaudies meistrų parodose. 1958m. rajono liaudies meno parodoje mama buvo pripažinta geriausia siuvinėtoja. Ji labai didžiavosi Respublikinių Liaudies kūrybos namų apdovanojimu. Kankliuoti mamą išmokino tėvas. Su jo padirbtomis kanklėmis nesiskyrė iki pat mirties. Ne tik kankliavo, bet dainavo, pasakojo. Tėvui esant gyvam, kartu apvažiavo daugybę Lietuvos vietų. Jau po tėvo mirties, drauge su jo mokiniais ir viena dalyvaudavo įvairiuose festivaliuose, šventėse. Be jos neapsieidavo vakaronės, koncertai. 1989m. mama buvo pakviesta kaip garbės pedagogė į tradicinio kankliavimo stovyką Kelmėje. Mama buvo labai geranoriška, pati turėjo mokinių. Ne vieną išmokė kankliuoti, megzti. Mums irgi stengėsi įskiepyti meilę darbui ir grožiui. Ir jai tai pavyko. Nors aš labiau linkęs prie technikos, mano brolis, dabar jau pensininkas, visą savo laisvalaikį skiria menui. Jis skaptuoja medį, kala metalą, drožia ornamentus. Mirė mama 1992m. lapkričio 11d. Palaidota Krekenavos kapinaitėse.
Iš krekenavietės Veronikos Debeikytės- Grinkienės pasakojimo
Apie Rudžius
Man buvo 16 metų, kai tėvas parnešė kankles. Tada jis mūrijo pečių Rudžių namuose ir nutarė, kad ir aš turiu mokytis muzikos. O gal kas iš šeimininkų įkalbėjo- nežinau. Bet mokytis aš pradėjau. Sekmadieniais, drauge su kitais besimokančiais kankliuoti, iš bažnyčios grįždavom pas Rudžius. Šeimininkė jau turėdavo paruošus vaišių: grybų, kopūstų su bulvėmis, sausainių. Iš rūsio atnešdavo šalto, saldaus ir netgi putojančio išrūgų šampano. Pasistiprinę kibdavom į mokslus. Daugiausia mus mokė Rudienė, tačiau dalyvaudavo ir Rudis. Jo kanklės buvo kitokios,- didesnės, bosinės. Namuose visada būdavo pridarytų naujų kanklių. Visus, kurie nupirkdavo Rudžio kankles, jie ir kankliuoti išmokindavo. Jokio užmokesčio už tai neėmė.
R.Skučaitė
Ką man sakot, kanklelės?
Sakom, ilgas kelelis...
Oi, ateiti sunku
iš seniausių laikų!
Ką jūs menat, kanklelės?
Ūžia, ūžia girnelės...
Taip seniai, taip toli,
O užmigt negali...
Ko jūs laukiat, kanklelės?
Laukiam tavo rankelės,
Kad prabiltų staiga
Po stygelės styga!
Ką dainuosit, kanklelės?
Gražios visos dainelės,
Bet, šiandieną atgimę,
Mes dainuosim gimtinę.
Nuotraukoje: Krekenavos kanklininkai. Nuotrauka iš Juliaus Vaupšo archyvo
Parengė: Irma Pažemeckienė
Straipsnis paimtas iš wiki principu kuriamos gyvos krašto enciklopedijos www.grazitumano.lt. Visą straipsnį galite rasti čia.
