Remigijus RAINYS
Plačiai po Lietuvą sklando gandai, kad Panevėžio rajono Ramygalos mieste daug kas augina ožkas. Tačiau tai paneigia šiemet jau 636 savo gyvavimo metus atšventusios Ramygalos seniūnas Valdas Chirvas. Jis tikina, kad dabar ožkas auginančius seniūnijos gyventojus galima suskaičiuoti ant dviejų rankų pirštų. O ir gilioje senovėje raguotųjų mekentojų šiuose kraštuose nebuvo tiek daug, kad sulenkintas posakis "Koza Ramygola" būtų atsiradęs dėl ožkų gausos.
Pasak istorikų, kadaise Ramygalą supančias pelkes buvo galima įveikti tik mažutėliais, į dabartinius ponius panašiais, arkliukais, kuriuos žmonės kažkodėl vadindavo ožkomis. Šiuos mokslo vyrų teiginius patvirtino ir archeologinių kasinėjimų metų surastos mažytės pasagos.
Tad ramygaliečiai, anksčiau ketinę savo vėliavoje pavaizduoti ožką, šio sumanymo atsisakė ir ėmė ieškoti kitų variantų. Apsistota ties gandru. Juo labiau kad gandrai šiuose kraštuose visuomet noriai ir lizdus suko, ir vaikus vedė. 2002 metais Ramygalos žmonės savo atributiką su gandru pasitvirtino bei tapo tarptautinės organizacijos, vienijančios miestus, kurių herbuose pavaizduoti šie varliamėgiai paukščiai, nariais. Paaiškėjo, jog pataikyta kaip pirštu į akį, nes valstybėse, kur daugiausia miestų, turinčių herbus su gandrais, gyvų gandrų telikę mažai. Lietuvoje gandrą savo herbe pasitvirtino ir Taujėnai, tačiau jų simbolis - juodasis gandras.
Ramygaloje gimęs ir užaugęs seniūnas Valdas Chirvas nelinksmai pokštauja, jog tvirtinant gandrą seniūnijos simboliu tikėtasi, jog šis paukštis deramai vykdys jam priskiriamas pareigas ir Ramygaloje gerokai padidės gimstamumas. Deja, lūkesčiai neišsipildė ir gimusių bei mirusių seniūnijos gyventojų balansas kasmet neigiamas. Per metus Anapilin išlydima apie 30 vietos gyventojų daugiau nei jų gimsta.
Ramygalos tuštėjimą kiek sumažina atsikeliantys gyventojai, kurie deramai įvertino gerą Ramygalos geografinę padėtį. Iš tiesų, iki Kauno - 85 kilometrai, iki Panevėžio - 25, iki Vilniaus - 125 kilometrai, o šiais laikais tai jau tikrai menki atstumai. Tad sunkiau besiverčiantys vyresnio amžiaus miestiečiai parduoda savo butus ir keliasi gyventi į Ramygalą.
Vienu metu seniūnijoje būstus buvo įsigijęs nemažas būrelis Panevėžio "Ekrano" gamyklos darbuotojų, kurie kasdien važinėdavo į darbą ir atgal. "Ekranui" bankrutavus, daugelis šių žmonių kito darbo nesusirado ir išvyko gyventi į užsienį. Jais pasekė ir nemaža dalis Ramygalos jaunimo, tad herbe įamžintam gandrui pats laikas aktyviau imtis užleistų darbų ir į vietines sodybas atskraidinti kuo daugiau rubuilių mažylių.
