Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Devyniolikmetės Ingridos (vardas pakeistas ) tikrai negalima pavadinti laimės kūdikiu. Nuo kūdikystės augusi vaikų namuose ir internatuose, ieškodama bent menkiausios užuojautos ir paramos mergaitė pateko į tokį gyvenimo sūkurį, iš kurio, atrodo, tik dabar pradeda išsikapstyti. Nors pati labai panaši į mokinukę, Ingrida jau glaudžia prie savęs trečius metukus einantį sūnelį. Skaudžiausia tai, jog šis vaikelis - ne meilės vaisius.
Seksualinė prievarta - nuo 11 metų
Praėjusią savaitę Kauno apygardos teismas devyneriems metams už grotų pasiuntė kaunietį Povilą Grigaitį. Tokia bausmė šiam 54 metų vyriškiui buvo paskirta už tai, jog maždaug penkerius metus jis lytiškai santykiavo su mažamete globotine, kol galiausiai ši tapo nėščia ir pagimdė kūdikį.
Pirmą kartą seksualinę prievartą Ingrida patyrė eidama vienuoliktus metus. Tuo metu vaikų namų auklėtinė jau kelerius metus gyveno globėjais oficialiai tapusių sutuoktinių Birutės ir Povilo Grigaičių namuose. Mergaitė pasakojo, jog globėjas su ja lytiškai santykiaudavo 3-4 kartus per savaitę. Kartais Ingrida bandydavo viso to išvengti, stumdavo vyriškį šalin, sugalvodavo kitokių būdų (pavyzdžiui, nesiprausdavo, nesikeisdavo drabužių), kaip atstumti nuo savęs persekiotoją. P. Grigaitis globotinės nemušdavo, negrasindavo, tiktai liepdavo niekam apie tai nepasakoti. Iš pradžių Ingrida nesuprato, kad tai, ką jai daro globėjas, yra neteisėta. Būdama penkiolikos metų mergaitė jau pradėjo suprasti, kad toks globėjo elgesys neleistinas, nes apie panašias situacijas perskaitydavo laikraščiuose, tačiau bijojo kam nors pasakoti, nes nenorėjo vėl būti išvežta į vaikų namus... Be to, jos santykiai su B. Grigaitiene vis blogėjo, darėsi įtempti. Mergaitė vėliau skundėsi, jog buvo verčiama daug dirbti, negaudavo pakankamai pavalgyti. Tiesa, P. Grigaitis, priešingai nei jo žmona, mergaitei buvo geras - užstodavo ją, kartais duodavo pinigų, pavaišindavo.
Nelaukta žinia
1999 metų vasaros pabaigoje staiga paaiškėjo, jog Ingrida jau šeštas mėnuo nėščia. Veždamas iš poliklinikos namo, P. Grigaitis liepė merginai visiems sakyti, jog ją, einančią iš parduotuvės, užpuolė ir išžagino nepažįstami vyrai. Sužinojusi apie nėštumą B. Grigaitienė labai supyko. Ji kalbėjo, jog iš internato augintinės to ir reikėjo tikėtis... Iškart buvo nuspręsta, jog šiuose namuose kūdikio besilaukiančiai globotinei - ne vieta. Iš pradžių ji buvo išvežta pas vieną pažįstamą internato darbuotoją, vėliau apsigyveno pas globėjo seserį Vilijampolėje. P. Grigaitis beveik kasdien atvažiuodavo Ingridos aplankyti, atveždavo maisto, duodavo pinigų.
Surado naujus namus
Tų pačių metų pabaigoje Ingrida pagimdė sūnų. Dar gulėdama ligoninėje ji gydytojams pareiškė, jog vaiką atiduos į vaikų namus. Medikai kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos tarnybą. Netrukus į ligoninę atskubėjo ne tik VTAT, bet ir "Kauno kartų namų" atstovės. Šios įstaigos direktoriaus pavaduotoją Iloną Klimantavičienę nustebino jauna mama su kasytėmis, nuskriausto vaiko veidu... Atsargiai pasidomėjus, kaip atsitiko, jog ji tapo nėščia, jaunoji mama papasakojo tą pačią istoriją - kad ją išžagino pagyvenęs vyriškis. Tačiau kažkodėl ši versija tam tikrą darbo su vaikais patyrimą turinčių moterų neįtikino. I. Klimantavičienė teigė, jog dar ligoninėje besikalbant su Ingrida kilo įtarimas, ar tai ne globėjo darbas (pastarasis kaip tik tuo metu atėjo jos aplankyti). Į socialinių darbuotojų klausimą, kur dabar reiks dėtis globotinei, jis atsakė, jog pasiimtų merginą su vaikeliu į savo namus, tačiau nesutinkanti žmona... Tąsyk vis dėlto pavyko įkalbėti Ingridą neatsisakyti sūnaus, neprarasti su juo ryšio. Ji sutiko kartu su vaikeliu apsigyventi "Kauno kartų namuose".
Tiesos paieškos
Ingridai buvo sunku susitaikyti su motinos statusu, ji gėdijosi su vežimėliu išeiti į kiemą. Jaunąją mamą kamavo juodos mintys, depresija. Kartą netgi išgėrė didelę dozę vaistų... Su Ingrida artimai bendravusi ir ją globojusi socialinė darbuotoja vieną dieną išgirdo, kas iš tiesų vaiko tėvas. "Kauno kartų namų" darbuotojos nusprendė kreiptis į teismą. Nors Kauno prokuratūroje buvo iškelta baudžiamoji byla, atliktas tyrimas, tačiau po kiek laiko bylą buvo nuspręsta nutraukti, esą P. Grigaičio kaltė neįrodyta. Tiktai kai šis sprendimas buvo apskųstas ir bylą ėmė nagrinėti Kauno apygardos prokuratūra, reikalai pakrypo kiton pusėn.
Neprisipažino...
Kaip ir buvo galima tikėtis, P. Grigaitis jam pateiktus kaltinimus neigė. Jis neigė net DNR tyrimus, kurių rezultatai skelbė, jog būtent jis yra Ingridos vaiko tėvas. Teisme P. Grigaitis vardijo tik blogąsias jos savybes. Tačiau nei prokuroras, nei teisėjas tuo nepatikėjo...
Krikštatėviai jaučia kaltę
Galbūt iš tiesų nuteistojo žmona nežinojo, kas vyksta visai šalia jos, tačiau tai, jog atmosfera šeimoje, į kurią buvo priimta visiškai bejėgė mergaitė, buvo nekokia, negalima paneigti. Dar kol Ingrida gyveno vaikų namuose, jos krikšto tėvais tapo Vitas Stanevičius su žmona. Šis vyriškis taip pat augęs vaikų namuose, žinojo, jog šie vaikai labiau už viską nori turėti tėvus, šeimas, namus. Tapusi krikšto dukra mergaitė apsilankydavo Stanevičių namuose, kartais čia praleisdavo savaitgalius, tačiau kai atsirado globėjai, krikštatėviams nebuvo leidžiama su ja matytis ir jų ryšys nutrūko. V. Stanevičius ir jo žmona dėl to dabar jaučia didžiulę kaltę.
O Ingrida, perėjusi gyvenimo pragarą, po truputį pradeda atsitiesti. Ji mielai rūpinasi sūneliu, mokosi, tikisi įgyti darželio auklėtojos specialybę.
