Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas dėl kariuomenės reformą apibrėžiančių teisės aktų – mandagus pasakymas politikams, kad nesuverstų savo problemų, kam nepriguli jų spręsti.
Sprendimas atsisakyti šauktinių ir samdyti profesionalus, kaip išaiškino KT, Konstitucijai neprieštarauja, bet niekam kelių neužkerta.
„ Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjui pertvarkant krašto apsaugos sistemą, pereinant prie profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu organizuotos kariuomenės ir numatant papildomus privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo pagrindus, iš Konstitucijos kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės sistemoje būtų numatytos kitokios nei privalomoji pradinė karo tarnyba veiksmingos piliečių, turinčių pareigą atlikti privalomąją karo tarnybą (karo prievolininkų), rengimo ginti valstybę priemonės (pvz., privalomi kariniai mokymai, dalyvavimas atitinkamos organizacijos, priskiriamos krašto apsaugos sistemai, veikloje, visuotiniai krašto apsaugos sistemos renginiai ir pan.).“
Būtų dar galima pridėti, kad nuostabą kelia dabartinės valdžios pozicija. Devynis mėnesius verkšlenama, kad nėra iš ko samdyti eilinių, kad priimti sprendimai blogi, finansiškai neįgyvendinami. Vietoje to, kad blogus sprendimus pakeisti gerais ir brangius – pigesniais, – viskas suverčiama KT, siekiant įtraukti šią instituciją į politiką. Laukiama, kol KT pasakys tai, kas ir taip visiems aišku, užuot ką nors nutarus. Nejaugi tik mokesčius galima pakelti per tris dienas ir tris naktis?
Užtat KT galima parašyti riebų pliusą. Kitaip nei dvasių skraidymo laikais, į politinės kovos lauką neįsibrauta.
